Vasarį, per Valentino dieną, suėjo ketveri metai, kai jiedu kartu. Dėl visko kaltas Iglės grožis. Nors ir Iglei Tadas buvo žiauriai gražus. Jųdviejų pažintis prasidėjo scenoje, per šventinius koncertus. Du gražūs žmonės pamatė vienas kitą, o anksčiau, nei įsimylėjo, per koncertą duetu atliko meilės dainą. „Matau, kaip Tadas artėja prie manęs, kokia graži jo šypsena – vaizdas tarsi iš filmo. Ir pamiršau dainos žodžius...“
Po kokių dviejų mėnesių jiedu jau kartu leidosi į kelionę. Ten vienas kitą patikrino! „Iš pradžių buvo ir pykčio, barnių. Tačiau gyvenimas – tiesioginė transliacija, neatsuksi to, kas buvo vakar. Tad jei kas nors buvo ne taip, verčiau pamiršti ir judėti pirmyn“, – įsitikinęs Tadas. Iglė neslepia, kad draugystės pradžioje ją šokiruodavo Tado tiesmukumas. Jis viską klodavo atviromis kortomis, kibdavo prie kiekvienos smulkmenos, o ji grauždavosi, ką daro blogai.
Dabar Tadas ir Iglė drauge praleidžia ištisą parą ir ilgainiui įprato visada būti kartu. „Aišku, trinties neišvengiame... Kaip be to. Tačiau dviese mums linksma. Kartais net norisi nufilmuoti, kaip kvailiojame, ir geromis emocijomis pasidalyti su kitais.“
Iglė tikra, kad meilė yra darbas. Reikia žmogų, su kuriuo esi, išmokti įsimylėti iš naujo, tačiau į aplinkinių spaudimą dėl vestuvių turi savo atsakymą: „Šiandien mes esame laimingi, o kitiems neprivalome teisintis nei dėl vestuvių, nei dėl tatuiruočių ar dar ko nors asmeniško. Vienintelis žmogus, kuriam noriu įrodyti savo meilę, yra Tadas.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
