Paskutinės praėjusių metų dienos televizijos laidų vedėjui Ignui Krupavičiui įsimins dar ilgai. Naujuosius metus vyras sutiko toli nuo namų – stebėdamas Sidnėjaus fejerverkus ir mėgaudamasis Australijos gamta. Ši kelionė jam tapo ypatinga ne dėl vaizdingo šios šalies kraštovaizdžio ar įspūdingos architektūros. Po dešimties metų nesimatymo žurnalistas pagaliau susitiko su ketveriais metais vyresne seserimi Laura.
„Su seserimi susitinkame kas dešimt metų. Kiekvieną kartą jaučiu baimę, nes prabėga daug laiko. Vienas kitą sekame socialiniuose tinkluose, dabar yra įvairių galimybių tam, net nebendraujant. Šis kartas buvo ypatingas tuo, kad į susitikimą ji atvyko ne viena, o su dviem vaikais – vienam ketveri, kitam šešeri, kaip ir mano sūnui. Todėl buvo daugiau nerimo, nes vaikai žinojo, kad dėdė Ignas atvažiuoja“, – LRT laidoje „Gyvenimas“ pasakojo I.Krupavičius.
Igno ir ketveriais metais vyresnės jo sesers Lauros istorija kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie niekada nesidalijo bendrais žaislais ar vienu kambariu, nepatyrė, ką reiškia vaikiški sesers ir brolio pykčiai ir susitaikymai, maža to, iki pilnametystės jie net nebuvo matę vienas kito.
„Tai mano tėvo dukra iš pirmos santuokos. Visiškai nebendravome, susitikome tik po daugelio metų Londone, į kurį ji persikėlė. Niekada neabejojau, kad su ja susitiksiu, tai buvo tik laiko klausimas“, – atviravo žurnalistas.
Kalbėti apie vaikystę žurnalistui nelengva, jis augo tik su mama, tėtis jų šeimą paliko anksti. Nors augant vyriškos rankos labai reikėjo, Ignas dėkingas mamai – ji atstojo abiejų tėvų meilę.
„Mamos rūpestis ir šiluma buvo begalinė. Neturėjau ryšio su tėvu, bet jo ir nepasigedau. Mokykloje taip pat nebuvo patyčių, kai į susirinkimą ar šventes ateidavo tik mama. Nors ir gyvenome po vienu stogu, nejutau turintis tėtį. Mano vaikystė ir paauglystė buvo labai laiminga – dariau, tai, ką norėjau. Tuo metu nejutau didelio trūkumo, tik vėliau pagalvojau, kad viskas būtų buvę kitaip, jei jis būtų buvęs mano gyvenime“, – sakė I.Krupavičius.
Kalbėti apie tėtį Ignui tikrai nėra lengva, nes prisiminimai apie jį nėra šviesūs.
„Bandydavau kalbėti ir ieškoti atsakymų. Bet per visą gyvenimą yra įvykę tik keli pokalbiai. Manau, kad žmogus yra sukurtas šeimai, arba ne. Aš pykau, kad to dėmesio man trūko, bet, iš kitos pusės, aš jam atleidau ir pasakiau tai dar, kai jis buvo gyvas“, – pasakojo I.Krupavičius.
Ryšys su tėvu atsirado tik jam išvykus gyventi į Londoną. Po keliolikos metų Ignas savo tėvą aplankė, ten susitiko ir su seserimi Laura.
„Jis planavo sugrįžti į Lietuvą, bet nespėjo. Parsivežiau jo pelenus dėžėje. Ačiū Dievui, kad atleidau jam dar gyvam esant. Dabar graudinuosi, kad kažkada nepakėliau ragelio, planavau perskambinti, po to neatsirado laiko... Galvoju, kartais laukti nereikia taip ilgai, kad artimam žmogui pasakytum kažką gero“, – kalbėjo I.Krupavičius.
Kai prieš kelerius metus atrodė, kad gyvenimas tvarkingai dėliojasi, prieš pat Kalėdas Igną užklupo skaudi žinia – nesulaukęs judviejų susitikimo, tėtis iškeliavo anapilin.
„Buvo Kūčios, vienoje iš Londono stočių skambėjo pianinas, o aš rankose nešiau urną su tėvo pelenais, tai buvo laikas, kurį praleidome drauge. Graudinuosi sakydamas, kad ryšio tarp mūsų nebuvo, bet juk buvo galima atrasti laiko, kad jis būtų“, – apie prieš kelerius metus mirusį tėvą ir sudėtingus jųdviejų santykius pasakojo žurnalistas.
Ignas pripažįsta, kad kartais pats vengė palaikyti ryšį su tėvu – jis jam bandydavo bent kartą per savaitę prisiskambinti, bet Ignas į jo skambučius neatsiliepdavo.
Ignas įsitikinęs – kai netenki artimo žmogaus, ypač šeimos nario, esi priverstas iš naujo permąstyti savo gyvenimą, padarytas klaidas ir likimo siųstus išbandymus. Jam pačiam buvo lemta pakartoti tėvo gyvenimo kreivę: Igno santuoka su architekte Toma subyrėjo po ketverių metų, porai teko nemenkas išbandymas užgniaužti emocijas ir dalytis sūnaus Barto auginimo rūpesčiais.
Posakis „Kvailiai mokosi iš savų klaidų, o protingi iš svetimų“ puikiai tinka Ignui. Jis sako nenorintis kartoti tėvo klaidų, todėl su šešerių sūnumi stengiasi praleisti kiekvieną laisvą minutę.
„Tėvai neturėtų trukdyti vaikams augti. Gal skamba šiurkščiai, bet tėvai turi suteikti stogą duoti maisto ir svarbiausia – apglėbti meile. Sienos nelabai yra svarbios, stogas svarbiausia ir meilė. Tada jie išaugs gerais žmonėmis. Dar svarbu kuo dažniau bendrauti“, – televizijos laidoje sakė žurnalistas.
Šiandien Ignas šeimos laimę kuria kartu su Vaida Kazakauskyte ir sako nesistengiantis žvalgytis atgal.
„Šeima man yra supratimas, gyvenimo partnerystė, netrukdymas gyventi, parama kiekviename žingsnyje, laikas, nesmerkimas ir tavęs priėmimas toks, koks tu esi“, – pokalbį baigė I.Krupavičius.
