Dabar Arūną Valinską atpažįsta bene kiekvienas televizijos žiūrovas. Jo karjera čia prasidėjo dar 1992 metais, o norint sudaryti visų vestų ir prodiusuotų laidų sąrašą reikėtų gerokai paplušėti.
Arūno iniciatyva gimė tokie žaidimai kaip „Taip. Ne“, „Žodžių mūšis“, „Šeši nuliai – milijonas“, „Auksinis protas“. Ir tai – toli gražu ne viskas. Kasmetinius „Auksinių svogūnų“ apdovanojimus, legendinius muzikinius šou „Kelias į žvaigždes“, „Žvaigždžių vartai“ taip pat prodiusavo pats A.Valinskas, o komisijos nario kėdę jis buvo išbandęs „Žvaigždžių duetuose“ bei „Dvi minutės šlovės“.
Šį sąrašą dar būtų galima papildyti ir „Eurovizijos“ bei „Teleloto“ laidomis, kurias yra vedęs šou verslo atstovas bei „Dviračio žiniomis“. Jos, pasirodo, gimė Arūno ir jo draugų studentavimo laikais, Teisės fakulteto devintame aukšte. Kaip sako A.Valinskas, tais laikais viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti – nenusakoma, nenuspėjama, azartiška.
„Kai gyveni vieną kartą, gyvenimas turi būti įdomus. Kam reikia save bausti liūdesiu ar savigrauža. Jei nori gyventi įdomiai – gyvenk. O nesėdėk kampe atsisėdęs ir neverk: „Oi, man neįdomu, man liūdna, manęs niekas nemyli, man niekur keliai neatverti, niekas niekur nekviečia.“ Palaukite, niekas jūsų ir nekvies, jei niekur nesibelsite“, – įsitikinęs Arūnas Valinskas. Bet apie viską nuo pradžių...
Vietoje portfelio – kibiras
Vilniaus 12-ąją Baltupių vidurinę Arūnas Valinskas baigė su aukso medaliu, kaip pats prisimena, buvo smalsus, todėl mokėsi vien penketais. O šeštoje klasėje vos gavęs naujus vadovėlius Arūnas perskaitydavo juos nuo pradžios iki galo. Per dvi savaites.
