Gabrielės Savickaitės užburiančias dainas buvo galima išgirsti muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“, tačiau mergina sužibėjo ne tik čia, ji socialiniuose tinkluose parodė išskirtinę stiprybę – sulaužė tobulos išvaizdos stereotipą ir po daugelio metų suprato, kad ne svoryje esmė, o tai, kaip kiekvienas žmogus sugeba savo išvaizdą priimti.
Mintys apie išvaizdą merginos gyvenime prasidėjo, kai jai buvo vos 12 metų. Gabrielė nuolat iš aplinkos išgirsdavo įvairiausias replikas apie savo svorį, girdėdavo žmones pabrėžiant jos apimtis.
„Neturėjau prasmės jiems atsakyti. Aš pati suprasdavau, kad nesu liekna. Ką aš galiu įrodyti, kaip galiu atsikirsti ir kažką pasakyti, jei pati suprantu, kad taip ir yra?“ – prisiminusi jaunystėje girdėtas replikas savęs klausė Gabrielė.
Dar labiau situaciją paaštrino atsiradę socialiniai tinklai, kurie didelę įtaką padarė ir pačios merginos gyvenimui. Gabrielė nuolat matydavo tik lieknas merginas, o stambesnių, kaip ji pati sako, nepastebėdavo.
„Visada norėjau būti liekna, todėl aplink save jas tik ir matydavau. Kadangi dar ir dainavau, tai visą laiką galvojau, kad jei aš noriu būti ant scenos, tai turiu būti graži, liekna ir palaikyti tokį standartą. Aplinkui save vien tik ir girdėjau apie šį standartą, kad net dainuoti negaliu, nes nesu liekna, o ant scenos užlipusi gražiai neatrodysiu. Dėl to jaučiausi blogai“, – nusivylimo neslepia mergina.
Gabrielė turėdavo momentų, kai kelias dienas iš eilės badaudavo ir nieko nevalgydavo. Ir taip elgėsi kasdien – praeina kažkuris laiko tarpas, ji truputį pavalgo, ir po kurio laiko vėl pradeda badauti.
„Man tokiu būdu išsibalansuodavo mityba ir visas svoris. Niekaip negalėdavau numesti, nes kiek numesdavau, tiek priaugdavau. Todėl buvo tokia nesibaigianti grandinė. Su branda supratau, kad reikia nustoti daryti šiuos dalykus, nes tikrai geriau man nebus. Pradėjau rinktis šiek tiek kitokį gyvenimo būdą, valgyti mažesnėmis porcijomis, tad ir vakarais ne tiek privalgydavau. Tačiau viskas ne dėl svorio, o kiek dėl pačios savęs. Kai mažiau privalgau vakare, ryte geriau jaučiuosi. Išsimiegu, gerai atsikeliu su tuščiu skrandžiu, o ne su pilnu ir visa apsunkusi“, – savijautą apibūdina G.Savickaitė.
Pasiteiravus, ar prie šių pokyčių prisidėjo šeima, o gal draugai, Gabrielė sako, kad didžiausiu postūmiu tapo jos pačios noras ir pasikeitęs mąstymas. Ji mano, jog bėgant metams, keičiasi požiūris ir į tą patį svorį.
„Su metais supratau, kad svoris man augdavo tik dėl to, kad per daug stresavau dėl kilogramų. Tada suvokiau, kad kuo aš mažiau stresuosiu, tuo labiau save mylėsiu ir būsiu laimingesnė, gal kitaip į save pradėsiu žiūrėt. Nėra taip, kad mano šeima, artimieji sakytų, jog esu stambi. Aišku, jie myli mane tokią, kokia esu, tai gal ir tas kažkiek prideda.
Visada žiūrėdavau į veidrodį ir jame save matydavau stambią. Ir įsivaizduodavau, kaip atrodyčiau, jei būčiau lieknesnė. O dabar žiūriu ir, na, taip, matau aš tuos riebaliukus, matau, ką norėčiau savyje pakeisti, tačiau tai gal nepakeis mano laimės. Dabar jaučiuosi labai laiminga tokia, kokia esu. Kadangi taip jaučiuosi, tas svoris savaime pradėjo kristi, o aš ir badauti nustojau“, – džiaugiasi Gabrielė.
Ji sako, kad kiekviena mergina turėtų suprasti, jog tai, ką mato internete, nebūtinai yra teisybė. Dalis nuotraukų net nėra originalios, o paprasčiausiai patobulintos su žymiąja fotošopo programa.
„Visos tos, kurios socialiniuose tinkluose atrodo tobulai, realybėje gali atrodyti taip pat, kaip ta pati apie save tobulai negalvojanti mergina. Manau, kad reikėtų tiesiog nustoti save graužti dėl visko, ką tu valgei, ką pasakei. Reikia nustoti daryti viską, kas tave priverstų pasijusti nepatogiai. Na, o svarbiausia suprasti ir pamilti save“, – šypteli ji.
