Lapkričio pabaigoje Ilka ir Andrius išsiruošė į kelionę Namibijoje. Kadangi Lietuvoje žiemos trunka jiems kiek per ilgai, pora nusprendė minusinę temperatūrą, besitęsiančią tris žiemos mėnesius, iškeisti į nesibaigiančią vasarą Afrikoje.
Ilka Adams šios kelionės labai laukė dar ir dėl to, kad jau spėjo itin išsiilgti Kalėdų gimtuosiuose namuose, o ką jau kalbėti apie mamos gamintų patiekalų skonį...
„Žiemos šventės Lietuvoje ir Namibijoje labai panašios, bet kartu ir skirtingos“, – 15min šypsodamasi sakė I.Adams.
Kūčios – dvasinga šventė
Ilka Adams pasakoja, kad per Kūčias Afrikoje moterys taip pat visą dieną sukasi virtuvėje. Bet jos čia neruošia 12 patiekalų vakarienei, kaip tai įprasta Lietuvoje, afrikietės gamina jų dar daugiau, ir tik kitai dienai, Kalėdoms.
„Visą dieną mes nevalgome mėsos, tik žuvį. Dažniausiai vakare patiekiame ant stalo jūros gėrybes – krevetes, krabus, omarus. Bet tai būna tik užkandis. Negali būti jokio persivalgymo, jokio alkoholio ir jokių desertų. Kūčios yra kitokia šventė, ji visiškai nesusijusi su maistu“, – sakė ji.
Pasak jos, šią dieną svarbiausia yra susitikimas su artimaisiais. „Mūsų Kūčių vakaras būna labai dvasingas laikas. Iš pradžių, kokią 17 val., einame į bažnyčią. Tik po jos susirenkame prie stalo. Visi dainuojame kalėdines dainas, skaitome Bibliją. O prieš vidurnaktį laukia linksmoji dalis – dovanų dalinimasis“, – šypsojosi Ilka.
Dovanas vežė iš Lietuvos
Dar prieš kelionę Ilka dovanomis artimiesiems pasirūpino Lietuvoje. Dar tuomet, kai toli gražu niekas apie žiemos šventes negalvojo. Ji – kaip ir mama, dovanas perka kone visus metus. „Jei viską pirksi vienu metu, bus bankrotas“, – juokėsi Ilka.
„Buvo labai sunku viską sutalpinti į mūsų lagaminus, nes galėjome vežtis tik po 20 kg. Tai gerai, kad Andrius ne tiek daug drabužių ėmė, pas jį buvo daug laisvos vietos, – juokavo ji. – O rankinio bagažo lagaminai buvo pripildyti vien tik dovanų.“
Ilka artimuosius daugiausia džiugino lauktuvėmis iš Lietuvos. Tokiomis, kokių Afrikoje nėra arba jos kainuoja labai brangiai. Tačiau dar keletą dovanų ji supirko ir jau viešėdama Nambijoje. Per šias šventes prie šeimos stalo sėdo kaip niekada daug žmonių – iš Pietų Afrikos Respublikos atvyko jos mamos šeima, šalimais gyvenantys tėčio giminaičiai.
„Pirkau gintaro vėrinių, lietuviško šokolado, chalvos – Namibijoje, jos nėra. Taip pat kvepalų, lininius marškinėlius. Įsigijau apatinių ir skarelių iš šilko, Afrikoje tai labai brangu, tačiau be galo naudinga turėti – kai šalta, jie šildo, o jei karšta – vėsina. Pusseserei atvežiau ir sporto aprangą, nes jai labai patinka manosios“, – vardino ji.
Vienintelė diena, kai leidžia sau persivalgyti
Gruodžio 25-ąją, Kalėdų dieną, visi tuščiais skrandžiais po praėjusios dienos jau nuo pat ryto skuba prie stalo. Čia maisto puota tęsiasi visą dieną.
„Mes neskaičiuojame, kiek patiekalų turime ant stalo, bet tikrai daugiau nei 12, – juokėsi ji. – Visada orkaitėje kepame avies koją, visada darome vištienos karį, jaučio liežuvį, bulvių salotos su majonezu, kiaušiniu, žirniais, kukurūzais...“ – prisiminė ji.
Įdomu tai, kad nors vietiniai žmonės kiaulienos niekada nevalgo, Kalėdos yra vienintelė diena, kai ją ragauti gali.
O desertų po Kūčių jie atsivalgo už abi dienas ir dar į priekį. Ant stalo jų būna net kelių skirtingų rūšių.
„Visuomet gaminame šaltą į sūrio pyragą panašų tortą. Jo kepti nereikia, gaminame iš kondensuoto pieno, jogurto, želės, o apatinis sluoksnis būna padarytas iš sutrintų sausainių su sviestu. Taip pat visuomet darome šiltą pudingą, kuris vadinasi „Malva“.
Dar turime kalėdinį pyragą, kurį darome iš džiovintų vaisių, brendžio. Kadangi jis ilgai negenda, jį moterys gamina likus vienam arba dviem mėnesiams iki Kalėdų. Kuo ilgiau jis stovi, tuo labiau skonis susimaišo ir sustiprėja, o per šventes jis būna tiesiog fantastiškas“, – šypsosi ji.
Kadangi tai yra pirmas kartas per labai daug metų, kai Ilka grįžta Kalėdoms į savo gimtinę Namibijoje, ji sako esanti beprotiškai išsiilgusi šių visų vaikystės skonių.
„Aš taip laukiau paragauti šeimos gaminamų patiekalų! Taip jų pasiilgau! Manau, kad kai turėsiu savo vaikų, tikrai jiems gaminsiu per šventes afrikietiškus patiekalus“, – juokėsi sportininkė.
Tiesa, lietuviškų patiekalų per šventes Ilka ant šeimos stalo nepatiekė – jau anksčiau per savo viešnagę surengė vakarą, kuriame gamino ir artimuosius pažindino su bulviniais blynais, kugeliu ir šaltibarščiais.
Nors Ilka ir Andrius savo mitybą akylai prižiūri ir maistu nepiktnaudžiauja, per žiemos šventes jie sau leidžia tuos tvirtai suveržtus diržus atsisegti. Tomis dienomis kalorijų neskaičiuoja, o mėgaujasi naminiu maistu, didelėmis porcijomis ir persivalgymo jausmu.
„Aš manau, kad visi per šventes taip turi daryti. Ta viena Kalėdų diena, kai persivalgai, negalvoji apie kalorijas, negalvoji, ar maistas yra sveikas, ar ne, yra tokia smagi... Šią dieną turi leisti laiką su šeima ir valgyti tradicinius patiekalus. Kalėdos ateina tik vieną kartą per metus, todėl ir mes sau leidžiame persivalgyti“, – juokėsi ji.
Tačiau net ir prisikirtusi skaniausių patiekalų Ilka turi taisyklių, kaip greičiau tą maistą suvirškinti.
„Pas mus prie stalo visi sėdi visą dieną – valgo, bendrauja ir taip be sustojimo. Tačiau aš visuomet iš pradžių valgau sūrius patiekalus, kartais išgeriu žalios arbatos arba juodos kavos ir leidžiu sau pailsėti kokias 1–2 valandas. Per tą laiką su Andriumi dar išeiname bent 10–20 minučių pasivaikščioti. Ir tik tada valgome desertą“, – 15min pasakojo Ilka Adams.
