K.Norvaišaitės ir I.Daukšio vestuvių šventė įvyko Žaliakalnyje įsikūrusiuose Miko ir Kipro Petrauskų namuose. Gražioji Kauno rotušė, kurioje iš pradžių pora planavo sumainyti vestuvinius žiedus, visai neseniai buvo uždaryta renovacijai. Kristė prisipažino – iš pradžių nuliūdo, kad vestuvių dieną į rotušę žengti negalėjo.
„Bet po to sau pasakiau – juk ne tame esmė. Ta diena apie mus, apie mūsų meilę, tad gali būti bet kur“, – su šypsena portalui Žmonės.lt sakė K.Norvaišaitė, o jai čia greitai pridūrė ir I.Daukšys.
„Tuo labiau, kad ši ceremonija buvo tik oficialumas. Jau nuo pirmų dienų jaučiamės kaip susituokę, tai niekas po vestuvių nepasikeis“, – nusijuokė jis.
Į M. ir K.Petrauskų namus Kristę ir Igną atlydėjo tik liudininkai, šeimos nariai ir artimiausi draugai. K.Norvaišaitės ir I.Daukšio meilės šventės liudininke tapo dainininkė Ieva Zasimauskaitė.
Tą dieną tiek jaunieji, tiek ceremonijos svečiai buvo pasipuošė plačiausiomis šypsenomis. Vis dėlto po ceremonijos jaunieji šventės neorganizavo – dviese išvyko į Anykščius. „Romantiškai pabūsime porą dienų, pailsėsime, nes poilsio labiausiai ir norime“, – atviravo Kristė.
Tiesa, vestuves pora planuoja atšvęsti ir trankiai, su bičiuliais, tačiau ne dabar – kada nors ateityje. K.Norvaišaitė ir I.Daukšys šypsosi – jų meilės šventė bus itin ryški, spalvinga.
„Didesnę šventę organizuosime šią arba kitą vasarą. Ji bus pagal Bhakti jogos tradiciją. Mes abu domimės šiais dalykais, tai vyks ceremonija, kuri mums yra artima, apie kokią svajojome – bus ugnies ritualai, bus daug vegetarinio maisto, daug spalvų, daug gėlių. Čia jau dalyvaus visi bičiuliai ir artimieji“, – planais dalijosi Ignas.
„Taip. Didžioji šventė bus vėliau“, – mylimajam antrino Kristė, po oficialios santuokos ceremonijos pasirinkusi vyro pavardę ir tapusi Daukšiene.
Iš pirmo pasimatymo į bendrą buitį
Šiandien meile spinduliuojančių K.Norvaišaitės ir I.Daukšio kelius dar 2018 metais suvedė Bhakti joga, pagal kurios tradiciją pora ir žada kelti didelę vestuvių šventę. Tiesa, vos susipažinus jokia romantika nekvepėjo – Kristė juokiasi, kad tuomet nė nepagalvojo, jog viena nekalta žinutė jai padovanos didžiausią gyvenimo meilę.
„Pamenu, Ignui parašyti man pasiūlė viena mūsų bendra pažįstama. Jam rašiau dėl vieno mokytojo kurso, kurio jis tuo metu klausė – man nuoširdžiai buvo įdomi jo rekomendacija. Tai buvo susirašymas be jokios intencijos, po kurio daugiau nei metams stojo tyla. Bet po to vėl susirašėme ir žiūrėjome, kad tos žinutės vis ilgėja, ilgėja“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt nusijuokė Kristė.
Tiesa, čia I.Daukšys pridūrė, kad pirmo susitikimo jiems teko gerokai palaukti – dar prieš karantiną Kristė gyveno Ispanijoje, o Ignas žaidė krepšinį Italijoje. Pora pirmąkart susitiko 2021-ųjų rugpjūtį.
„Kai abu sugrįžome į Lietuvą, nutarėme susitikti. Bet ir taip Kristė jau turėjo kitų planų – žadėjo pusmečiui vykti į Belgiją. Galvoju, na, bus toks įdomus pirmasis pasimatymas – palydėsiu ją į oro uostą, tai nebus jokių pagundų, pasikalbėsime...“ – prisiminęs šypsojosi I.Daukšys.
„Aha, bet taip išėjo, kad pralaukėme oro uoste ir aš neišskridau, nes koronaviruso sertifikate buvo įsivėlusi klaida, tai manęs neįleido į lėktuvą. Likimas“, – pritarusi nusikvatojo K.Norvaišaitė.
„Tada aš jai ir sakau: „važiuojame pas mane“. Taip ir išėjo, kad kone iškart iš oro uosto išvažiavome ir apsigyvenome kartu“, – staiga užgimusią meilę prisiminė I.Daukšys.
Kelyje netrūko reikšmingų sutapimų
I.Daukšys atviras – nuo pat pirmojo pasimatymo buvo įsitikinęs, jog Kristė turi tapti jo žmona. Nors abu teigia meile iš pirmo žvilgsnio netikintys, jautė, kad pasaulyje yra jiems skirtas žmogus. Tiesa, tiek Ignas, tiek Kristė netikėjo ir tuo, kad jiems skirtąjį kada nors sutiks savo kelyje. „Jau buvome susitaikę, kad tobulo sau asmens nerasime, bet, va, ėmė ir pasisekė“, – šypsojosi K.Norvaišaitė.
I.Daukšys mylimosios rankos paprašė vos po mėnesio draugystės – 2021-ųjų rugsėjį. „Iš tiesų, aš jau praėjus vos dviems savaitėms supratau, kad Kristei tuoj pasipiršiu – ji 100 procentų yra mano žmogus. Tas suvokimas bėgant laikui tik stiprėjo“, – atviravo pašnekovas.
Anot Igno, šį suvokimą stiprino ir jų bendrame kelyje pasitaikę sutapimai, ženklus siuntę nuo pat pirmos akimirkos. Juk jei Kristė tuomet būtų išskridusi į Belgiją, gyvenimas galėjo pasisukti ir kita linkme.
„Kaip tik per Valentino dieną aš jai padovanojau sutapimų knygutę, ženklinančią mūsų istoriją. Žvelgiant į ją įsitikini, kad viskas taip ir turi būti... Rodos, visa gamta, visas pasaulis, visos situacijos ragino mane žengti šį žingsnį – pasipiršti. Galbūt todėl viskas įvyko taip žaibiškai. – dalijosi I.Daukšys. – Juk normaliame scenarijuje būna, kad žmonės susitinka, kažkiek metų bendrauja, kažkiek metų pragyvena...“
„Net mano mama jį priėmė kaip seną bičiulį. Pirmąkart susitiko ir jau pliurpė pusę valandos kaip draugai. Juk tai – ženklas“, – mylimajam apie gražius sutapimus antrino Kristė.
Nors daug sutapimų, kad suprastų, jog Kristė jam skirtoji, I.Daukšiui neprireikė, vis dėlto rasti tobulą akimirką, kada paprašyti mylimosios rankos nebuvo lengva. Ignas atviravo svarstęs įvairius variantus, tad kurį laiką su savimi nešiojosi sužadėtuvių žiedą.
„Mes abu turime tokius karolius, kuriuos visą laiką nešiojamės su savimi kišenėje. Jie yra meditaciniai, laikomi tokiame medžiaginiame maišelyje. Tai aš į tą maišelį įsidėjau žiedą ir nešiojausi net nežinau, kiek laiko. Vis ieškojau tinkamos progos, kol kartą vykome prie jūros...“, – pasakojo Ignas.
„Taip. Vaikščiojome prie Olando kepurės ir, prisimenu, pradėjo stipriai lyti. Bėgome į mišką pasislėpti nuo lietaus ir ten atsivėrė toks gražus vaizdas – jūra, bangos, saulė, lietus. Aplink kvepėjo miško žaluma! Mes ten stovėjome, laukėme, kol praeis lietus ir staiga matau, kad Ignas priklaupė ant vieno kelio, rankoje laikydamas žiedą. Net nesupratau, kas vyksta“, – nusijuokė prisiminusi K.Norvaišaitė ir pridūrė, kad visuomet svajojo, jog jos vestuvės vyktų nenuspėjamoje gamtoje.
„Čia dar vienas sutapimas, nes aš nežinojau, kaip jai būtų fainiausiai, kad pasipirščiau. O pasirodo, ji visada norėjo surengti vestuves kur nors miške. Išėjo taip, kad tokios buvo piršlybos“, – dabar jau savo žmonai antrino I.Daukšys.
Vienas kitą papildo
Kristė ir Ignas išties drąsiai gali būti vadinami tobulomis vienas kito pusėmis – jie vienas kitą papildo, tad ir pykčių tarp jų beveik nekyla. O ir pasimokyti, sako, vienas iš kito turi ką.
„Oi, apie mokymąsi vienas iš kito galima prirašyti penkis lapus. Aš iš Igno mokausi kantrybės, atsakomybės. Ignas turi labai didelę širdį – jis atjaučia visus, nesvarbu, ar draugai, ar svetimi. Jis išjaučia kiekvieno džiaugsmą ar skausmą. Dar matau didžiulį supratingumą ir aš manau, kad man kartais jo pristinga. Kartais žiūriu į jį ir nesuvokiu, kaip pas žmogų gali būti tokia didelė širdis“, – gražių žodžių negailėjo K.Norvaišaitė.
Tuo tarpu I.Daukšys sakė, kad K.Norvaišaitė jį išmokė atvirai kalbėtis ir išsakyti jausmus.
„Ji puikiai geba bendrauti, tad išmokė mane nelaikyti jausmų, kažkokių užspaustų emocijų, galbūt todėl nekyla konfliktų. Mes ilgai šnekamės, tam skiriame labai daug laiko. Būna, mes susėdame, pasidedame telefonus į šalį ir kalbamės, kapstomės po savo jausmus, patirtis, kartais net iki vaikystės nukeliaujame. Taip kapstytis ne visada smagu, bet svarbu suprasti priežastį, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės.
Tikrai galiu sakyti, kad mūsų santykiai – labai skaidrūs, nuoširdūs ir atviri. Tas mokėjimas kalbėtis santykiams suteikia tik dar daugiau romantikos, nes su antra puse tampi visiškai atviras ir laisvas. Tą išmokti nebuvo lengva, bet ta pamoka – viena svarbiausių“, – portalui Žmonės.lt pripažino I.Daukšys.
