Apie asmeninį gyvenimą nelinkusi per daug kalbėti Indrė Burlinskaitė su YPATINGOS sutiko pasidalinti, kuo gyvena šiandien. Šiuo metu greitai socialiniuose tinkluose populiarėjanti sporto trenerė prieš 10 metų dar negalėjo įsivaizduoti, kad jos kasdienybė ir darbas atrodys būtent taip.
Tačiau sceninė veikla su grupe „Kitokios“ ir po to sekusios kultūrizmo varžybos žingsnis po žingsnio ją atvedė į šiandieną, kai ji yra laiminga, dirbanti mėgstamą darbą, turinti mylimą vyrą, su kuriuo netolimoje ateityje planuoja kurti šeimą. Tačiau kol kas šiek tiek delsia – kodėl?
– Savo sportinę karjerą pradėjote nuo dalyvavimo kūno rengybos varžybose. Kaip gimė ši mintis?
– Tuo metu dar koncertuodavome su grupe „Kitokios“. Po pasirodymo prie manęs priėjo vienas fitneso treneris. Jis pasiūlė ruoštis varžyboms. Iki tol sportu užsiiminėjau tik mėgėjiškai.
– Jokia paslaptis, kad daugelis sako, kad šiame sporte pasirodančios moterys atrodo visai nemoteriškai. O kokia jūsų nuomonė?
– Kategorija, kurią pasirinkau, tuo metu buvo man priimtina ir daili. Aš visada esu ištikima savo grožio standartams ir niekad neperlenkiu lazdos sportuodama. Savo klientes vedu tuo pačiu keliu, kuriuo ėjau ir einu aš. Kalbant tik apie išvaizdą – siekiu gražių kūno proporcijų, stangraus kūno, moteriškumo.
– Aplink tenka dažnai girdėti istorijas, kaip iš tikrųjų sunku pasiruošti tokioms varžyboms – juk reikia laikytis itin griežtų dietų. Ar pačiai tai kartais neatrodė kančia?
– Varžybų sezono metu mano mityba buvo visai kitokia nei paprastai. Tai labai sunku, reikalauja daug valios, tačiau kai žinai, kad laukia varžybos, veji visas pašalines mintis šalin, stengiesi susikaupti, dirbi, laikaisi režimo ir lauki savo šanso scenoje! Ta akimirka maloni, dėl jos verta pakentėti. Labai džiaugiuosi, kad išmėginau save šioje srityje, supratau, kad tai, ką pradėjau, yra mano kelias. Supratau ir tai, kad galiu padėti ne tik sau, bet ir kitoms moterims, ir tą sėkmingai darau!
– Kokių yra buvę kuriozų? Gal ir jūs buvote viena tų, kuri po varžybų iškart traukdavo sukirsti nesveiko maisto?
– Žinokite, nei burgeriai, nei kebabai manęs niekad neviliojo. Nepamenu, prieš kiek metų esu valgiusi kažkokį panašų maistą. Bet turiu kitą silpnybę – negaliu atsispirti šokoladui ir kitiems saldumynams. Būtent todėl mūsų namuose nėra jokio saldaus maisto, kurį būtų galima suvalgyti.
– Pati esate sakiusi, kad anksčiau buvote stambesnė, nors vis tiek lieknai atrodėte. Kas paskatino siekti tobulo kūno?
– Kuomet mokiausi mokykloje, nebuvo taip svarbu, ar sveriu dviem kilogramais daugiau, ar mažiau. Žmonės tiesiog buvo liekni, normalaus kūno sudėjimo arba stambūs. Aš visada buvau prie lieknesnių ir jausdavausi gerai. Valgiau viską, ką norėjau ir kiek norėjau. Savo svorio nestebėdavau, todėl tik pradėjusi studijuoti supratau, kad esu priaugusi kilogramų. Bandžiau sulieknėti, tačiau tam trūko žinių. Svoris svyravo: krito ir augo, krito ir augo... Visai nemokėjau jo kontroliuoti. Dabar yra viskas kitaip, moku save prižiūrėti ir turimas žinias perduodu savo klientėms.
– Kiek tuomet svėrėte? Tai jūsų netenkino?
– Svėriau ne taip ir daug, apie 63 kg. Tačiau mano kūnas atrodė visai kitaip. Jis nebuvo nei stangrus, nei proporcingas. Tiesą pasakius, tik dabar pažvelgusi į senas savo nuotraukas aš suprantu, kaip stipriai pasikeitė mano kūnas.
Šiek tiek gaila, kad daug jaunystės dienų iššvaisčiau veltui. Didžioji dalis mano klienčių yra 20–27 metų amžiaus. Turbūt visoms iki vienos esu pasakiusi: „dabar yra gražiausi tavo gyvenimo metai, dėk visas pastangas, kad galėtum savimi didžiuotis, jaustis puikiai ir atrodyti taip, kaip nori. Vėliau sau padėkosi“.
– Esu skaičiusi, kad pati valgyti pradedate nuo pietų. Kiti sako, kad pusryčiai – svarbiausias dienos maistas. Tai kaip yra iš tikrųjų?
– Viskas, ką taikau savo praktikoje, yra mano pačios išmėginta. Todėl teko išbandyti ir protarpinį badavimą. Dabar maitinuosi 5 kartus per dieną. Trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai. Man, kaip fiziškai aktyviam žmogui, šis variantas priimtinesnis.
– Sportuojate kartu su mylimuoju Liudu. Esate visada drauge – ir namuose, ir darbe? Neatsibostate vienas kitam?
– Būna, kad sportuojame ir kartu, ir atskirai. Būna, praleidžiame didžiąją dalį dienos dviese, o būna, kad susitinkame tik vakarais. Mūsų dienotvarkės skiriasi, atsibosti vienas kitam tikrai nėra kada.
– Būna, kad vienas kitą prižiūrite, kas ką valgo? Gal net tenka sudrausminti?
– Dažniausiai maitinamės abu vienodai. Jei sveikai – tai abu kartu, jei leidžiame sau kokią nuodėmę – irgi apie tai pasikalbame ir sprendimą priimame drauge. Savo mitybą planuojame. O kai reikia palaikymo ar paskatinimo, stengiamės padėti vienas kitam.
– Kaip manote, esate vienas kitam tobuli partneriai? Galbūt jei antra pusė nebūtų irgi sportininkas, taip gerai nesuprastų jūsų?
– Džiaugiuosi, kad abu propaguojame tokį patį gyvenimo būdą ir esame ne tik tobuli partneriai, bet ir motyvacija vienas kitam.
– O jums gyvenime renkantis vyrą visada buvo svarbu jo išvaizda, figūra? Gal į retai į sporto salę užsukantį, su pilvuku vyrą dėmesio niekada neatkreiptumėte?
– Savo gyvenimo vyrą jau pasirinkau. Visada buvo svarbiausia, ką sako širdis.
– Ar yra produktų, patiekalų, kurių labiausiai pasiilgstate, bet sau neleidžiate arba leidžiate labai retai? Pavyzdžiui, mamos cepelinai?
– Jeigu kartais suvalgai tai, ko tikrai labai nori – nieko baisaus. Svarbiausia, kaip maitiniesi kiekvieną dieną. Todėl jeigu kažko labai noriu – imu ir pasilepinu be sąžinės graužaties. Tačiau neleidžiu sau prisivalgyti, jaučiu saiką. Mamos cepelinų 100 metų nevalgiau. Matot, aš smaližė, jei nusprendžiu nusižengti, renkuosi kažką saldaus.
– Jeigu žmogui maistas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų – įmanoma likti ištikimam savo mėgstamiems patiekalams, tačiau kartu ir atrodyti tobulai? Ar gali sportuoti kiek nori, bet tam, kad turėtum tobulas linijas, privaloma valgyti sveikai ir prisižiūrėti mitybą?
– Maistas man taip pat yra vienas didžiausių malonumų. Todėl valgome ne tik sveikai, bet ir labai skaniai! Tiesiog mokomės atrasti naujų sveikesnių mitybos variantų. Aš labai mėgstu gaminti ir vis atrandu kažką naujo. Atrastais receptais dalinamės instagramo paskyrose. Be viso to, kaip jau minėjau, kartais gali sau leisti viską! Svarbiausia yra kasdieniai mitybos įpročiai ir saikas.
– Ar pasitaiko situacijų, kai pas jus atėjusios sportuoti moterys galiausiai palūžta? Nebeužtenka motyvacijos ir nugali skanus, ne visada sveikas maistas?
– Kol su manimi sportuoja – nepalūžta, bet jeigu išeina sportuoti vienos, pasitaiko visko. Yra tokių žmonių, kuriems tiesiog reikalinga priežiūra ir nuolatinė motyvacija bei palaikymas.
– Žvelgiant į jūsų socialinius tinklus, matosi, kad jums pavyko puikiai įsisukti. Patinka jums ši veikla? Ne paslaptis, kad turbūt neįdedant per daug pastangų, tai atneša gerą atlyginimą, tiesa?
– Neplanavau būti influencere, net nežinau, ar esu viena jų. Tiesiog vieną dieną susikūriau instagrame paskyrą ir, kaip visi kiti, kartais publikuodavau ten savo asmeninius kadrus. Vėliau pradėjau kelti ir su savo darbo pobūdžiu susijusius vaizdelius, treniruotes moterims namų sąlygomis, kas galbūt labiausiai sudomino publiką, todėl dabar turiu terpę pareklamuoti savo mylimą veiklą, o kartais ir padėti kitiems pasirodyti platesnei auditorijai.
Kaip ir bet kurioje veikloje, taip ir čia, jei neįdėsi darbo ir pastangų, nieko nebus. Turiu visą savo komandą, su jų pagalba man pavyksta sukurti gražų, kokybišką turinį.
– O vis dar sulaukiate kandžių komentarų, žinučių? Replikuojančių dėl išvaizdos?
– Bijai vilko – neik į mišką. Padėjęs save ant lėkštutės prieš visą Lietuvą nesitikėk vien gražių komentarų ir pagyrų. Aišku, mes visi to norėtume – būti tik giriami ir liaupsinami, bet juk tai neįmanoma, yra įvairių ir nuomonių, ir žmonių. Kaip ir visi vieši žmonės, taip ir aš sulaukiu ir neigiamų komentarų. Neskubu sakyti, kad tai tik žmonių pavydas, tyliai pagalvoju ir galbūt į kažką atkreipiu dėmesį. Tai irgi savotiškai verčia mane tobulėti.
– Su Liudu susižadėjote prie daugiau nei metus. Kaip atrodė ta akimirka?
– Sužadėtuvės įvyko per Kalėdas, artimų žmonių rate. Buvo ir mano mama, ir močiutė, ir Liudo tėveliai. Labai šilta, nuostabi akimirka, kuri visam laikui išliks mano širdyje.
Aš nebuvau iš tų moterų, kurios vyrą spaudžia, įkalbinėja ar visaip kitaip bando jį netiesiogiai priversti pasipiršti. Liudas man pasipiršo tada, kada buvo tam pasiruošęs ir pats to norėjo. Būtent tai man leidžia jaustis jam ypatinga moterimi. Ir šis jausmas lydi mane.
– Kodėl delsiate susituokti?
– Tai tik laiko klausimas. Esame kartu, mylime vienas kitą ir tai svarbiausia. Visa kita išeis savaime be kažkokių bereikalingų stresavimų, skubėjimų ir panašiai.
Žinau viena – esu 100 procentų užtikrinta ir rami.
– Visos merginos dar prieš sutinkant mylimąjį įsivaizduoja, kaip atrodys jų vestuvės. Kaip įsivaizduojate, kaip atrodys jūsų?
– Prieš 10 metų tikrai svajojau apie didelę vestuvių šventę, apie svajonių suknelę ir panašiai. Kaip ir visos jaunos merginos. Na, o dabar, kai esu subrendusi moteris, į viską žiūriu paprasčiau ir ramiau.
Susituoksime, kai atrasime laiko organizuoti šventę. Kol kas dar neapsisprendėme, nei kokių vestuvių norime, nei kur jų norime. Laikas po sužadėtuvių tiesiog praskriejo.
– Šiais laikais tai nepigus malonumas. Esate pasiruošę išleisti, kiek reikės, kad surengtumėte svajonių šventę?
– Visai nesvarbu, kiek pinigų investuosi. Svajonių šventė gali būti ir tik dviese.
– Ką jums pačiai reiškia santuoka? Kodėl Liudas yra tas išrinktasis?
– Santuoka, be abejonės, yra svarbi kiekvienai moteriai. Man, kaip ir visoms, kuriant šeimą, santuoka yra reikalinga. Liudas yra vyras, kuriuo didžiuojuos, žaviuosi ir myliu.
– O apie vaikus jau pasvajojate? Negaila bus išsižadėti kuriam laikui tobulų kūno formų?
– Visos moterys svajoja apie vaikus. Netikiu tomis, kurioms 35-eri, o jos sako, kad dar ne laikas. Moteris sukurta gimdyti vaikus, būti šeimos židiniu ir skleisti šilumą. Kalbant apie save – viskam savas laikas.
