Šių metų Helovinui I.Burlinskaitė pasirinko išties drąsų grimą: profesionali vizažo meistrė Vidaja Vileišaitė atlikėją išdažė taip, kad ji atrodė tarytum ką tik atsipeikėjusi po skaudžios avarijos – su žaizda galvoje, skruostu srūvančiu krauju. O parduotuvė „Švenčių miestas“ pasiūlė du kostiumų variantus – seksualios vienuolės ir medicinos seselės.
Heloviniškai pasipuošusi I.Burlinskaitė nusprendė iškrėsti šunybę: pagąsdinti koleges, kartu su atlikėja dirbančias BetGames.tv. „Toks makiažas man buvo atliktas pirmąkart. Labai nustebau, kad dažymas truko vos 20 minučių. O koleges išgąsdinau taip smarkiai, kad jos net norėjo iškviesti greitąją pagalbą! Pamačoisos mano grimą jos nustėro, nepratarė nė žodžio, rankomis susiėmė už galvų ir nežinojo, ką sakyti. Oi buvo juoko… Visą vakarą buvo apstulbusios“, – kikeno I.Burlinskaitė.
Tačiau taip kruopščiai I.Burlinskaitė Helovinui ruošiasi ne kasmet – sako, tik pastaraisiais metais ši šventė tapo madinga ir laukiama. „Paauglystėje ir studijų laikais Helovinas toks populiarus dar nebuvo, o dabar tradicija įsibėgėja. Net neatsimenu, kaip jį švęsdavome mokykloje...“ – svarsto Indrė.
Tik geriau pagalvojusi prisimena šį tą Helovinui artimo: „Kai gyvenau Alytuje su draugėmis mėgdavome susigalvoti nuotykių. Pavyzdžiui, per Vėlines naktimis eidavome pasivaikščioti po kapines, pasakodavome baugias istorijas ir viena kitą gąsdindavome. Net dvasias kviesdavomės, o po to vaikščiodavome po namus su žvakėmis, kad jas pamatytume“, – pasakoja. Kartu su draugėmis žiūrėdavo ir siaubo filmus: nuo mažumės mėgo adrenaliną.
Kur kas daugiau dėmesio nei Helovinui I.Burlinskaitė nuo mažumės skiria kitai šventei – Vėlinėms. „Turime tradiciją: lapkričio 1-ąją aplankome artimųjų ir ne tik kapus. Nuvežame gėlyčių, pasimeldžiame, pagerbiame išėjusius Anapilin. Susitinka visa šeima, artimiausi giminaičiai“, – pasakoja Indrė. Artimųjų kapus ji žada aplankyti ir šįmet.
Priešingai nei dalis konservatyvių lietuvių, I.Burlinskaitė priešpriešos prieš Heloviną ir Vėlines neįžvelgia. Sako, kiekviena šventė suteikia pozityvumo, emocijų, skatina susimąstyti.
„Net jei esi visai abejingas, gatvėje sutiktas persirengęs žmogus gali prajuokinti ar nustebinti. Man patinka matyti, kaip jaunimėlis moka priimti naujoves, aktyviai ruošiasi šventėms – puošiasi, kuria netikėtus įvaizdžius, į gyvenimą nors ir vienai nakčiai sugrąžina įvairius herojus. Tik svarbu jausti ribas: jokiu būdu nepamiršti aplankyti kapų. Bijau, kad Helovinas gali užgošti Vėlines ir po kelių dešimtmečių nebeliks tų vertybių, kurias puoselėjo mūsų senoliai“, – svarsto atlikėja.
