Prisiminusi dieną, kai sužinojo diagnozę, Indrė neslepia, kad tą minutę maniusi, jog nualps. Ašarų nebuvo, bet gana greitai susiėmė. Sako dirbusi su savimi psichologiškai nuo pat pirmos dienos, ragino save susiimti, nepasiduoti, kovoti ir nugalėti.
„Galbūt mintis, kad galiu padrąsinti savo ligos bendrakeleivius jaustis patogiau, lengviau, mane skatina eiti plika galva... Juk tikrai tik laiko klausimas, kada plaukai ataugs! Tik laiko klausimas ir kada pasveiksiu. Tad dabar apie kūno, išvaizdos tobulumą galvoju mažiausiai, – tikina mergina. – Kalendoriuke žymiu kovos su vėžiu dienas. Laukiu net alinančių chemoterapijų, nes žinau, kad kuo greičiau jas iškęsiu, tuo greičiau nugalėsiu ligą.“
„Džiaugiuosi, kad laiku patekau į geras rankas: skubi pagalba man buvo suteikta Kauno klinikose“, – sako Indrė.
I.Burlinskaitė-Vaisieta interviu atvirai pasakoja, kaip šeimos gydytoja jos problemas ignoravo, apie nevilties akimirkas, kai norisi rėkti ir raudoti, taip pat ji prabilo apie dar vieną skaudų dalyką, kurį su vyru turėjo priimti sužinoję diagnozę.
Visas išskirtinis interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“ ir portalo Žmonės.lt prenumeratoriams: Su vėžiu kovojanti Indrė Burlinskaitė-Vaisieta: „Gal man reikėjo to iššūkio, kad save atrasčiau iš naujo?“
