Pasak jos, svarbiausia, ką kiekvienas gali padaryti – patikėti savimi, savo jėgomis. O jei kas nors gyvenime tikrai patinka – siekti to, eiti pirmyn tiesiog klausant širdies balso ir negalvojant, ką pagalvos kiti.
Pasakodama apie pasirinkimus, kuriuo keliu eiti, Ineta moksleiviams pateikė vaizdingą pavyzdį, ji pabandė įsivaizduoti, kaip pasaulį mato musė, o kaip – bitė.
Esą, jei kas kiekvienos jų paklaustų, kaip atrodo jų kasdienybė, musė pasakotų apie tai, kaip ji skraido aplink įvairius puvėsius, smirdinčias šiukšles, išmatas. O bitės pasakojimas būtų apie gėles, augalus, nektarą – tai, kas šviesu, pozityvu, gyva ir gaivu.
„Mes patys renkamės, ar norime gyventi kaip musės, ar kaip bitės. Aš noriu gyventi kaip bitė, nors kartais būnu ir ta susmirdusi musė. Bet svarbiausia – žiūrėti į kitus taip, kaip norime, kad kiti žiūrėtų į mus“, – kalbėjo Ineta.
Renginyje apsilankiusiems moksleiviams aktorė kalbėjo apie ilgas savo, kaip asmenybės, paieškas. Apie tai, kaip ji visuomet norėjo jaustis ypatinga ir ieškojo būdų, kaip galėtų išsiskirti, kaip galėtų pasijusti kitokia, reikšminga.
„Vaikystėje turėjau jaunesnę seserį, kuri užgožė mane. Labai norėjau būti ypatinga, todėl pradėjau ieškoti tėvų spintose dokumentų, kad esu netikras vaikas, jų neradau. Vėliau ieškojau ir daugiau būdų, kaip čia galėčiau būti ypatinga. Pamenu, sumaniau perlaužti duonos kepalą ir įdėjau į jį adatą. Nunešiau mamai parodyti – tėvai visą savaitę visiems pasakojo, kokia Ineta ypatinga“, – linksmai praeities istorijas prisiminė Ineta.
Susirinkusiems aktorė negailėjo ir intymesnių pasakojimų, pavyzdžiui, apie savo pirmąjį bučinį. Ineta didžiuliame ekrane rodė savo paauglystės nuotrauką, o tuomet pasakojo:
„Paauglystėje galvojau, kad mano pirmas bučinys bus pats ypatingiausias. Labai laukiau, tirtėjau, jaudinausi, o šį įvykį man primena viena daina“, – sakė ji, o tuomet arenoje pasigirdo SEL kūrinys „Aš žiūriu į tave, pasauli“.
„Tuomet mane lydėjo bičas namo ir jis pradėjo tai daryti. Nebuvau pasiruošusi, kad jis tai darys liežuviu. Nesitikėjau ir to, kad tuo metu, kai jis tai daro, pro langą žiūri mano tėvas. Ir tuomet nepavyko būti ypatingai“, – šmaikščiai kalbėjo Ineta.
Pasak Inetos, tuomet ją apsiašaroti priversdavo prisiminimas, kad per vieną Naujųjų metų šventę jos mylimas vaikinas miegojo kitame kambaryje su kita mergina. Tuomet ji esą pati viena klausė dainos „Big Big World“, kurios tekstas pasakoja apie ašaras po išsiskyrimo.
Apie norą būti ypatinga, norą būti geriausia, norą sublizgėti, Ineta pasakojo ir prisimindama tai, kad į teatrą norėjo ateiti kaip „dramatinio tipo aktorė“. Tačiau likimas pamėtėjo tokius vaidmenis, kad net vaidindama dramatiškas situacijas ji žiūrovams vis tiek atrodė iš dalies komiškai – Inetai vaidinant publika neretai leipsta juokais.
„Visuomet, ką bedaryčiau, visi iš manęs juokiasi. Net ir dabar jūs visi krizenat“, – pagavusi publikos emociją sakė ji.
Ineta net prasitarė sulaukusi dukros klausimo, kai ši neva pamačiusi naujų spektaklių premjeras sako: „Mama, ar gali ką nors normalaus suvaidinti?“
„Vaidinau spektaklyje „Vyras po padu“, ten vaidinau ką tik ištekėjusią moterį, kurios buvęs vyras netikėtai grįžta iš kalėjimo. Ir jie trise apsigyvena. O visa salė žvengia“, – prisiminė Ineta.
Kalbėdama apie tai, kaip ji visuomet norėjusi jaustis ypatinga ir kaip ne visose gyvenimo situacijose jai tai sekėsi, aktorė džiaugėsi dėl to, kad vis tiek pasiekė tai, dėl ko ja žavisi gerbėjai.
Aktorė moksleiviams ne kartą patikino, kad norint būti išskirtiniam, nereikia nieko niekam įrodinėti. Reikia tiesiog daryti. O talentai nelieka nepastebėti. Kaip ir nelieka nepastebėtas darbas, pastangos, kurias tenka įdėti norint tą savo tikslą pasiekti.
TAIP PAT SKAITYKITE: K.Meschino prabilo apie patyčias: kentėjo dėl odos spalvos, norėjo keisti pavardę į Meschinytės
