– Minite labai gražų ir apvalų 40-ies metų jubiliejų. Ką jums pačiai reiškia šis skaičius?
– Tiek ir yra – tai tik skaičius (juokiasi). Tiek metų aš esu gyva, veikli, sveika. Iš tikrųjų džiaugiuosi kiekvienais metais, kiek jų bebūtų. Jeigu noriu ką nors dar nuveikti gyvenime, tai man jų tiesiog reikia. Ir būtų kvaila neigti, kad aš bijau kažkokio amžiaus. Jeigu neturėčiau to amžiaus, to skaičiaus aš nebūčiau gyva. Todėl čia toks prieštaravimas. Norim kuo ilgiau gyventi, bet bėgam nuo savo brandos, amžiaus ir panašių dalykų. Džiaugiuosi, kad tiek metų esu gyva, sveika, gyvybinga ir veikli. Gaunu labai daug likimo dovanų ir apskritai turiu energijos viskam.
– Už lango pila kaip iš kibiro. Ar taip planavote sutikti savo gimtadienį?
– Kaip tik dabar kalbėjau apie orą ir sakiau, koks geras oras, nes po lietaus nors ir vėsu, šaltoka, bet gaivu. Dabar sėdim, per langą žiūrim į besiskleidžiančius lapus, tai gal visai neblogas gimtadienis. Galbūt ne pasivaikščiojimui skirtas, bet gal dabar faina užsidegus žvakelę pasėdėti. Išnaudoti šį laiką truputį kitaip. Jau paskui kitos dienos lygiai taip pat mano. Aš jas išnaudosiu ir tas oras nieko nesumaišo. Man svarbios visos dienos. Taip nėra, kad ta diena man yra išskirtinė ir kažkokia wow. Ir to praradimo nėra, kad dabar lyja.
– Neretai iki tam tikro amžiaus išsikeliame tikslus, kuriuos norėtume įgyvendinti ateityje. Ant kokių svajonių jau galite užsidėti varnelę ir ką užsibrėžėte nuveikti ateityje?
– Apie svajones yra taip, kad tik aš pagalvoju, tik pasvajoju, tai kartais net savaitės nereikia laukti ir aš tą pasiūlymą gaunu. Turiu naujo serialo, filmo pasiūlymą. Kaip tik šiandien sulaukiau pasiūlymo ir iš spektaklio. Ko aktorei daugiau gali reikėti? Filmas, serialas, teatras – iš visų pusių. Plius susideda ir mano asmeniniai projektai, ką aš noriu pati padaryti. Pas mane idėjų niekada netrūksta ir aš niekada nesibaidau darbų. Netgi kitokių darbų, kurie nesusiję su mano profesija. Žinau, kad ir kas benutiktų, aš vis tiek susirasiu darbą ir pasidarysiu, kad jis man būtų malonus ir naudingas. Greičiausiai tai bus susiję su juoku (juokiasi). Su šia misija dirbu šiame gyvenime.
– Kad ir kur dalyvautumėte, atrodo, kad nuo jūsų veido niekada nedingsta plati šypsena. Kaip radote tokią laimę?
– Manau, kad visada būna visaip ir skirtingai. Tas geriau nereiškia, kad yra geriau į priekį, o blogiau, kad yra blogai. Kartais blogumas kaip tik duoda dar geresnius rezultatus judėti į priekį. Tiesiog mokausi priimti tai, kad ir kokia situacija bebūtų, ji vis tiek yra į gerą. Aišku, jeigu sugebu padaryti kažkokias išvadas ir pasimokyti iš tų situacijų, kurios vadinamos blogomis. O iš tikrųjų blogų situacijų gal net nėra. Yra pamokančios pamokos ir atspirties taškai, nuo kurių galima judėti ir pasiekti dar didesnį gėrį gyvenime.
– Ką jums atnešė branda?
– Šie metai yra pilni visokių naujų darbų, projektų. Aš niekada neatskiriu savo darbo ir laisvalaikio. Na, neatskiriu todėl, kad tai yra mano gyvenimo dalis, ar aš dirbu, ar aš nedirbu. Iš to susideda mano gyvenimas. Visi darbai man yra didžiulis resursas, aš ten kaifuoju, mėgaujuosi.
O kas liečia asmeninį gyvenimą, ne viešą, savyje radau daug naujų dalykų, daug supratau apie save. Tie metai buvo turtingi vidiniais suvokimais, kurie gali atnešti vidinę sėkmę. Ir nors kaip bebūtų kitiems gaila (juokiasi).
– Galbūt tie vidiniai suvokimai atsirado dėl motinystės, o gal net planų auginti dar vieną vaiką?
– Žinokit, gyvenime yra tokių dalykų, kur geriau nesakyti nieko, nes, ką tu žinai, kaip viskas gali būti. Aš neįsivaizduoju ir niekada nededu, kad čia „ne, ne“. Juk užtenka pasakyti, kad „ne, ne, man taip neatsitiks“ ir iškart gyvenimas tau tai duoda ir sako „rimtai, rimtai, gal nori pasibandyti?“ Todėl dabar su šiais dalykais aš labai atsargiai. Ir ne tik kas liečia vaikus, bet kalbu ir apie kitas gyvenimo situacijas. Stengiuosi nebūti kategoriška ir nieko neneigti. Jei sakau, kad man kažko neatsitiks, tai greičiausiai nutiks, jeigu neigsiu.
– Panašu, kad per šiuos metus išmokote ne vieną pamoką. Ko pati sau palinkėtumėte gimtadienio proga?
– Neskubėti, visur išlaikyti ramybę ir visada nepamiršti pakelti galvą aukštyn ir pažiūrėti į dangų. Tai labai sustabdo gyvenimą nuo likimo ir nuo gamtos, o ypač tokiu atveju, jeigu būni mieste. Toks nosies pakilimas aukštyn, visomis prasmėmis, tiek pasitikėjimas savimi, tiek žvelgimas į visas situacijas iš viršaus, padės į jas neįpulti. Reikia tiesiog stebėti viską iš šono ir tas duoda ramybę. Su ta ramybe aš linkiu sau priimti teisingus sprendimus, nes tik sudrumstame vandenyje matosi sudrumstas atvaizdas. Tai to ir linkiu, kad būtų galima pamatyti skaidrų vaizdą ir iš tokios pozicijos gyventi.
