– Sakyk, kaip tau pavyko išpopuliarėti instagrame? Ten turi jau 35 tūkstančius sekėjų.
– Yra žmonių, kurie klausia, ar pirkau sekėjus. Bet buvo kitaip. Aš visada buvau ir esu Pauliaus Ratkevičiaus administratorė, filmuodavau ir fotografuodavau jį, rašydavau tekstus, tardavausi dėl reklamų ir taip toliau. Vieną dieną pagalvojau, kad turbūt ir aš taip galėčiau su savo vardu. Ir pradėjau. Paulius palaikė.
Keldavau tiesiog viską, ką veikiu, nesirašiau jokių savaitės planų. Pastebėjau, kad žmones aš motyvuoju. Vėliau dar sukūrėme „Tiger Gym“, kuriame sportuojame su Pauliumi, Nagliu Bierancu ir Audriumi Bružu. Ir jie padėjo.
Galvoju, kad jeigu ateina sekėjas ir pasilieka – reiškia, jam įdomu. Todėl augant miniai suprantu, kad labai smagu.
– Jau pati paminėjai, kad sportuoji su trimis vyrais: Pauliumi Ratkevičiumi, Audriumi Bružu ir Nagliu Bierancu. Ar tiesa, kad geriau sutari su vyriška kompanija?
– Tiesa. Labai mažai turiu draugių moterų. Man vyrai fainiau juokauja, turi tą neapsikrovimo jausmą. Moterys dažniau būna pavydžios, jeigu atrodai geriau – nekviečia eiti kartu, nes bijo, kad sumaišysi kortas. Vyrų humoro jausmas yra labai geras, jie ieško iš ko pasijuokti, o moterys ieško visokių kosmetikos reikalų arba kalba apie vaikus. Man su moterimis tiesiog neįdomu. Be to, vyrai mėgsta drąsiai juokauti, tas mane žavi.
Vyrų humoro jausmas yra labai geras, jie ieško iš ko pasijuokti, o moterys ieško visokių kosmetikos reikalų arba kalba apie vaikus. Man su moterimis tiesiog neįdomu. Be to, vyrai mėgsta drąsiai juokauti, tas mane žavi.
– O kaip susipažinai su savo sporto grupe?
– Pradėjau sportuoti pas Paulių. Tada prasidėjo karantinas, bet užsidarė sporto klubai, todėl teko ieškoti, kur sportu užsiimti mažoje grupėje. Naglis su Pauliumi pradėjo sportuoti pirtelėje ir pakvietė prisijungti ir mane. Taip ir susipažinome. Su Audriumi irgi susipažinau per Paulių, kai kūrėme projektą su „Ramu kilogramu“. Visos pažintys atėjo per Paulių, tai jam galėčiau duoti už tai medalį.
– Ar vaikinai realybėje tokie patys, kaip ir socialiniuose tinkluose?
– Visiškai. Naglis visiškai nurautas, to būtų neįmanoma suvaidinti. Audrius man yra, turbūt, vienas protingiausių vyrų, toks šarmingas. Labai patinka žiūrėti į jo akis. Jis turi labai daug visko viduje, visada turi ką papasakoti. Tiesiog svajonių jaunikis, tik gaila, kad manęs nepasirinko, tai turiu ieškoti kitų (juokiasi).
– Jeigu turėtum mylimąjį, ar tau būtų svarbu su juo sportuoti, ar sportas labiau tavo vienos erdvė?
– Man nesvarbu, ar kartu, ar ne, tik žinau, kad jis nebus storas. Jei pamilčiau rubuiliuką – jis būtų priverstas bėgioti maratonus. Pas mane namie mažai vietos ir ten rubuiliai netilptų (juokiasi).
– Ar dažnai sulauki žinučių, kad kitiems esi įkvėpimas?
– Labai dažnai. Šiandien bandžiau atsakyti į žinutes ir matau, kad jau pereinu į tą lygį, kai nepavyksta visiems atsakyti. O turiu taisyklę atsakyti visiems parašiusiems, į kiekvieną įsiklausyti.
Sulaukiu ir žinučių, kad esu labai nerimta, kad negalėsiu sukurti šeimos. Tuos žmones žinia apie mano auginamą vaiką nustebino. Jiems atrodo, kad toks nurautas žmogus kaip aš negalėtų sukurti šeimos. Aš manau, kad svarbiausia yra būti savimi, o jeigu buvimas savimi įkvepia kitus – tai tobula.
Aš manau, kad svarbiausia yra būti savimi, o jeigu buvimas savimi įkvepia kitus – tai tobula.
– Kaip gimė slapyvardis Kamtauta Braškė?
– Kadaise buvau Kamtauta Tobulybė. Tada pagalvojau – kam reikalinga tobulybė, jeigu galime būti savimi. Ilgai vadinausi taip, bet tada Paulius ėmė mane vadinti „braške“ ir aš supratau, kad „braškė“ yra labiau apčiuopiamas dalykas nei tobulybė. Taip tapau Kamtauta Braške, nes kam gi tau ta braškė, jeigu pilna viso kito aplinkui (šypsosi).
Savo tikrojo vardo nesakau, nes taip įdomiau. Aišku, jį žino patys artimiausi žmonės, vardu pasirašinėju ką nors pirkdama. Bet nenoriu kol kas jo atskleisti visiems, nes tas nežinojimas suteikia šarmo.
– Kaip tau pavyksta išlikti pozityviai? Koks tavo laimės receptas?
– Raktas, atrakinantis laimės duris, yra režimas ir disciplina.
Visa mūsų nervinė sistema priklauso nuo to, kaip mes laikomės režimo. Jeigu nueinu miegoti vėliau ir vėliau atsikeliu – jaučiu, kad kažkas su manimi vyksta negero, kad atsiranda toksiškų minčių, negatyvo, kuriam sunku nepasiduoti. Be to, tada dažniausiai norisi kokio nors nesveiko maisto, pavyzdžiui, mėsainio.
Raktas, atrakinantis laimės duris, yra režimas ir disciplina.
– Ką pirmiausiai privalai padaryti prabudusi ryte?
– Kiekvieną rytą atlieku dėkingumo praktiką. Dėkoju už tai, ką turiu ir už tai, ką turėsiu. Dėkodama už tai, ką turėsiu, sakau viską esamuoju laiku, tarsi jau tai turėčiau.
Aš esu svajoklė, tai man šis dalykas labai padeda.
Vėliau – pusryčiai ir sportas. Be sporto – niekaip.
Kiekvieną rytą atlieku dėkingumo praktiką. Dėkoju už tai, ką turiu ir už tai, ką turėsiu. Dėkodama už tai, ką turėsiu, sakau viską esamuoju laiku, tarsi jau tai turėčiau.
– O kas toliau, dienos metu, vyksta tavo gyvenime?
– Labai daug dirbu, turiu daug veiklų. Savo laiką leidžiu aktyviai. Jeigu turiu laiko pabūti vienumoje – labai apsidžiaugiu. Su savimi man būti labai patinka, nes būdama viena galiu svajoti, kurti ateities planus. Kuo daugiau svajoju, tuo daugiau savo kūną pamaitinu teigiamomis emocijomis.
– Kiek laiko jau taip gyveni?
– Režimo laikausi jau beveik dešimt metų. Jau šešerius metus nevartoju alkoholio, nes jis man pasidarė nebeskanus, nors prieš tai vakarėliai buvo mano geriausi draugai. Kai dingo vakarėliai, ėmiau geriau išsimiegoti, pagerėjo nuotaika, be alkoholio ir jo poveikio visos dienos tapo produktyvios.
Jau šešeri metai kaip į savaitę sportuoju šešis kartus. Kiekvieną rytą sportuoju 5:30 val., o miegoti einu 21 valandą. Žinoma, būna ir išimčių, bet labai retai. Draugai juokiasi, kad elgiuosi kaip pensininkė.
– Atrodo, tarsi turėjo kas nors nutikti, kad ateitų noras taip kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Ar buvo koks nors įvykis, kuris pastūmėjo link pokyčių?
– Nieko neįvyko. Man dažnai rašo žmonės, kad tikriausiai aš užgėriau tiek, kad jau nebenoriu. Iš tikrųjų nieko panašaus nebuvo, nes aš ir nebuvau didelė gėrėja.
Alkoholis kenkdavo mano sporto rezultatams. Tas, ką pasiekdavau per sporto savaitę, dingdavo per vieną vakarą. Net negaliu paaiškinti to fakto, kodėl atsisakiau alkoholio. Manau, kad tai atėjo kartu su sąmoningumu. Be to, nustojau bendrauti su tais, kurie gyveno tik vakarėliais ir man kenkė, nes supratau, kad mano tikslai kitokie: kurti verslą, užsidirbti.
– Tai ar pavyko sukurti minėtąjį verslą? Ką dar veiki gyvenime be to, ką išvardijai?
– Pavyko, tą verslą kaip tik neseniai perdaviau į didesnes rankas, nes jau nebeturiu laiko jo puoselėjimui ir prižiūrėjimui. Tai „Doof“ sveiko maisto platforma, kurią sukūrėme kartu su komanda, vėliau likome tik su Pauliumi Ratkevičiumi. Būdavo labai smagu skaityti žmonių laiškus, kuriuose jie džiaugdavosi rezultatais, kuriuos pasiekė mūsų sveiko maisto dėka.
Dabar galvoju apie naują verslą, kuriame naudočiau savo vardą, dar dirbu su grožio procedūromis, reklamos projektais, mokau kelis žmones viešojo kalbėjimo ir dar esu mama – neseniai tai paskelbiau savo instagrame.
Kai paskelbiau, kad turiu dukrą, visi ėmė klausinėti, kur ją slėpiau. Juokaudama visiems atsakinėjau, kad narve.
– Ar ir dukrą mokai džiaugtis mažais dalykais ir gyventi sąmoningai?
– Taip, mano dukra yra labai laisva. Leidžiu jai turėti savo nuomonę ir priimti sprendimus. Džiaugiuosi, kad tie sprendimai būna sąmoningi. Mes kartu puoselėjame tokias vertybes kaip tiesa, pasitikėjimas. Žiūriu, kad ji irgi ėmė sveikiau valgyti, gilinasi į produktų sudėtį. Jai vienuolika metų, jau kaip ir turėtų prasidėti paaugliškas maištas, bet dar ramu. Gal praslysiu tą laiką (juokiasi). Ji irgi tokia pat judri, kaip ir aš, ir mėgsta daug juoktis. Galvoja kurtis instagramą pavadinimu „Kamtauta Braškytė“, bet dar nesugalvoja, ką ten kels.
– Ar norėtum turėti daugiau vaikų?
– Kol kas ne, nebent atsirastų koks nors princas, kuris mane perkalbėtų. Bet abejoju. Aš noriu keliauti ir džiaugtis gyvenimu, mano dukra jau pakankamai didelė keliauti kartu, su ja galima apie daug ką pasikalbėti. Bet niekada nesakau „niekada“.
– O šiuo metu ar sukasi aplink koks nors princas?
– Sukasi toks princas, žiūrėsim, kiek tai truks. Su manimi yra labai sudėtinga, tai tas princas turi būti stipraus charakterio, nes aš labai mėgstu laisvę, niekada neribojau jokio šalia esančio žmogaus. Dažniau pati būdavau ribojama, kartais man pavydėdavo ar manęs pavydėdavo kitiems. Aš pati esu visiškai nepavydi, palaikau kiekvieną idėją, net jeigu tai būtų mintis nukeliauti į pasaulio kraštą. Jeigu tas princas atlaikys mano laisvę – bus super (juokiasi).
– Kas tave labiausiai palaiko ir motyvuoja?
– Aš pati. Labai geras pratimas yra kalbėtis su savimi. Tai, ką įkeliu į Instagramą, tikrai aptariu ir su savimi, ir su savo ego pasikalbu. Jeigu matau, kad esu pasipūtus – sakau sau: „Na, kas čia dabar? Parodom, parodom.“
Tada pamatau, kaip kartais beviltiškai elgiuosi ir galiu save iš to ištraukti. Nematau prasmės būti susiraukusi.
– Ko gyvenime niekada nekartotum?
– Niekada nekartočiau rūkymo. Kadaise parūkydavau. Visiškai nesuprantu šio reikalo – smirda, labai negražiai atrodo. Jokios naudos iš rūkymo – gerdamas alkoholį dar bent apsvaigsti.
– Kaip save įsivaizduoji po penkerių metų? Sakei, mėgsti svajoti, tai prašom.
– Kadangi planuoju sukurti prekinį ženklą, tai po penkerių metų noriu būti tokia direktorytė, kad ohoho. Noriu toliau domėtis sąmoningumu ir jį puoselėti, noriu, kad aplinka ir toliau pildytųsi įdomiais, versliais žmonėmis. Sportuojant yra sakoma, kad, kai jau nebegali, reikia padaryti dar dešimt pritūpimų. Tai noriu būti dar dešimt kartų laimingesnė, gražesnė ir labai norėčiau nepasenti ir išlikti jaunatviška.