Trečiadienį mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa su gydytoja Greta Rimkiene pasidalijo informacija apie vis dažniau socialiniuose tinkluose reklamuojamas vitaminų lašelines, kurios, neva, greitai atstato organizmą per trumpą laiką.
Pasirodo, ne tokios jos ir „stebuklingos“. Pateikusios mokslu pagrįstas išvadas ir paskelbusios apie klaidinančią reklamą , G.Raibytė-Aleksa ir G.Rimkienė atkreipė ne tik visuomenės, bet ir SAM dėmesį.
Surinkta informacija G.Raibytė-Aleksa ir G.Rimkienė sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Vitaminų lašelinės darosi vis populiaresnės – jau daug vietinių influencerių siūlo tai kaip būtiną procedūrą, jei nenori sirgti, esi pavargęs ar pagiringas (ir dar tai daro be aiškios žymos, kad tai yra reklama!). Atrodo, gana promising – ~45min klinikoje ar namuose (nes lašelinių statytojus jau galima išsikviesti 24/7) ir sveikata beveik garantuota. Tačiau mokslinių įrodymų, kurie pagrindžia lašelinių veikimą, trūksta.
Vitaminai A, D, E, K patenka į mūsų riebalus, todėl organizme užsilaiko ir šių vitaminų galima perduozuoti. Taigi „padauginus“ lašelinių, gali atsirasti vitaminų perteklius, o su tuo pasireikšti tokie patys simptomai, kaip ir esant vitaminų trūkumui. Kiti vitaminai, kaip C, B kompleksai, neatsideda mūsų organizme. Pvz., jei C vitamino per daug, mes jį „išsisiojam“.
Nėra mokslinių duomenų, kad nuolatinis vitaminų vartojimas stiprina imunitetą. Nebent jums trūksta vitaminų A, C, D, E, B6, B12, folio r. ir mikroelementų (seleno, cinko, geležies ir vario), kurie reikalingi imuninių funkcijų palaikymui.
Vitaminai, gauti su lašelinėmis, iš organizmo pasišalina labai greitai, tad poveikis – trumpalaikis. Gali būti, kad po lašelinės tikrai jaučiatės geriau – dėl papildomų skysčių ar seno gero placebo. Gal gavote ir kritiškai trūkstamo vitamino – tačiau tokie atvejai, anot gydytojų, retesni.
Lašelinės gali padėti, jei:
- Lašinami mikroelementai ir vitaminai, kurių tikrai trūksta ir su maistu ar su maisto papildais neįmanoma taip greitai papildyti organizmo atsargų, kaip reikia;
- Jei sergate žarnyno liga, yra maistinių medžiagų pasisavinimo trikdžiai, buvo atlikta operacija ir laikinai negalite pasisavinti medžiagų per žarnyną;
- Jei yra ūmi dehidratacija, kai skysčių negalima gerti pačiam (pvz., dėl vėmimo) ar yra nukraujavimas;
- Jei yra gyvybei pavojingas kalio trūkumas;
- Mažakraujystė, kai reikia lašinti geležį (o ne tiesiog „vitaminų bombą“).
Kai kuriems žmonėms tokios lašelinės gali ir pakenkti – pvz., esant alergijoms kuriam nors vitaminui. O esant šioms būklėms, kyla skysčių pertekliaus pavojus:
- Inkstų nepakankamumas;
- Stazinis širdies nepakankamumas;
- Aukštas kraujo spaudimas.
Absoliuti dauguma žmonių reikalingas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus gauna su maistu ar tiesiog vartojamais vitaminais. Taigi kur kas tvaresnis būdas stiprinti organizmą – subalansuota mityba, užtektinas skysčių kiekis ir papildomi vitaminai (jei reikia). Mūsų virškinimo trakto default mode yra vitaminų ir mineralų absorbacija, tad daugumoje atvejų juo galime pasitikėti, kad atliks reikiamą darbą.
Gydytojai, kurie mėgsta lašelines, sako, kad žmonės nusivaro nuo kojų, prastai maitinasi, vartoja energetinius gėrimus, geria daug kavos, alkoholį, rūko, todėl lašelinė „padės atsistoti ant kojų“. Tačiau net jei jaučiatės „nusivarę“ – pirmiau pasitkrinkite kraują, pažiūrėkit, ar jums tikrai reikia tos lašelinės už 60–200 EUR.
Taigi lašelinės dažniausiai nėra pavojingos (jei kateteris bus įvestas švariomis sąlygomis ir specialisto), bet įrodymų, patvirtinančių IV vitaminų terapijos naudą daugumai žmonių, nėra, todėl nėra ir universalios lašelinės, kuri tiktų visiems.
Labiausiai ačiū gydytojai Gretai Rimkienei, kuri neišsigando atstovėti prieš visus puolančius!“, – rašė Goda Raibytė.
Pasirodžius mokslo žurnalistės Godos Raibytės ir gydytojos Gretos Rimkienės įrašui, juo pradėjo dalintis būrys internautų. Dėmesį į tai atkreipė ir rinkodaros specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.
Savo mintimis ji sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Aš jau kuris laikas pakraupusi ir pasiutusi stebiu naują tendenciją Instagrame – lašelinės su nuolaidos koduku.
Kas yra tiems žmonėms, kurie tokį neva sveikatinimosi būdą reklamuoja, aš jau net nebekvestionuoju. Tegul su jais tvarkosi sąžinė, karma arba VVTAT. Bet medikai artimoje aplinkoje imasi už galvų. Pilni priėmimai užinfluencintųjų su nutirpusiom galūnėm etc.
Lašelines dabar išrašo socialinių tinklų žvaigždės, ką ten tas tavo 11 metų trunkantis mokslas, durneli. Man iš to pasiutimo norisi tik antausius išrašinėti ir pasiūlyti sveikatingumo vandens išgerti, miškan nueiti ar vyrą lovon parsiversti.
Tačiau švietėjišką darbą pradeda profesionalai. Ir aš tiesiog privalau pasidalinti žurnalistės Godos Raibytės įrašu apie tas prakeiktas madingasias lašelines. Skaitykit patys ir dalinkitės su draugais.
O už tuos lašelinės 200 eurų, geriau į restoraną nueikit. Bus daugiau naudos“, – pasidalijusi Godos Raibytės-Aleksos įrašu rašė D.Filmanavičiūtė.
Abejingas šiai informacijai neliko ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Feisbuke jis pranešė, kad išaiškinti apie influencerių reklamuojamas lašelines pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM.
„Pavedžiau Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM išsiaiškinti „gydymo“ lašelinėmis pagrįstumą ir teisėtumą.
Mokslas – šviesa, be mokslo – prieblanda... Nejaugi taip sunku prisiminti, kad, kaip geriausiai gydytis, visada patars šeimos gydytojas, o ne „Googlų, Feisbukų ar Instagramų šeimynėlės“, – rašė ministras A.Dulkys.
Ketvirtadienį SAM išplatinimo pranešimą, kuriame kreipėsi į gyventojus su raginimu pranešti apie apie neteisėtą lašinių infuzijų naudojimą.
„Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.
„Akreditavimo tarnyba bus dėkinga už operatyvius pranešimus, padėsiančius mūsų įstaigai užtikrinti pacientų saugą ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Esame įsitikinę, kad savalaikiai ir ryžtingi sprendimai užkardys neteisėtą veiklą, žalojančią pacientų sveikatą, užkirs kelią nesąžiningiems asmenims siūlyti savo neteisėtas paslaugas, paskatins juos atsisakyti neteisėtų siūlymų ir pranešimų skelbimo viešojoje erdvėje“, – sako Akreditavimo tarnybos direktorius Tadas Žentelis.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tarp jų ir lašinių infuzijų naudojimas, yra asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri gali būti teikiama tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotoje įstaigoje ir tik medicinos specialisto, turinčio nustatyta tvarka pripažintą asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės teikti sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat teisės aktai nenumato galimybės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne medicinos specialistams.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik nustatyta tvarka gavusios licencijas. Fizinių asmenų, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos yra neteisėta. Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims ir įstaigoms pirmiau nurodytas licencijas išduoda, stabdo ir jas naikina Akreditavimo tarnyba. Už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla yra taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 600 iki 1140 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad ne medicinos specialistų ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ paslaugos yra neleistinos, Akreditavimo tarnyba, siekdama užkardyti neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, maloniai prašo socialinių tinklų vartotojų ir kitų asmenų pranešti apie šių paslaugų teikimo atvejus, nurodant paciento asmens duomenis, paslaugos teikimo vietos adresą, laiką, paslaugas teikiančio (-usio) konkretaus asmens duomenis, paslaugos teikimą patvirtinančius įrodymus (receptas, lapelis, panašus į receptą ir kt.)“, – rašoma SAM išplatintame pranešime.
