Nors šeimos kelionė truko tik penkias dienas – įspūdžių buvo per akis. 15min I.Martinkėnaitė pasakojo, kad ji turėjo svajonę pamatyti Komo ežero apylinkes, todėl ši kelionė jai – pati geriausia dovana.
„Atrodo, jau visą pasaulį esu išmaišiusi, bet ten nebuvo progos nuvažiuoti. Matydavau nuotraukas, labai gražius vaizdus, tad norėjau sugerti tos vietos emociją ir energiją. Lūkesčiai pasiteisino ir ten tikrai buvo dar geriau nei aš įsivaizdavau. Važiuoji ir kiekvienas kampelis gražus – viską norisi įamžinti. Esame labai patenkinti“, – džiaugėsi I.Martinkėnaitė.
Ingrida pasakojo, kad planuodami kelionę jiedu su Mindaugu norėjo aplankyti ir Šveicariją, tačiau nuvykę prie Komo ežero suprato, kad pilnai užteks pasižvalgyti po vietines apylinkes: „Ten tiek daug vietų, kurias galima aplankyti, tad norėjosi kiek įmanoma daugiau pabūti ten – keltais važinėjomės po įvairius miestelius, vaikštinėjome gatvėmis, valgėme restoranuose tą tikrąjį itališką maistą.“
Komo ežero vaizdas taip užburia, kad norisi nieko neveikti ir tiesiog mėgautis akimirkos žavesiu.
„Man labai priminė Norvegiją, bet oras čia visai kitas ir itališka energija sklaido ore. Ežero ir kalnų duetas yra neapsakomo grožio. Nuo saulės kilimo iki pat nusileidimo visas vaizdas keičiasi – kad ir būni toje pačioje vietoje, kraštovaizdis vis kitoks, nes skirtingu kampu kalnus apšviečianti saulė daro stebuklus...“, – sakė I.Martinkėnaitė.
Visą Komo ežerą supa kalnai. Ingrida stebėjosi, kad stačių olų viršūnėse stūkso vienuolynai, gyvenamieji namai, net viešbučiai. Žvilgtelėjus į kalno viršūnes Ingrida pajusdavo ramybę. Ramybės nuotaika tvyro ir papėdėje.
„Labai mistiška. Gyvenimas tarp kalnų labai ramus, kiekvieną dieną vienodas. Iš tikrųjų, sustojęs laikas... Labai ramu, labai daug vyresnio amžiaus žmonių, nėra šurmulio, naktinių barų, kurių niekada kelionėse ir nemėgstu lankyti.
Iš pradžių galvojome apsistoti Komo mieste ir iš to miesto važinėti po kitus miestelius. Labai gerai, kad to nepadarėme ir pasiėmėme apartamentus kiek tolėliau, šiauresnėje ežero pusėje. Dėl to esame patenkinti, nes buvome užsukę į Komą – ten yra miestas, o man labai norisi to vaizdo ir gamtos. Ne paminklus man įdomu stebėti, o būti gamtoje. Buvome labai patenkinti, kad pasiėmėme mažą viešbutuką kažkur vidury ežero“, – sakė I.Martinkėnaitė.
I.Martinkėnaitė po Komo ežero apylinkes su šeima keliavo išnuomotu automobiliu, tačiau vieną dieną pasinaudojo ir ežere plaukiančiais keltais. „Gali nusipirkti vienos dienos bilietą už 15 eurų asmeniui ir tu plaukioji visą dieną, išlipant miesteliuose, kuriuose gali pabūti, nueiti pavalgyti ar apsižvalgyti kokiame muziejuje ar parke. Taip praleidome visą dieną, pamatėme gal penkis miestelius. Siūlau visiems tą padaryti“, – pasakojo Ingrida.
I.Martinkėnaitė teigė, kad Komo ežero apylinkėse gausu prabangių viešbučių ir restoranų, tačiau šalimais galima rasti ir paprastų vietų, kuriuose lankosi vietiniai. Kelionės metu Ingrida su šeima norėjo pajusti autentiką, todėl ieškojo neturistinių vietų.
„Man labiau patinka daryti tai, ką daro vietiniai. Stebiu, kur jie eina maitintis, į kokį turgų vaikšto apsipirkinėti ir panašiai. Ieškojome vietinių ir restoranėlių, kad pajaustume tą dvasią“, – pasakojo Ingrida.
Iš tiesų, lankantis Italijoje būtų nuodėmė neapsilankyti vietinių restoranuose.
„Kur tik ėjome, visur pica – kavinėse, kioskuose, prekybos centruose. Jie valgo picą su bulvėmis, su viskuo, su kuo tik gali įsivaizduoti. Žinoma, neapėjome ir mes vieno restoranėlio, kuris garsėja picomis, tai leidau sau tokią nuodėmę, nes Lietuvoje tokio maisto nevalgau. Ten leidau sau paragauti, buvau patenkinta – iš tikrųjų skonis buvo stebuklingas“, – prisimena Ingrida.
Ingrida labai mėgsta jūros gėrybes, tačiau Lietuvoje jų pasirinkimas kelia liūdesį. Italijoje yra kiek kitaip, todėl I.Martinkėnaitė galėjo pasimėgauti ir jūros gėrybių patiekalais.
„Milane prisipirkome jūros gėrybių – iškart iš oro uosto važiavome į turgų. Nusipirkau visko, ko aš norėsiu. Ten tiek daug jūros gėrybių, kurių pas mus Lietuvoje su žiburiu nerasi“, – sakė Ingrida.
Vyrauja nuomonė, kad atostogos prie Komo ežero gali labai stipriai paploninti piniginę. Šiuos gandus girdėjo ir Ingrida, tačiau teigė, kad kelionės metu kainos jos neišgąsdino.
„Brangiausiai kainuoja gyvenimas. Mūsų prioritetas buvo, kad būtų du kambariai, nes keliavome su vaiku ir norėjome nuosavos virtuvė, nes mėgstame gaminti ir mėgstu valgyti savo paruoštus valgius. Dėl valgymo vietų yra labai didelis kontrastas – jeigu tu eisi į gerą, ištaigingą viešbutį, ten kainos bus tikrai brangios, bet jeigu tu pašmirinėsi tarp vietinių ir susirasi įdomią vietelę kur jie patys valgo, tai labai prieinamos kainos. Tikrai nėra brangiau nei Vilniuje. Gali rasti ir brangesnių vietų, ir pigesnių – žmonės ten gyvena ir kempinguose. Ten labai išvystyta infrastruktūra bet kokiam poilsiui. Kiekvienas ten ras ką veikti, ir kur gyventi, ir kur pavalgyti“, – įsitikinusi Ingrida.
Pirmą kartą prie Komo ežero ilsėjusis I.Martinkėnaitė įsitikinusi, kad į šį dievo kampelį dar būtinai sugrįš.
„Man labai svarbu, kad būtų graži gamta – akys pailsi, pasikrauni didybės, energijos, kad šaltais žiemos vakarais prisimintume tą gražų vaizdą...“ – 15min pasakojo I.Martinkėnaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „69 danguje“ narė I.Martinkėnaitė mini jubiliejų: „Dabar mano brandos laikas, tai teikia malonumą“
