Prieš kelias savaites pirmą kartą Indonezijoje atostogavusi grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė (38) su mylimuoju advokatu Mindaugu Urbonu (40) grįžo ne tik pailsėję, bet ir... susituokę. Tiesa, apie antrąjį šios kelionės planą Ingrida nieko nežinojo, Mindaugas viską suplanavo nieko jai nesakęs.
„Pavasarį mūsų draugams persikėlus gyventi į Indoneziją, pradėjome planuoti kelionę pas juos. Tačiau artėjant atostogoms pajutau, kad kažkas rezgama man už nugaros. Prirėmus prie sienos, tuo metu mano būsimą vyrą, jis išsidavė, kad bus vestuvės... Labai nustebau ir sutrikau. Bet supratau, kad nėra laiko blaškytis, reikia spėti kažką naudingo padaryti – pavyzdžiui, įsigyti suknelę“, – šypsojosi Ingrida Martinkėnaitė.
Pats planuodamas vestuvių šventę Mindaugas norėjo apsaugoti Ingridą nuo nereikalingo jaudinimosi, organizacinių rūpesčių ar galimų pykčių, nesutapus nuomonėms. Ir perėmęs visas vestuvių planuotojo pareigas, jis pranoko lūkesčius – suorganizavo, pasak I.Martinkėnaitės, tiesiog tobulas vestuves.
„Norėjau bent šventės vietą įsivaizduoti, bet jis neatskleidė jokių detalių... Visgi nespėjau nei atsitokėti, nei pagalvoti, nei pasvajoti, todėl man ta diena atrodė tiesiog tobula. Iš tikrųjų nuotraukas pamačiusi mama prasitarė, kad kai buvau mažytė, labai svajojau ištekėti ant jūros kranto ir tokioje egzotiškoje aplinkoje“, – 15min sakė dainininkė.
Žavesį keliančios salos
Atvykus į Indoneziją, kiekviena kelionės stotelė Ingridai buvo nežinoma. „Tas mane tiesiog vedė iš proto! – juokėsi ji. – Aš nežinojau, kokius drabužius imti... Viskas vyko ne pagal mane. Visada esu pripratusi viską sustyguoti nuo a iki z, apie kiekvieną vietovę pasidomėti internete, sužinoti įdomiausius faktus... O dabar nieko negalėjau planuoti, nes man Mindaugas tiesiog pasakė: mėgaukis ir ilsėkis.“
Džakartoje susitikę su draugų pora jie pradėjo egzotiškąsias atostogas. „Daug keliauti čia nepavyko, nes labai didelės spūstys, nesutvarkyta infrastruktūra. Be to, supykau ant gamtos, nes dėl blogų oro sąlygų negalėjome nuvykti prie ugnikalnio, stūksančio viduryje vandenyno, į kurį labai norėjau. Tad tiesiog pakeliavome po apylinkes, valgėme nuostabiuose restoranuose, kur klientui tiesiog iš rezervuaro pagauna išsirinktą šviežią žuvį ir labai skaniai paruošia“, – pasakojo Ingrida.
Tuomet jie skrido į Surabają, kur nuo Bromo ugnikalnio viršūnės romantiškai stebėjo saulės patekėjimą.
„Praleidę pusę nakties kalnuose įsikūrusiame viešbutyje, kėlėmės 3 valandą ryto ir visureigiais kilome į vieną didžiausių Indonezijos ugnikalnių. Vietose, kur pravažiuoti mašina jau nebepavyko, tarpekliais kilome arkliais. Per pavojingiausias vietas vedė žmogus, o ten, kur būdavo saugiau, jojome vieni. Galiausiai pasiekę viršūnę, romantiškai pasitikome saulę. Buvo be galo gražu“, – šypsojosi I.Martinkėnaitė.
Nors Ingrida daug keliauja, tačiau, sako, ten aplankytų krioklių didybė ją nustebino: „Vietiniai gyventojai su motoroleriais siaurais keliukais mus atvežė prie labai aukštų ir įspūdingų krioklių, kokių niekur kitur nesu mačiusi.“
Atvykę į Sumbavos salą, draugų kompanija didžiąją laiko dalį leido priešais esančioje Mojo saloje. Pasak dainininkės, vietiniai turistų ten beveik neįsileidžia ir turi vos vieną viešbutį.
„Su motorine valtimi nuplaukėme į Mojo salą, po kurią keliavome ir raiti, ir motoroleriais, ir pėsčiomis. Ten maudėmės laukinėse lagūnose, žvejojome, nardėme, ėjome prie krioklių – buvo be galo smagu tiesiog būti gamtoje, kai tave supa beždžionės, svirpliai“, – įspūdžiais dalijosi I.Martinkėnaitė.
Ne paslaptis, kad Rytų šalyse masažai daromi nepriekaištingai. Tuo įsitikino ir Ingrida: „Kiekvienoje saloje išbandžiau masažus, man jie visur labai patiko. Tiesiog atsiguli ir kaipmat atsipalaiduoji – aplink gaudžia gamta, jauti gėlių, jūros kvapus...“
Svarbioji diena
Nors ir Ingrida kelionės sustojimų nežinojo, tačiau tiksliai žinojo vestuvių datą. Tad atskridusi į Gili salą dainininkė suprato, kad būtent čia praleis svarbiausiąją dieną ir žengs prie altoriaus.
„Tai labai maža, autentiška sala, kurioje nėra nė vieno automobilio ar motorolerio, varomo degalais, nebent elektriniai. O šiaip visi važinėja dviračiais arba arklių vežimėliais. Ta gamta, vietiniai restoranėliai, paplūdimiai, kalnai, arkliukai... Viskas ten žmogaus beveik nepaliesta. Galėčiau sakyti, kad turbūt ir prieš 200 metų buvo viskas taip pat, tik mažiau restoranų ir viešbučių“, – juokėsi ji.
Tad viską apkeliavę, jaunieji pasiliko vieną dieną tik sau – mėgavosi SPA procedūromis ir ilsėjosi. Vestuvių dieną vietinės padėjėjos visą šventę ruošė iš pat ryto, todėl jiems nereikėjo dėl nieko jaudintis.
„Maniau, kad vestuvių dieną bus daugiau rūpesčių, bet buvo visiška priešingybė: man nereikėjo ilgai ruoštis, nereikėjo skubėti, nereikėjo nerimauti dėl vėluojančių svečių ar kokios vakarienės. Aš nieko nežinojau ir buvau rami. Buvo labai romantiška“, – šypsojosi ji.
Ir ant jūros kranto žengiant smėlėtu takeliu link altoriaus ją pasitiko mylimasis Mindaugas... „Tai buvo be galo jaudinanti akimirka. Mes su Mindaugu dar anksčiau šnekėjomės apie vestuves užsienyje, nes Lietuvoje nebūtų tokių emocijų, vis tiek atsirastų problemų. Tačiau jis suplanavo viską taip, kaip ir kalbėjomės... Dėl to labai džiaugiuosi“, – šypsojosi Ingrida.
„Po to buvo nuostabi, jauki 6 patiekalų vakarienė. Vietiniai su mumis elgėsi labai nuoširdžiai ir maloniai, neturėjome jokių nusiskundimų ar nemalonių nutikimų“, – teigė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Indonezijoje ištekėjusi Ingrida Martinkėnaitė: „Pasikeitus statusui, gaminti valgį dar maloniau“
Ingrida pripažįsta, kad artimiausiųjų šią svarbią dieną visgi trūko: „Labai gaila, kad jų nebuvo šalia, bet ir prieš, ir po vestuvių su jais bendravome telefonu.“
Medaus mėnuo Balio saloje
Kokios vestuvės be medaus mėnesio – Mindaugas pasirūpino, kad ir ši kelionės dalis būtų suplanuota ir jau oficialią žmoną nuskraidino į rojaus sala vadinimą Balį.
„Čia vėlgi išsinuomojome motorolerius ir savarankiškai tyrinėjome vietovę, šiaušdavome ten, kur norėjome. Iš tikrųjų mėnuo atostogų yra gal šiek tiek per daug, jau buvome pavargę nuo tų visų gražių vaizdų... Norėjosi tiesiog pabūti namie. Taigi daug nekeliavome, tiesiog ilsėjomės“, – šypsojosi moteris.
Šias atostogas ji drąsiai vadina įsimintiniausiomis. „Mes tiek daug pamatėme... O dar ir liko daug neaplankytų vietų, todėl būtų labai smagu sugrįžti vėl. Ir egzotika, ir žmonės labai mieli, ir maistas labai skanus... Indonezija dar turistų nesugadinta šalis, todėl ir kainos nesikandžioja – viskas kokius 4 kartus pigiau. O kokybė – labai aukšta, gražūs viešbučiai, dirba labai geri, draugiški žmonės, todėl visas paslaugų sektorius palieka puikų įspūdį“, – 15min pasakojo Ingrida Martinkėnaitė.
