Sveikintinas verslo dėmesys
Renginį vedusi visuomenininkė, fotografė Neringa Rekašiūtė prie panašaus pobūdžio projektų prisideda jau ne pirmą kartą ir džiaugiasi, kad opios visuomenės problemos rūpi ir dideliems verslams. „Tokią kooperaciją tarp visuomenės grupių laikau labai sveikintinu dalyku. Smurto tema yra labai kompleksiška ir paplitusi dideliu mastu. Tam spręsti reikia visų visų mūsų. Jau minėtas projektas „Superherojės“, kurio nuotraukos kabėjo reklaminiuose stenduose mieste, paskatino ir kitas moteris pasidalinti savo išgyvenimais, nebijoti kalbėti, nebijoti išeiti iš smurtinių santykių ir ieškoti pagalbos.“
„Pastebėk smurtą“ kampanijos pristatyme apsilankė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri pabrėžė problemos opumą.
„Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar opi problema Lietuvoje. Nors statistika liudija penktadaliu sumažėjusį atvejų skaičių pernai, dalis smurto apraiškų vis dar gali būti nematomos. Turime nesustoti ir imtis visų prevencinių priemonių: edukuoti visuomenę, ugdyti pagarbą vieni kitiems ir nepalikti jokios erdvės smurto tolerancijai. Tai nelengvas, tačiau labai prasmingas darbas, prie kurio gali prisidėti visi – nuo valstybės institucijų iki nevyriausybinių organizacijų ar verslo“, – teigia ministrė.
Apie smurto atvejus sužinome pavėluotai
Apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė žmonių (56 proc.) tiesiogiai pažįsta nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje. Deja, dažnai aukos su aplinkiniais savo išgyvenimais pasidalina gerokai pavėluotai – net 40 proc. žmonių, sužinojusių apie smurtą, sako, kad atvejis buvo įvykęs gerokai seniau.
Tyrimas rodo, kad dauguma žmonių pagalbos kreipėsi į kitus šeimos narius ar draugus. IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovės Baltjos šalims Renatos Dantės teigimu, dėl to reikia dar daugiau informacijos apie egzistuojančias pagalbos galimybes, o kiekvienas asmuo turėtų žinoti bent pagrindinius žingsnius ir principus, kaip elgtis pastebėjus smurtą ar bendraujant su smurtą patyrusiu asmeniu.
„Visiems Lietuvos gyventojams yra prieinamos ekspertų ir specialistų parengtos instrukcijos bei paprastos gairės, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, pastebėję fizinį smurtą, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) – dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Bendraujant su auka, pabrėžkite, kad patirtas smurtas – ne nukentėjusiojo kaltė. Tokių principų išmanymas padėtų sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms“, – sako R.Dantė.
Tyrimas neatskleidžia tikrųjų skaičių
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis mano, kad tyrimas neatskleidžia tikrųjų skaičių – jie turėtų būti didesni, o smurto aukoms pataria nebijoti sau pripažinti situacijos, į kurią papulta, sunkumo ir bent mažais žingsneliais ieškoti išeičių.
Pasak psichiatro, grupę, kuri patiria smurtą pasiekti gana sudėtinga. Smurto aukos dažniausiai susiduria su nesaugumo jausmu – sunku išeiti iš smurto aplinkos, nes kartais esi priklausomas. Taip pat kartais sunku išeiti, nes pradedame galvoti, ką galvos kiti, bijome būti pasmerkti.
„Mūsų visuomenėje dar gajus yra aukos kaltinimas – atseit, jeigu tave muša, tai tu kažką darai, dėl to su tavimi taip elgiamasi, ir turėtum to nebedaryti. Tada žmogus jaučia gėdą, nenori išeiti, yra priklausomas tiek finansiškai, tiek dėl būsto, tiek socialiai. Pats bandymas išeiti iš situacijos yra sunkiausias dalykas. Žmonės, kurie augo tokioje aplinkoje neturi tikėjimo, kad gyvenimas gali būti geresnis, kad tai gali pasikeisti“, – sako D.Jakučionis.
Psichiatro teigimu, tokiu atveju labai svarbi ir psichologinė, ir socialinė pagalba, parodant, kad iš tiesų pasikeitimai yra galimi. Norint pokyčių, pirmiausia reikia pripažinti, kad esi smurtinėje aplinkoje ir kad tas, kuris smurtauja, nepasikeis. Kai esi priklausomas nuo kito žmogaus, tiki jo pažadais, tačiau realybė kitokia. Supratus, kad norisi pokyčių, jau galima ieškoti pagalbos – aplinkoje, įstaigose. Svarbu ir priimti tą faktą, kad šiuo metu yra sunku, bet susitvarkius bus lengviau.
Žinomi žmonės dalinosi savo patirtimi
Renginyje dalyvavusios marketingo specialistės ir nuomonės formuotojos Dovilės Filmanavičiūtės teigimu, IKEA rodo pavyzdį, kaip verslas Lietuvoje turėtų vykdyti socialinę atsakomybę.
„Pusę šio pristatymo laiko norėjosi verkti. Manau, kad tai nuostabus projektas, nes palies masių galvas. Žinoma, niekas nevyksta taip paprastai ir pokyčiai neįvyks akimirksniu – kaip girdėjome 40 proc. tyli patirdami smurtą. Šia tema irgi nevengiu pasisakyti, ir atrodo, kartais jautiesi lyg būdamas vienu kariu lauke – selfis iš televizijos užkulisių susilaukia virš tūkstančio patiktukų, o kai kalbi apie smurtą, matai, kad susidomi tik tas šimtas žmonių, kurie ir patys šia tema kalba“, – dalinosi moteris.
D.Filmanavičiūtė sakė tikinti, kad karta, kuri dabar užaugs, žinos, jog jei esi piktas, neturėtum šios emocijos išlieti ant kito žmogaus.
Laidų vedėjos Beatos Nicholson manymu, kuo daugiau kalbėsime apie smurto problemą, kuo ji labiau bus matoma, tuo greičiau ji išnyks. Statistika rodo, kad daugiausia moterų žūsta savo namuose nuo savo artimiausių žmonių rankos. Smurto šleifas eina iš kartos į kartą, o smurto trauma yra dar labai labai gaji mūsų visuomenėje. „Mes visi turėsime labai intensyviai dirbti – ir su savimi, ir su visuomene, kad tai išgyventintume, kad to nebebūtų mūsų vaikų ar anūkų gyvenimuose“, – įsitikinusi laidų vedėja B. Nicholson.
Renginyje dalyvavusi dainininkė Monika Linkytė prisipažino, kad jai yra tekę matyti smurto atvejų ne Lietuvoje. Lietuvoje teko tik girdėti, tačiau kalbėti apie šiuos atvejus vis dar yra nedrąsu.
„Prieš daugiau nei metus savanoriavau Nepale – ten mačiau, kaip, pavyzdžiui, mokytojas trenkia vaikui per galvą su knyga. Matant tokius vaizdus tikrai užverda kraujas. Pasistengiau, kad atvejis būtų aptartas su visais tos mokyklos mokytojais. Tikiu, kad Lietuvoje tokio pobūdžio atvejų mokyklose nėra daug, bet tikrai visko būna. Šia istorija noriu pasakyti, kad gali sėdėti ir užsimerkti, būti abejingas, bet gali ir imtis iniciatyvos ir pastovėti“, – tvirtai kalbėjo dainininkė.
M.Linkytės manymu, labai svarbu griauti psichologinės pagalbos stigmą. Ji ir jos draugai nesigėdija pasakyti, kad eina į terapiją. Tačiau išėjus už savo socialinio burbulo ribų pradedamas jausti visuomenės nusistovėjęs požiūris, kad terapijos lankymas yra kažkoks gėdingas dalykas. „Į terapiją reikia eiti ne tada, kai jau tikrai negerai, reikia eiti, kad nebūtų blogai“ , – įsitikinusi atlikėja M. Linkytė.
Mada – ne tik stilius, bet ir socialinė atsakomybė
Renginio metu pristatyti ne tik tyrimo rezultatai, bet ir riboto leidimo IKEA kolekcija, sukurta kartu su dizaineriu Robertu Kalinkinu. Ją sudaro medžiaginiai maišeliai bei ženkliukai, paženklinti centre išsiuvinėta akimi, šitaip raginant neužsimerkti prieš smurtą.
Dizaineris tikisi, kad jo kurti krepšiai padės atkreipti dėmesį į smurto problemas, kurios Lietuvoje vis dar dažnai lieka nepastebėtos: „Prisijungiau prie iniciatyvos „Pastebėk smurtą“, galvodamas apie visus tuos žmones, kurie negali jaustis saugūs savo pačių namuose. Man pasisekė, kad augau mylinčioje šeimoje, todėl jaučiu atsakomybę dalytis šiomis vertybėmis ne tik su savo vaikais, bet ir aplinkiniais žmonėmis. Pristatydamas kolekciją noriu priminti kitiems, kaip svarbu būti atviriems ir pastabiems kas vyksta aplink mus, ir kad smurto artimoje aplinkoje aukos dažniau sulauktų tinkamos pagalbos.“
Visas pelnas nuo „Pastebėk smurtą“ kolekcijos pardavimų, šalia kitų investicijų, bus skirtas šeimos krizių centrų atnaujinimui.
