„Ir juokiausi, ir negalėjau patikėti, kad taip iš viso gali nutikti“, – prisiminęs savo pirmąją reakciją 15min sakė N.Bierancas.
Butą nusipirko jo net nematę
Naujieji jo nuomojamo būsto šeimininkai pasakojo, kad būstą jie įsigijo varžytinėse – šeimininkas galimai bankrutavo. Vis dėlto, net ir sukirtus rankas dėl objekto, jau buvęs šeimininkas vilkino aprodyti būstą, tai sirgdavo, tai susitikimus perkeldavo dėl maudžiančios galvos. Ir nuolat kartojo, kad neranda raktų. Kitaip tariant – būstą jie įsigijo jo net nematę.
Išsekus kantrybei naujo būsto savininkai patys nusprendė apsidairyti apylinkėse. Užsukę apsižiūrėti liepos 26-osios vakarą nusprendė pasibelsti į duris – jų nuostabai ten rado gyventojus.
„Jie buvo atvykę prieš kelias savaites, pro langą pamatė katę ir liko nesupratę, kas čia dedasi. Jie net neįsivaizdavo, kad ten gyvena žmonės“, – sako Naglis.
Pats N.Bierancas su šeimininku irgi negalėjo susisiekti kelis mėnesius. „Kadangi anksčiau jokių problemų nebuvo, nustebau. Jis visada atvažiuodavo laiku pasiimti pinigų už nuomą, o dabar išėjo, kad du mėnesius gyvenau nemokamai. Tiesą sakant, buvo kilęs įtarimas, kad vyksta kažkas keisto, nes praėjusį pusmetį prašydavo susimokėti kelis mėnesius į priekį, teigdamas, kad labai trūksta pinigų. Matyt, problemos jau buvo prasidėjusios“, – prisimena Naglis.
Džiugino maža nuomos kaina
Ir nors dabar, prisimena N.Bierancas, kai kurie nuomojamo būsto savininko poelgiai stebino, gyventi buvo išties paranku. Už šalia sostinės geležinkelio stoties esantį 64 kv. m. kelių kambarių būstą jis kiekvieną mėnesį mokėjo po 200 eurų.
„Aš jau dairiausi naujo būsto, tačiau maža kaina vis sulaikydavo. Vietos daug, turiu atskirą įėjimą. Gal tik komunalinius keistai mokėdavo. Jokio popieriaus gyvenime nesu matęs, tik kartais paprašydavo „nurašyti“ duomenis. Bet atrodydavo, kad bet kokias sumas sakė. Tačiau pakalbėjau su draugais, jie sakė, kad moku labai mažai, todėl problemų nekėliau“, – sako N.Bierancas.
Tiesa, pats objektas gerokai didesnis – jį sudaro dar du kambariai, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus moteris. Kadangi ji taip pat turi atskirą įėjimą, N.Bierancas jos beveik nėra matęs.
„O kadangi jau kvepia poros skyrybomis, sakiau, kad nueisiu pabendrausiu, pakalbėsiu su ja. Nežinau, ką ji ruošiasi daryti“, – sako jis.
Naglį Bierancą nustebino ir kitas faktas. Pasirodo, jis trejus metus gyveno negyvenamosios paskirties būste. Tik pabrėžia – čia nieko netrūko: ir indaplovė, ir skalbimo mašina buvo įrengtos.
„Bet kadangi tai negyvenamosios paskirties patalpos, jie turėjo teisę bet kurią akimirką išsikviesti tarnybą ir visą vidaus turinį išvežti. Tik džiaugiuosi, kad žmonės geri ir sukalbami. Net neprašė išsikraustyti. Kadangi patys buvo šokiruoti, sakė: „Palaukite, turime viską suvirškinti“, – prisimena Naglis.
Tik šioje vietoje reikia pabrėžti, kad Nagliui labai pasisekė – kiti šeimininkai galėjo pareikalauti išsikraustyti tą pačią minutę.
„Taip, aš su kate ir visa tarakonų šeimynėle galėjau tapti benamiais“, – juokėsi Naglis.
Eksperto komentaras
Nekilnojamo turto agentūros „Ober-haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada 15min pripažino, kad ši istorija – išties unikali. Rinkoje taip nutinka ypač retai, tačiau situacija atvėrė įsisenėjusią žaizdą – nuomos rinka Lietuvoje dar nėra civilizuota.
„Tad neretai atsiranda piktnaudžiavimas tiek nuomininkų (žiniasklaidoje nuaidėjo atvejis, kai vyras su vaikais nesutiko išsikraustyti – red.), tiek nuomotojų, kurie per dažnai lankosi namuose, reiškia pretenzijas, neužtikrina ramybės“, – sakė M.Čiulada.
Anot jo, šioje situacijoje šeimininkas mažų mažiausiai pasielgė neetiškai prieš nuomininkus. Visgi, kaip pabrėžia ekspertas, vienintelis išsigelbėjimas, galintis apsaugoti abi puses nuo nesklandumų, yra sutartis.
„Tiek nuomininkas, tie nuomotojas tokiu būdu įformina pagrindines sąlygas. Tik sutarties būdu galima apginti savo pusę“, – teigė M.Čiulada.
Anot eksperto, rengiant sutartį svarbu nepamiršti kelių esminių aspektų. Pirma, turi būti nurodytas pats objektas, nuomos terminas, kaina. Ir pabrėžia – sutartį sudaryti turi ne bet kas, turintis buto raktus.
„Būna, kad žmogus išvažiavęs, todėl perdavė draugui raktus, jam patiki ir sutartį sudaryti. O kai kyla nesklandumų, šeimininkas tikina nieko negalintis padėti, nes su tokiomis sutarties sąlygomis nesutiko. Taip pat būna ir su giminaičiais. Tad būtina prašyti registrų centro išrašo apie savininkai. Jei tokio neturi, užtruks vos kelias minutes, kol šeimininkas jį gaus“, – sakė ekspertas.
Marius Čiulada pataria ir kitai pusei – nuomotojas turi teisę prašyti nuomininko išrašo apie pajamas. Taip asmuo įrodytų esąs mokus. Vis dėlto tokia praktika, nors ir populiari Vakarų pasaulyje, Lietuvoje yra tarsi tabu.
„Žmonės net įsižeidžia, jei tu paklausi jo apie pajamas, darbovietę, gal net rekomendacijas buvusio nuomotojo. Tokie dalykai dažnam lietuviui yra nepriimtini. Taip suteikiama galimybė apie nuomininką spręsti tik pagal jo „drabužį“, – pastebi M.Čiulada.
Liūdina ir kita situacija. Anot eksperto, artėjant rugsėjui, kai į didmiesčius sugūžės studentai, padaugės istorijų, kaip žmonės moka tiesiog už orą. „Tad mano patarimas – dirbti su profesionalais ir padaryti namų darbus. Juk kvailą ir bažnyčioje muša“, – sako Marius Čiulada.
