„Daug šviesių ir liūdnų dainų gimsta tik atėjus įkvėpimui, kuris, vienareikšmiškai, yra moterys“, – apie savo mūzas sako Linas.
Nors Liną namuose buvo įkalinusi Kanarų salose siautusi smėlio audra ir atostogų planus šiek tiek pakoregavo koronaviruso pandemija, L.Adomaitis svetur ne tik poilsiauja, bet ir ruošia programą koncertiniam turui „Saulės pėdomis“, kuria naują albumą, taip pat kartu su komanda filmuoja vaizdo medžiagą įspūdingam turui bei vaizdo klipams.
„Teko iš Lietuvos skraidintis ir profesionalią komandą su prabangiausia technika būsimoms vizualizacijoms“, – išskirtiniame interviu pasakoja Linas.
– Linai, su šeima esi išvykęs nuo spalio mėnesio. Spalį praleidote Ispanijos pietuose – Malagoje, tris mėnesius – Fuerteventūros saloje, o dabar jau porą mėnesių esate Gran Kanarijoje. Ar tai poilsinės, ar labiau kūrybinės atostogos?
– Tiesą sakant – ir taip, ir taip. Tai poilsinės ir kūrybinės atostogos, kurių metu stengiamės dukrą Saulę (kuriai jau 1 metukai) supažindinti su gyvenimu, daug keliaujame, aplankome įvairiausius parkus.
Nutarėm su žmona šaltąjį sezoną praleisti Kanarų salose – Fuerteventūroje ir Gran Kanarijoje. Žinoma, aš gan dažnai grįžtu į Lietuvą koncertuoti, bet tai netrukdo derinti poilsio su kūrybiniais dalykais. O kūryba čia gimsta ypač šviesi. Bet pagrindinė tokios ilgos viešnagės priežastis – puikus klimatas mūsų mažylei, kuri čia jau žengė savo pirmuosius žingsniukus, ištarė pirmuosius žodelius.
– Pasaulį šiuo metu kausto koronaviruso baimė, jis pasiekė ir vieną iš Kanarų salų – Tenerifę, kur viename iš viešbučių susirgo keli žmonės. Ar Kanaruose nėra panikos dėl šio viruso, ar jis nesujaukė jūsų atostogų planų?
– Na, čia Gran Kanarijoje kol kas panikos tikrai nėra, bet stebime per CNN šios pandemijos padarinius, domimės žiniomis apie tai. Tiesa, mano planus paslidinėti Italijoje šis virusas kardinaliai pakoregavo – teko atsisakyti kelionės į kalnus, atšaukti viešbutį ir t.t. Bet dėl to tikrai nesigraužiu. Bus tų kalnų. Juk svarbiausia sveikata.
– Kanarų salose neseniai siautė ir smėlio audra, dėl stipraus vėjo buvo uždaryti oro uostai. Ar jums teko patirti šį stichijos šėlsmą?
–Tai buvo labai įdomi patirtis. Niekada dar neteko matyti kažko panašaus. Beveik dvi paras teko būti namuose užsidarius langus ir apsaugines žaliuzes. Žiūrėjome serialus, žaidėme su dukrele, gaminome skanius patiekalus. Gerai, kad tomis dienomis neteko kažkur keliauti. O po poros dienų viskas vėl nurimo ir buvo pamiršta. Tik tvarkymosi mieste tai buvo daug. Visur buvo gan storas raudono smėlio sluoksnis, ant miesto grindinio gulėjo nulaužtos palmių šakos ir nuvirtę medžiai. Bet kas žavu – tai žmonių operatyvumas ir tvarkingumas. Po paros audros padarinių neliko nė ženklo.
– Pakalbėkime apie smagesnius dalykus. Kadangi artėja Kovo 8-oji, tai norisi paklausti – Linai, kas tau yra brangiausios moterys gyvenime?
– Turiu net keturias! (juokiasi). Ir joms esu amžinai dėkingas. Tai mano mama, kuri yra optimizmo šviesulys ir brangiausias žmogus visatoje. Tai mano žmona Irma, be kurios šiandien neįsivaizduoju savo gyvenimo. Jos meilė man tokia stipri, kad kartais susimąstau, ar tikrai nusipelniau tokio gėrio. Irmos mama man labai brangi, nes be jos neturėčiau savo sielos ir gyvenimo draugės. Ir didžiausia meilė dukrai Saulei, kurios akys mane paskandina giliau už vandenyno dugną ir pakylėja aukščiau už dangų.
– Gal mylimos, brangios tau moterys yra vienas tavo kūrybos įkvėpimo šaltinių?
– Be jokios abejonės! Aš nežinau, ar galėčiau ką nors sukurti be mūzų prisilietimo. Dar plaukiodama Irmos pilvelyje Saulutė pakuždėjo man „Vandenynus“, o kažkada įrašyta „Floating to you“ gimė iš mano ir Irmos aistros keliauti, tekstą šiai dainai kūrėme drauge su Irma.
Simboliška, bet tik užmezgus draugystę su Irma, aš keliavau vienas po Centrinės Amerikos Karibų salas ir ten sukūriau Irmai dainą „Aš parnešiu tau saulę“. Šiandien mes džiaugiamės savo Saule ir supame ją ant rankų. Daug šviesių ir liūdnų dainų gimsta tik atėjus įkvėpimui, kuris, vienareikšmiškai, yra moterys.
– Nors Kovo 8-oji Lietuvoje vis dar vertinama prieštaringai, daugelis vyrų tą dieną moterims dovanoja gėlių. O tu Kovo 8-ąją ar sveikini moteris?
– Žvelgiant istoriškai – tai Kovo 8-oji nėra jau tokia romantiška, nes gimė iš protesto prieš sunkias darbo sąlygas. Bet ilgainiui ji tapo tradicija sveikinti moteris, dovanoti joms gėles, apipilti komplimentais. Ši diena daugeliui vyrų primena, kad moterys – tai mūsų siekiamybė, grožis, draugystė, šeimos židinio kurstytoja. Tiesą sakant, man žymiai svarbesnė yra Motinos diena, bet Kovo 8-ąją taip pat sveikinu savo brangiausias moteris. Nepamirškime, kad šalia laimingos moters – sėkmingas vyras.
– Ką artėjančios Kovo 8-osios proga palinkėtum visoms Lietuvos moterims, daugelis kurių yra nuoširdžios tavo kūrybos gerbėjos?
– Mielos moterys, linkiu Jums iš visos širdies daug laimės ir džiaugsmo. Linkiu švytėti ir būti mums, vyrams, tomis mūzomis, kurios įkvepia nuversti kalnus, kurios geba atrakinti sukietėjusias širdis, kurios išlaisvina iš vienatvės narvo. Mes be Jūsų neturėtume tiek siekiamybių ir, greičiausiai, virstume tinginiais. Bet jūsų dėka vyksta visai geras judesys. Svarbiausia linkiu Jums daug daug meilės.
– Linai, kada tave vėl pamatysime scenoje?
– Koncertų grafikas jau stipriai užsipildė beveik visai vasarai, bet svarbiausi pasirodymai įvyks gruodžio mėnesį didžiosiose šalies arenose drauge su Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO. Turas „Saulės pėdomis“ – bus labai šviesus. Jame skambės ryškiausi mano sukurti hitai, bet jie skambės kitaip. Bendrystė su NIKO orkestru bus paženklinta originalumo ženklu. Jau dabar vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai, nežiūrint į tai, kad dar daug gražaus laiko. Šie areniniai pasirodymai – tai mano vizitinė kortelė, į kurią sudedu maksimaliai savo laiko ir meilės.
– Prieš porą metų surengei sėkmingą koncertinį turą didžiausiose šalies arenose „Vandenynai“, dabar bus „Saulės pėdomis“. Tu esi Kanarų salose, kur aplink vandenynas ir nuolat daug saulės – gal tai kažkaip susiję?
– Tikrai taip (šypsosi). Šiame koncertų ture bus daug kelionės dvelksmo ir saulės. Palmės tikrai bus, hamakai supsis tiesiog scenoje. O jei reikės, tai išliesim ir vandenyną. Na, bent jau meilės vandenyną į žmonių širdis – tai tikrai.
