Mergaičiuke Irena, kaip reaguojate į savo naująją pravardę?
Tiesą pasakius, tik iš jūsų dabar ją išgirdau. Naują pravardę priimu su šypsena. Kita vertus, juk kur kas geriau, kad vadina mergaičiuke, o ne sena tarka (juokiasi).
Jūs labai pasikeitėte: sulieknėjote, išgražėjote, atjaunėjote. Kaip jaučiatės?
Tokios permainos paprastai pakeičia kiekvienos moters savijautą. Džiaugiuosi, kad sulieknėjau dėl sveikos gyvensenos, o ne dėl kokios nors ligos. Pasikeitus išvaizdai, pagerėjo ir mano nuotaika. Dabar galiu dėvėti bet kokio stiliaus drabužius, nereikia maskuoti tam tikrų kūno dalių. Pagaliau pradingo visi kompleksai. Gyvenimas veža! Nors man šįmet sueina 42-eji metai, visiems sakau, kad švenčiu 32-ąją sukaktį (juokiasi).
Jūsų gimtadienis šįmet bus kitoks nei visada dar ir dėl to, kad nevalgysite šventinio torto. Ar sunku dėl geros išvaizdos atsisakyti tų produktų, kuriuos anksčiau labai mėgote?
Ne, nesunku. Aš su malonumu gimtadienio tortu vaišinsiu draugus. Cukraus ir produktų, kuriuose jo ypač daug, nevartoju jau maždaug penkerius metus. Net kavą ir arbatą geriu nesaldintą. Pripratau prie to.
Pasidalykite savo mitybos įpročiais.
Mitybos planą man sudarė asmeninis treneris. Turiu tris skirtingus meniu, kuriuos pasirenku pagal tos dienos nuotaiką. Svarbiausia užduotis yra valgyti po itin mažai kas 3 valandas iš viso penkis kartus per dieną. Išvydus porcijos dydį, iš pradžių gali pasirodyti, kad ji pernelyg maža. Tačiau viską atperka tai, jog maitintis reikia labai dažnai. Tokiu būdu ir pasisotini, ir nepersivalgai. Nesijaučiu nelaiminga, kad ne visus maisto produktus galiu valgyti. Priešingai – džiaugiuosi, kad neprisikemšu to, ko negalima. Be to, išlaikyti gražias kūno linijas man padeda aktyvi veikla: 3–5 valandas kasdien trunkančios šokių repeticijos, įrašai studijoje, sūnaus auginimas...
„Jei ką nors negerai darau, treneriai grasina mušti su liniuote per kelius. Bet aš dėl to tik džiaugiuosi. Man priimtina taisyklė: „Jei iš tavęs nieko nereikalauja, o tik giria, tuomet tau neverta daugiau stengtis“
Jūs su partneriu Andriumi itin rimtai pasinėrėte į projektą „Kviečiu šokti“ – kasdien treniruojatės, siekiate geriausio rezultato. Ar visada buvote maksimalistė?
Niekada nelipu į sceną nemokėdama dainos, nejausdama jos, nenušlifavusi pasirodymo choreografijos. Šokių projekte taip pat nenoriu pasirodyti kaip neišmanėlė. Paprasčiausiai būtų gėda. Todėl kartu su partneriu pasišventėme juodai dirbti.
Projekte dirbantys treneriai man jau seniai pažįstami, todėl leidžia sau ant manęs garsiai šaukti, jei ką nors negerai darau, grasina mušti su liniuote per kelius. Bet aš dėl to tik džiaugiuosi. Man priimtina taisyklė: „Jei iš tavęs nieko nereikalauja, o tik giria, tuomet tau neverta daugiau stengtis.“ Džiaugiuosi, kad prie manęs kabinėjasi. Teisingai ir mano vyras Žilvinas sakė, kad man reikia dar dešimt metų mokytis šokti. Neslėpsiu: trokštu tokios kritikos, ji manęs tikrai nežemina, atvirkščiai – tik skatina tobulėti.
Teko girdėti, kad kitos šokėjų poros jau ne kartą susipyko, repeticijų metu trankė durimis. Kaip Jums sekasi sutarti su šokių partneriu?
Puikiai! Mes pagarbiai vienas į kitą žiūrime. Net neįsivaizduoju, kaip galėčiau pyktis su savo bendradarbiu, kaip mudu su partneriu galėtume šaukti vienas ant kito. Jis pernelyg geras!
Kelios garsenybės neseniai pasisakė, kad į šokių projektus nuėję žmonės dažniausiai pasineria į meilės romanus ir susiranda antrąsias puses. Pritariate tokiai nuomonei?
Viskas priklauso nuo požiūrio. Tiems, kuriems reikia romanų, jų ir eina ieškoti. Jei asmuo turi problemų šeimoje, jis gali lengvai atsiduoti aistrai, kuri gimsta ant parketo. Mes su partneriu į tai žiūrime kaip į darbą. Negalėčiau pamesti galvos dėl ant parketo įsiplieskusios aistros ir sugriauti savo šeimą. Esu tvirta dėl savo jausmų vyrui.
Jūsų išvaizdos pokyčiais žavisi daugelis moterų. Ką galėtumėte joms patarti?
Jei norite, kad gyvenimas nušvistų naujomis spalvomis, eikite šokti arba pradėkite sportuoti, užsiimkite joga. Darykite tai, kas jums patinka. Ir niekada nesakykite, jog pradėsite rytoj. Imtis veiksmų reikia tą pačią akimirką.
Moterys, jei mėgstate šokti, griebkite savo mylimuosius ir skubėkite į šokių salę. Garantuoju, kad tai pažadins abipusius jausmus, į santykius įneš daugiau aistros. Juk dažnai tarp dviejų žmonių atsiranda rutina, vargina buitis. Keiskite tai – abu bėgte marš į šokių salę, apsikabinkite ir pajuskite abipusę aistrą (šypteli).
Galbūt jau ir savo vyrą Žilviną paviliojote šokti?
Niekaip nepavyksta. Tačiau, jei pastebėjote, kartais mudu pašokame scenoje arba kokiame nors vakarėlyje. Jis puikiai veda šokių aikštelėje.
Kaip manote, jei kada nors prikalbinsite Žilviną drauge suktis ant parketo, galbūt jis iš naujo jus pamils?
Čia geriausiai galėtų pasakyti Žilvinas. Jis atsisako šokti drauge. Tačiau tikiuosi, kad sparčiai augantis sūnus Vakaris netrukus mane kvies ant parketo.
Irena, nepamirškime, kad esate ne šokėja, o dainininkė. Kokie Jūsų muzikiniai planai?
Ruošiuosi išleisti albumą, jau baigiu įrašyti visas dainas. Bus kūrinių su užvedančiais šokių ritmais. Skubu leisti albumą, kol išgyvenu pakilimą. Manęs neatbaido nuo šio žingsnio tai, jog daugelis pastaruoju metu siunčiasi muziką nemokamai internetu. Manau, žmonės turėtų atsitokėti ir paremti savo mylimus muzikantus. Juk pieno ar duonos nemokamai iš parduotuvės neimame, todėl ir už muzikos plokštelę turėtume negailėti pinigų. Tikiu, kad Lietuvoje dar yra žmonių, kuriems iki šiol malonu įsigyti mėgstamų atlikėjų kompaktinių plokštelių.
