Tiesa, ši lopšinė nebuvo skirta specialiai ankstukų projektui. Kaip pasakoja I.Puzaraitė-Žvagulienė, ją pirmojo gimtadienio proga jos dukrai Barborai padainavo Inetos uošvis Žilvinas Žvagulis.
„Kartu su visa ankstukų bendruomene rinkomės iš daug lopšinių, bet būtent ši mums labiausiai patiko. Nenorėjome dainuoti labai žinomos ir populiarios“, – 15min sakė I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Ineta pasakojo, kad kūrinio autorius – Gytis Balčiūnas, o daina konkretaus pavadinimo neturi, tad vadina ja tiesiog lopšine. Tai jau antroji seserų Inetos ir Irūnos kartu įrašyta lopšinė – pirmąją išleido prieš metus. Seserys juokaudamos sako, kad ateityje galbūt pagalvos ir apie lopšinių albumo išleidimą.
Kviečiame įvertinti Inetos ir Irūnos Puzaraičių lopšinę:
Pasak I.Puzaraitės, lopšinė – galimybė atkreipti žmonių dėmesį ir paskatinti juos prisidėti prie ankstukų paramos fondo. Dėmesio trūksta, nes žmonės apie tokius dalykus tiesiog nesusimąsto.
„Vaikai patys už save kalbėti negali, o žmonės, kurie nesusidūrę gyvenime su tokiu atveju, negali įsivaizduoti, kas tai yra ir ko tam vaikučiui reikia. Pradiniuose gyvenimo etapuose tokie vaikai labai įnirtingai kovoja už savo gyvybę, jiems reikia įvairių specialistų konsultacijų, medicinos įrangos – tam reikia pinigų, nes mūsų valstybė neišgali visko finansuoti. Kiekvienas iš mūsų paaukodamas tuos 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio galime palengvinti ankstukų dalią“, – kalbėjo I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Ankstukų istorijos Inetai labai artimos – 2017-aisiais gimęs jos ir Ąžuolo Žvagulio sūnus Bernardas taip pat ankstukas.
„Anksčiau man žodis „ankstukas“ neatrodė toks svarbus, o dabar aš labai suprantu visas mamas, kurios susilaukė kūdikėlių anksčiau nustatyto termino... kokį sunkų kelią reikia joms nueiti. Koks stiprus turi būti vaikelis. Man, galiu pasakyti, pasisekė.
Teko girdėti istorijų, kada užauga ir 500 g sveriantys mažyliai. Tada pusę metų turbūt tenka gyventi ligoninėje. Iš tiesų – gyvybės atėjimas į pasaulį yra labai svarbus ir gražus momentas. Tačiau kartais šis momentas su savimi gali atsinešti ir daug daugiau rūpesčių, nei tikiesi“, – kiek anksčiau yra pasakojusi Ineta.
„Aš be galo esu dėkinga daktarams ir visiems, kurie prisidėjo prie Bernardėlio augimo, padėjo stiprėti jam ir nepalūžti man. Tokia intensyvi pirmųjų gyvenimo akimirkų priežiūra turbūt yra reikalingiausia būtent „ankstukams“.
Nuolat nenuleidžiamos akys nuo jų, gausybė gyvybiškai reikalingų aparatų, priežiūra. Todėl po savo sūnaus gimimo aš labai pradėjau vertinti „Ankstukų“ paramos fondą“, – sakė Ineta.
I.Puzaraitė žmones ne tik ragina prisidėti prie „Ankstukų“ paramos fondo skiriant du procentus gyventojų pajamų mokesčio, bet ir kviečia prekybos centruose pirkti specialiu „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes, už jas dalis gautų lėšų taip pat nukeliaus į fondą.
