Apie mamai padarytą nepamirštamą staigmeną viena iš seserų – Ineta Puzaraitė-Žvagulienė – mielai sutiko papasakoti 15min.
Ji prisiminė, kad mama iš pradžių planavo birželį surengti didelę 50-mečio šventę. Vis dėlto šiai minčiai koją pakišo ne kas kitas, kaip karantinas. Tačiau nepaisant to, kad pirminio plano teko atsisakyti, kaip nors pasveikinti juk reikia.
„Nenorėjome palikti mamos visiškai be šventės. Tačiau kadangi masiniai susibūrimai dar nelabai galimi, o ir mes patys jų dar vengiame, tai tiesiog iš giminių, draugų, pažįstamų susirinkome po minimalią dovanėlę, kad bent kažkokią šventę jai padarytume“, – sakė I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Dovanos iki devinto aukšto
Žinoma, dovanas buvo galima įteikti paprastai. Tačiau seserys pasirinko kur kas originalesnį būdą. Irūnai ir Inetai šovė mintis, kad jas galima išdėlioti tiesiog namo, kuriame gyvena mama, laiptinėje. O kadangi jos butas yra devintame aukšte, dovanų eilė laiptais nusidriekė iki pat jo. 50 metų – 50 ir dovanų.
„Norėjosi padaryti truputį įdomiau“, – paklausta, kaip kilo ši neeilinė idėja, šyptelėjo Ineta.
Be abejo, tokį sumanymą reikėjo ir įgyvendinti. Tad prireikė ir laiko, ir žmonių. Dabar Ineta juokiasi prisiminusi, kaip tas dovanas dėliojo, o po to saugojo.
„Sakom – o mažą ką, kas žino, kokie ten žmonės praeis, kad tik kas nepaimtų, pamatę, kas ten stovi ant laiptų. Todėl visi išsiskirstė dar po aukštą ir budėjo, – juokėsi pašnekovė. – Sutikome ir kaimynų, buvo, kas šmaikščiai paklausė – tai čia gal mums, gal galime pasižiūrėti? Bet šiaip niekas tikrai neėmė ir nesikėsino į tas dovanas.“
Reikėjo viską suorganizuoti ir taip, kad nesuostų pati jubiliatė. Tiesa, Ramutė žinojo, kad jos pasveikinti atvažiuos vaikai, bet tikrai nesitikėjo sulaukti būtent tokios staigmenos. Laimei, sumanymą puikiai pavyko įgyvendinti.
„Mums mamą reikėjo kažkaip ištempti iš namų, todėl tuo metu, kai viskas buvo rengiama, ją nuvežėme darytis makiažo. Vėliau aš ją parsivežiau ir tuo metu ji galvojo, kad tiesiog susirinksime, suvalgysime torto ir išgersime kavos, bet atsidarė laiptinės durys ir pasipylė jai tos dovanos“, – pavykusia staigmena džiaugėsi Ineta.
Inetos teigimu, pamačiusi, ką jai suorganizavo mylimi žmonės, mama buvo be galo nustebusi.
„Galiausiai viskas ir ašaromis baigėsi. Nepasakyčiau, kad čia yra kažkokia labai didelė staigmena, bet ji tiesiog maloni ir netikėta – kadangi ji to nesitikėjo, dėl to jai ir labai patiko. Pasakė, kad čia turbūt geriausias jos gimtadienis“, – pasakojimu dalijosi I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Sudėlioti tai su sudėlioti, bet pašnekovė su šypsena prisimena ir tai, kaip mamai paruoštos dovanos iki pat devinto aukšto buvo renkamos nuo laiptų. Juk 50 dovanų – ne juokai, todėl Ramutei padėjo ir Ineta su Irūna, ir jųdviejų brolis Adrijus.
„Ėjome visi keturi apsikrovę tomis visomis dovanomis, – juokėsi Ineta. – Tiesa, prie kiekvienos buvo ir raštelis, kur nurodyta nuo ko, kodėl, kuo ta dovana asocijuojasi su mama. Iš pradžių ji rinkdama jas dar žiūrinėjo, bandė skaityti, bet paskui pasakė – taip galiu negrįžti į butą ir iki vakaro. Todėl galiausiai, kai pusę kambario užvertėme dovanomis, pasidarėme kavos, tortą prapjovėme, tada ji jau ramiai atsisėdo ir kiekvieną apžiūrėjo.“
Be to, kartu tai buvo ir proga pamankštinti kojas, ir savotiškas jėgų išbandymas 50-mečio proga. Pasak Inetos, per visą laikotarpį, kai mama gyvena šiame name, lipti laiptais jai teko tik porą kartų, kai buvo sugedęs liftas. Šįkart jis sugedęs nebuvo, bet lipimas dėl dovanų buvo kur kas malonesnis.
O dovanų, kurias vainikavo gėlių puokštė ir tortas, buvo visokiausių. Vis dėlto Ineta pridūrė, kad svarbiausia čia buvo ne piniginė, o žmogiškoji vertė – dovanos buvo nuoširdžios, renkamos su meile galvojant būtent apie jubiliatę, todėl ir reikšmingos.
„Kažkas padovanojo ir paveikslų, ir taurių rinkinį. Buvo ir juokingų, linksmų dovanų, tarkim, nuo mano vaikų kiaušinių dėžučių. Tad jos buvo nebūtinai brangios, o labiau minimalios, kad ir už kelis eurus, bet užtat jaukios ir primenančios mamą, tai, ką ji naudodavo tuos 50 metų, pavyzdžiui, raudonas lūpdažis, be kurio mes jos jau neįsivaizduojame“, – pasakojo I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Nors dovanų buvo 50, tai nereiškia, kad jas paruošė toks pats kiekis žmonių. Mat kai kurie Ramutei padovanojo ir po keletą. Taip pat ir Ineta su Irūna. Seserys mamai įteikė ir ilgalaikio makiažo kuponą, lūpų procedūrą. „Ji visada labai jos norėjo, tik nedrįso ir bijodavo, bet dabar tokia proga, tai vis dėlto reikia“, – nusišypsojusi pridūrė Ineta.
Tiesa, nors Ramutės gimtadienis yra birželio 8-ąją, staigmena jai buvo suorganizuota dar birželio 7-ąją. Kaip aiškino Ineta, viena vertus, sekmadienį buvo patogiau susirinkti, o iš kitos pusės, išėjo dar ir visai simboliškai – mama pasveikinta paskutinę dieną, kai jai buvo 49-eri.
Ir nors šįkart dėl susiklosčiusių aplinkybių tai tebuvo simbolinis pasisėdėjimas, grandiozinę jubiliejaus šventę, kurioje susirinktų visa didelė giminė, Ramutė planuoja surengti ateityje. Tada atšvęs taip, kaip pridera.
„Galvoja perkelti į rudenį, nes tas 50-asis jubiliejus tai vis dėlto rimtas, vienintelis toks gyvenime. Bet dabar sako gal tuo metu antra viruso banga ateis... Todėl vis dar galvoja, svarsto“, – teigė Ineta.
Staigmenos mamai akimirkos – galerijoje:
Jaunatviška močiutė
Jubiliatė R.Pangonienė su vaikais – itin artima, todėl nieko keisto, kad mylimos dukterys ir tokią gražią staigmeną jai suorganizavo. Kaip 15min patikino Ineta, ji su mama kasdien būtinai susiskambina bent po kelis kartus per dieną. Irūna bendrauja dar dažniau, nes, kaip ir mama, gyvena Marijampolėje.
„Ji ir vaikus būna ten palieka, ir vakarieniauti susitinka. O mes tai dažniau susiskambiname, bet tikrai artimai bendraujame. Mūsų visa giminė labai artima“, – pasidžiaugė I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Ji pridūrė, kad būtent dėl to karantiną buvo sudėtinga ištverti – giminė negalėjo matytis. „Su tėvais beveik visą laikotarpį nesimatėme, buvo tik kartą atvykę anūkus aplankyti, o dabar jau antras kartas, bet šiaip nepiktnaudžiavome“, – patikino pašnekovė.
Ineta džiaugiasi turėdama tokią mamą, kuri ir sulaukusi 50-mečio yra pavyzdys daugeliui. Tai atsispindi ir jai skirtame linkėjime.
„Mamai norėčiau palinkėti, kad ji visą laiką išliktų tokia jaunatviška. Tas močiutės statusas jai tikrai nepakenkė, – nusijuokė I.Puzaraitė-Žvagulienė. – Ir kad visi tie ateinantys jos metai būtų kupini tos pačios energijos, kad sveika būtų, kaip ir iki šiol, mylima. Anūkų gal dar daugiau kokių.“
Prakalbus apie anūkus, Ineta neslėpė, kad jos mamai labai patinka būti močiute. Vis dėlto nusišypsojo paklausta, ar nenorėtų 50-mečio proga padovanoti jai dar vieno.
„Paskutiniu metu tai ji labai laiminga, nes anūkų gavo. Vaikus labai myli, viskas ten gerai, bet dabar turi šviežią Irūnos mergaitę, kuriai dar net metų nėra, tai kol kas džiaugiasi ja. O kai ji truputį paaugs, gal ir reikės dar daugiau anūkų“, – kalbėjo Ineta.
O už ką ji norėtų padėkotų 50-metį švenčiančiai mamai? „Už tai, kad gerą draugę visada šalia turėjau, galėjau bet kokiu klausimu dieną naktį skambinti. Už tai, kad taip artimai visą laiką bendravome, ir už šeimos vertybes – už tai, kad mus išmokė, jog reikia mylėti ne tik mamą ir tėtį, bet kiekvieną savo artimą. Todėl ta visa mūsų gal 70-ies žmonių giminė ir yra tokia artima. Mes visada visi kartu.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Ineta Puzaraitė-Žvagulienė didžiulę šeimą subūrė fotosesijai: įsiamžino ir sesė, ir uošviai
TAIP PAT SKAITYKITE: I.Puzaraitė-Žvagulienė sūnui 3-ojo gimtadienio proga suorganizavo ištaigingą šventę: „Vaikams negaila“
