Negavo kalnų – pasirinko šilumą
Nijolė Pareigytė-Rukaitienė paskutinį kartą užsienyje lankėsi dar gerokai prieš karantiną, tad sausio pradžioje su vyru ir dukra Patricija bei draugais dviems savaitėms išvykusi į Tenerifę su džiaugsmu vėl prisiminė, ką reiškia atostogauti šiltame krašte.
Nors iš pradžių svarstė keliauti ne ten, kur šilta, o priešingai: „Turėjome svajonę Patriciją nuvežti į kalnus ir pastatyti ant slidžių.“
Deja, minėtai svajonei antrus metus iš eilės išsipildyti nebuvo lemta – dėl karantino į kalnus nepavyko išvažiuoti pernai, suprato, kad nepavyks ir šiemet. Tačiau keliauti vis tiek norėjosi, o draugai kaip tik pasiūlė pabėgti nuo užklupusios šaltos žiemos ir vykti ten, kur šilta.
Jų galvose sukosi mintys apie Tenerifę. Tokį pasiūlymą palankiai įvertino ir Nijolės šeima, nes čia jau lankėsi prieš aštuonerius metus. Tąkart ten praleido mėnesį, tuomet atšventė ir dukters pirmąjį gimtadienį.
„Mums jau tada ten labai patiko. Tai ypatingai stabili ir saugi kryptis keliauti su šeima. Visą laiką rasi šviežio maisto, jūros gėrybių, vaisių, daržovių, oras visada bus geras“, – Ispanijai priklausančios salos privalumus vardijo N.Pareigytė-Rukaitienė.
Beje, buvo apsvarstyti ir kiti kelionės variantai. Pavyzdžiui, Afrika, Dominikos Respublika, bet nuo tokių tolimų krypčių atbaidė skirtingos laiko juostos – ryškus laiko skirtumas sukliudytų vaikų mokslams, kurie šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu.
Netraukia nei Dubajus, nei Maldyvai
Nepaisant to, kad dabar madinga vykti į tokius kraštus kaip Maldyvai ar Dubajus, šiuos variantus draugų kompanija – į Tenerifę vyko penki suaugę ir šeši vaikai – taip pat atmetė.
„Tikslas buvo pasirinkti tokią vietą, kur būtų smagu su vaikais ir kad jie tuo pačiu galėtų mokytis, todėl atkrito daugelis krypčių.
Maldyvai manęs visiškai nemasina. Taip, jie populiarūs tarp lietuvių, bet, manau, ten reikėtų keliauti be vaikų, su vaikais veikti ten nelabai yra ką.
O Dubajuje žiauriai brangu. Kiek žinau iš ten buvusių draugų, nemažos ir apartamentų nuomos, ir restoranų kainos, o dar kai pas mus tokia kompanija, tiek vaikų, tai visai neatrodo kaip svajonių kryptis“, – paaiškino Nijolė.
Nijolė šypsodamasi pridūrė, kad Dubajus jos netraukia ir dėl dar vienos priežasties – ten, priešingai nei Tenerifėje, negali iki galo atsipalaiduoti, turi kasdien galvoti, ką apsivilksi, kaip atrodysi.
„Vis kas nors pasiūlo kartu skristi, bet gal dar neužaugau tiems visiems dubajams. Dubajui reikia brangių suknelių, „Versace“ basučių, „Louis Vitton“ tašių. Neturiu nieko panašaus į šitokį garderobą, tai, matyt, gal ir nejaukiai jausčiausi prie tos visos prabangos.
Man patinka kryptys, kur viskas paprasčiau. Kur daugiau gamtos, paprastumo, šviežio maisto ir gero oro. Kad nereikėtų galvoti, plaukus sukti ar būti palaidais, blakstienas klijuoti ar ne“, – 15min teigė Nijolė.
Kaip rojuje
Draugų kompanija Tenerifėje išsinuomavo vilą. Viešbučio varianto nesvarstė, nes didžioji dalis jų buvo uždaryti, o atidarytuose pabijojo užstrigti.
„Atsargiai žiūrėjome į viešbučius, nes neduok Dieve, jei koks židinys, tai visus uždarytų – kaip tuos lietuvius, kurie Tenerifėje lankėsi pernai per pandemijos pradžią“, – sakė Nijolė.
Vilą draugai rinkosi ilgai, nes šiuo metu žiema, o kadangi norėjosi daugiau saulės, mažiau debesų ir vėjo, reikėjo ieškoti piečiausio taško. Šiuo klausimu atlikėja dėkinga savo vyrui, daug metų dirbusiam su kelionėmis. Pasirinko apsistoti Puerto de Santiago mieste, kur ir saulė, ir kalnai, ir šalia vandenynas, ir nei vieno debesėlio.
„Žiemą vietą reikėtų rinktis atsargiau. Labiausiai lietuviai pamilę Adechę, bet tuo metu ten buvo debesų, o pas mus saulutė švietė. Viskas klojosi be proto gerai – išsirinkome žiauriai gerą vilą, o dar ir suradome tiesioginį kontaktą su pačiu savininku, tai pavyko nusiderėti, likome sutaupę“, – džiaugėsi N.Pareigytė-Rukaitienė.
Nijolė neslepia, kad tam tikra prasme Tenerifėje neišvengė rutinos – kas rytą anksti kėlėsi dėl vaikų pamokų, kurios vykdavo pusę dienos. Užtat vakare jau galėdavo mėgautis laisvu laiku, pakeliauti po salą.
„Jei nebūtų karantino ir nuotolinio mokymo, vykę nebūtume, nes mūsų mokykla tokias išvykas ne atostogų metu draudžia. Bet šiuo atveju mokslai tikrai nenukentėjo, o kasdienybė kaip tik buvo praturtinta – vaikai per pertraukos pliuškendavosi šildomame baseine“, – kelionę prisiminė Nijolė.
Atlikėja sutinka, kad kelionių metu, kai vykstama su draugų kompanija, pasitaiko ir pykčių, ir nesusipratimų, tačiau šįkart per dvi savaites viso to tikrai nebuvo – ir vaikai sutarė, ir suaugę smagiai leido laiką. „Atsikeldavome ir sakydavome – dar viena diena rojuje. Iš pačio ryto kas muziką reguliuoja, kas deginasi, kas prie puodų.“
O prie puodų eidavo tas, kas pirmas atsikeldavo. „Turėjome tokią smagią lauko virtuvėlę. Pabundi ir žiūri, ar kas nors atsikėlęs. Ne, neatsikėlęs, tai ir eini daryti valgyti. O vaikai šeši, kai kurie ir skirtingai valgo, tai reikėdavo paruošti kelis variantus“, – juokėsi Nijolė.
Ir neslepia, kad į kelionės pabaigą visi jau kiek pavargo gaminti, todėl iš didelės patiekalų įvairovės liko tik... makaronai.
Užtat kieme augo bananmedžiai, tai blynus kepdavo su vaikų ką tik nuskintais bananais. „Savotiška atrakcija“, – šyptelėjo pašnekovė.
Pandemija paveikė kainas
Nijolė pastebėjo, kad sumažėję turistų srautai Tenerifėje lėmė ir kainų kritimą. Ypatingai atpigo vilų nuoma – savininkai tapo lankstesni, labiau linkę taikyti nuolaidas.
Lietuvių kompanijai pigiau nei įprastai kainavo ir pasiplaukiojimas laivu – užuot pakloję 1400 eurų sumokėjo perpus mažiau. „Vietiniai sėdi be darbų, išsiilgę turistų, tai jiems bent kažkas yra gerai“, – pasakojo N.Pareigytė-Rukaitienė.
Pasiūlos pilnos ir prekybos centrų lentynos. O kainos ir čia nesikandžioja, priešingai – gerąja prasme stebina. Krevečių kilogramas – 10 Eur, midijos – 3,50 Eur, aštuonkojai – 6 Eur, butelis vyno – 1,20 Eur, putojantis vynas „Cava“ – 2,30 Eur, vietinis džinas – 4 Eur.
Daržovių ir vaisių kainos – panašios kaip Lietuvoje. Keliautojai kasdien pirkdavo ir natūralių apelsinų sulčių, litras jų ten kainuoja 3 eurus, o skonis, sako, nepaprastas, visai kitoks negu pas mus.
Kartais keliauti saugiau nei būti Lietuvoje
Pastaruoju metu vykstantys į užsienį sulaukia ir priešiškos reakcijos – prieš kurį laiką sukritikuota į Dubajų išvykusi viena socialinių tinklų žvaigždė, neseniai priekaištai pasipylė ir iš Maldyvų pamokas vedančiai mokytojai.
O N.Pareigytė-Rukaitienė tvirtina – tuo metu, kai rinkosi kelionę, bene visuose atostogų taškuose buvo netgi saugiau nei Lietuvoje. Be to, ji su šeima jau yra persirgę koronavirusu, todėl sako, kad kritikuoti tuos, kurie keliauja karantino metu, ne visada yra teisinga.
„Esu socialiai atsakingas žmogus, turiu antikūnų, todėl tokia kaip aš jau esu mažiausiai kam bėda. Keliauti niekas nedraudžia, o mes tikrai rinkomės, kur saugu, ir tik nieko neišmanantis, neapsiskaitęs žmogus gali dėl to priekaištauti.
Labai džiaugiamės išvažiavę, kad įprasminome laiką, pakeitėme aplinką, nes sėdime be darbų, tai ką mums daryti? Nuo spalio nedirbu, todėl reikia kažkaip ir sau, ir vaikui ūpą pakelti, o man, kaip mamai, matyti savo vaiką laimingą yra svarbiausia“, – mintimis dalijosi Nijolė.
Atlikėja sako, kad rizika pasigauti koronavirusą sumažėjusi ir Tenerifės oro uoste, kadangi skrydžių skaičius dabar itin apribotas – jei anksčiau kasdien kildavo pusantro šimto lėktuvų, dabar jų būna vos 12.
„O štai Lietuvoje nuėjus į kokį prekybos centrą pilna žmonių, stovi didelėje eilėje, tai nežinau, kur logika ir kas saugiau – pas mus apsipirkinėti ar keliauti“, – palygino pašnekovė.
Likus 48 valandoms iki išvykimo keliautojai turėjo pasidaryti ir koronaviruso testą. Anot Nijolės, prieš vykstant į užsienį šiais laikais būtina pasidaryti namų darbus – turėti į anglų kalbą išverstus dokumentus, patvirtinančius, kad nesergi COVID-19, įsigilinti į šalies politiką.
Tiesa, apie tai, kas bus grįžus į Lietuvą, Nijolė pataria pernelyg negalvoti, nes viskas labai greitai keičiasi. Štai iš Maldyvų grįžtantiems koronaviruso testą reikia pasidaryti ir nusileidus Lietuvoje, tačiau Nijolės ir jos draugų šeimoms, parvykusiems iš Tenerifės, tokio reikalavimo nebuvo.
Tiesa, pašnekovė testą vis tiek pasidarė, nes planuoja keisti saviizoliacijos vietą – vyks prie jūros, į Palangą, ir taip su šeima prasitęs atostogas.
Gatvėse – su kaukėmis, vandens parke – be
O kokie ribojimai pačioje Tenerifėje? Kai Nijolė dar tik ruošėsi atskristi, ten komendanto valanda galiojo nuo 22 valandos. Atvykus šis ribojimas buvo sušvelnintas iki 23 valandos. Tačiau atlikėja sako, kad rūpesčių tai nesukėlė, nes 22 valandą visi jau gulėdavo lovose.
N.Pareigytės-Rukaitienės teigimu, Tenerifėje ypač juntami sumažėję žmonių srautai – tušti restoranai, parduotuvėse žmonių vienas kitas, o tų apylinkių, kur buvo apsistoję, gatvėmis lietuviai žingsniuodavo praktiškai vieni. Kompanija mėgdavo kasdien žaisti ir padelio tenisą, tad pastebėjo, kad ir šie aikštynai nuolatos tušti.
„Iš tikrųjų pačioje Tenerifėje labai saugu, tačiau kadangi sala priklauso Ispanijai, ribojimai tokie patys, kaip ir žemyne. O Ispanija dabar baisiai serganti“, – paaiškino Nijolė.
Nedirba ir didžioji dalis parkų. Restoranai veikia, tačiau juose reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Prie vieno staliuko gali sėdėti tik po keturis ar penkis asmenis, be to, kol padavėjai neatneša gėrimų, nederėtų nusiimti kaukės – kaip vienu metu buvo ir Lietuvoje.
Su kaukėmis privaloma vaikščioti ir kitose viešose vietose. Užtat jų neprašoma užsidėti apsilankius vandens parke.
„Juokėmės, nes keista – vaikštai gatvėje ir tau reikia kaukių, o nuvažiuoji į vandens parką, nusirengi, eini su maudymke ir joks virusas tavęs nepaims. Įdomiai“, – stebėjosi Nijolė.
Yra ką pamatyti
Dalindamasi kelionės įspūdžiais Nijolė 15min pasakojo susižavėjusi Tenerifėje esančia autentika, unikaliais miesteliais, gražia augmenija. Nors sala nedidelė ir ją galima apvažiuoti per dieną, pamatyti tikrai yra ką.
Atlikėja ypač rekomenduoja aplankyti Teidės ugnikalnį, taip pat Maska tarpeklį su senoviniu kaimeliu. Tiesa, patekti į Maską yra iššūkis – nors įspūdis didelis, nemėgstantiems vairuoti ekstremaliomis sąlygomis Nijolė pataria geriau nerizikuoti. Nebent mėgsta adrenaliną.
„Šįkart teko vairuoti pačiai, išsinuomavau mašiniuką su mechanine pavarų dėže, o kelias beprotiškai sudėtingas – tai kalnas, tai pakalnė, siauri keliukai. Buvo baisoka, tikrai teko paprakaituoti, streso apturėjome nemažai“, – prisiminė N.Pareigytė-Rukaitienė.
Vis dėlto vykstantiems į Maską ir Teidę patariama saugotis ir vagių. Nors kompanija šįkart apsiėjo be nemalonumų, prieš kurį laiką buvo apšvarinti Tenerifėje atostogavę draugai.
„Tokie įvykiai tikrai apkartina kelionės džiaugsmus. Kai pamatė, kad keliaujame, man rašė ne vienas lietuvis – rekomendavo išlikti budriems ir saugoti daiktus, kadangi vagys čia linkę daužti mašinų langus ir vogti tai, kas viduje. Bet dabar turbūt ir patys ilgapirščiai atostogauja, nes mūsų kelionė praėjo saugiai“, – atsiduso atlikėja.
Nijolę Tenerifėje sužavėjo ne tik lankytini objektai ar vietinė virtuvė su daug jūros gėrybių, bet ir gražūs saulėlydžiai, paplūdimiai su juodu vulkaniniu arba baltu smėliu, smaragdinės spalvos vanduo. Sala išties unikali ir autentiška, todėl nors atlikėja su vyru vienas kitam yra pasakę, kad į tą pačią vietą geriau antrą kartą nevykti, Tenerifei, matyt, dar ne sykį padarys išimtį.
„Draugai siūlo grįžti jau artimiausiu metu, balandį. Bet aš sakiau gal palaukit, nes mums, bedarbiams, nėra taip paprasta“, – juokėsi Nijolė.
