Inga nuo pat mažens svajojo apie didelius dalykus ir kol bendraamžiai žaisdavo su barbėmis ar mašinėlėmis, mergaitė spalvindavo lėlių plaukus, darydavo joms makiažą, o kartą net išpaišė savo katę. Tiesa, nuo mamos tą kartą gavo daug velnių, tačiau svajoti nenustojo.
„Visą laiką norėjau pinti, kirpti, dažyti plaukus. Pirmą kartą supyniau, kai man buvo 6-eri, tada labai apsidžiaugiau. Ilgą laiką kentėjo mano sesers plaukai, nes ant jos labai daug mokiausi, vėliau perėjau ant draugių“, – pasakoja I.Bagdonaitė-Balevičienė.
Vos sulaukusi 16-os, Inga paliko tėvų namus ir išvyko į Alytų mokytis kirpėjos amato. Vėliau ji persikėlė į Kauną ir laikinai apsistojo pas savo brolį, kuriam Inga gali būti dėkinga už ištiestą pagalbos ranką bei tikėjimą.
„Įsidarbinau kebabinėje, dirbdavau naktimis, bet buvo sunku ir tikrai nesmagu, kai ateidavo girti vyrai, moterys. Brolis naktimis nemiegodavo, baimindavosi ir laukdavo, kad galėtų parsivežti mane namo“, – prisimena I.Bagdonaitė-Balevičienė.
Galiausiai Ingos brolis nusprendė, kad taip dirbti yra per daug pavojinga, todėl padėjo susipirkti reikiamus daiktus ir paskolino pinigų tam, jog mergina galėtų įsidarbinti kirpėja. Pirmus kartus Inga prisimena su siaubu, mat ne kartą sugadino klienčių plaukus.
„Ėjau dirbti nemokėdama, prisimenu, vienai klientei pusę plaukų kreivai nukirpau, siaubas. O vieną kartą atėjo Kauno ponia, mes nesusikalbėjome ir aš padariau ne taip, kaip ji norėjo. Moteris buvo labai nepatenkinta, bet tylėjo. Kitą dieną sulaukiau skambučio, kad daugiau į darbą nebegrįžčiau. Kiek ašarų buvo... Bet toliau tikėjau tuo, ką darau, ir žinojau, kad ateis mano diena. Dėkoju Dievui, jog taip atsitiko“, – sako plaukų stilistė.
Inga pradėjo lankyti seminarus, dalyvauti čempionatuose, tačiau pripažįsta, kad viską, ką uždirbdavo, išleisdavo mokymams, kurie užsienyje kainuodavo tūkstančius eurų. Vis dėlto galiausiai ji sudalyvavo pasauliniame kirpėjų konkurse Paryžiuje, iš kurio grįžus, plaukų stilistė pajautė, kaip padaugėjo klientų.
„Ten dirbdavau iki išnaktų, labai jaudinausi, buvo akimirkų, kai verkiau, galvojau, kad viską mesiu. Aš pirmą kartą ten dalyvavau, neįsivaizdavau, kaip viskas vyksta, o turi kovoti tarp geriausių. Per pusvalandį reikėjo padaryti idealią šukuosena, kuri būtų gražios formos, tvarkinga, švari“, – pasakoja I.Bagdonaitė-Balevičienė.
Inga neslepia, kad pirmus pinigus jai paskolino brolis, tačiau sumą grąžinusi, vėliau ji viską užsidirbo pati, be kitų pagalbos.
„Tai, ką turiu šiandien, man niekas veltui nedavė, – tikina plaukų stilistė. – Šiandien galiu gerai gyventi iš savo veiklos, nors, žinoma, priklauso, kokie yra tavo poreikiai, kur investuoji pinigus.“
Visą pokalbį su Inga žiūrėkite įraše:
