Rusijos karas prieš Ukrainą sudaužė milijonų žmonių gyvenimus, ne išimtis ir ne vienerius metus Kijyve su ukrainiečiu vyru gyvenančios buvusios šokėjos Evelinos Butkaitės Ryekos. Vasario pabaigoje į Lietuvą su ketverių dukra Martyna sugrįžusi moteris kiekvieną akimirką seka įvykius Ukrainoje, kur liko jos sutuoktinis Denisas. Visgi pasiduoti baimei Evelina neketina – stengiasi kuo plačiau pasakoti apie rusų agresiją, o sau ir savo mažylei kurti kuo įprastesnį gyvenimą Vilniuje.
„Bandau neturėti jokių iliuzijų. Nemąstau, ar greitai pavyks sugrįžti namo, ar ne… Tik stengiuosi daryti tai, ką privalau čia, gimtinėje“, – sako vasario 24-ąją, vos okupantams įžengus į Ukrainą, iš šalies išvykusi E.Butkaitė Ryeka. Su portalu Žmonės.lt ji sutiko pasidalinti savo istorija.
Teko palikti dešimtmetį kurtus namus
E.Butkaitė Ryeka į Ukrainą atvyko prieš dešimtmetį – 2012 metais. Kaip portalui Žmonės.lt pasakoja buvusi šokėja, tuomet į Odesą ją atvedė meilė šokiui, o Ukraina taip sužavėjo, kad netrukus ji pamilo ir šią šalį. „Bandžiau ir į Lietuvą grįžti, ir Sakartvele gyvenau, bet vis tiek gyvenimas sugrąžindavo į Ukrainą“, – trumpam nusišypso ji.
Po trejų metų E.Butkaitė Ryeka iš Odesos persikėlė gyventi į Kijyvą, kur įsikūrė su mylimuoju Denisu. Evelina pasakoja, kad priprasti Ukrainos sostinėje nebuvo sudėtinga – rodos, tiek žmonės, tiek visas miestas ją priėmė it savą.
Neilgai trukus Evelina ir Denisas Kijyve įleido šaknis – įkūrė savo šokių studiją, susilaukė dukters. Tuomet niekas nė pagalvoti negalėjo, kad vos po kelerių metų Evelinai su keturmete Martyna teks bėgti iš karo siaubiamos Ukrainos.
„Buvo labai baisu, nors laiku pabėgome – nematėme nei didelių sprogimų, nei šaudymų, nei rūsyje teko miegoti… Vyras liko Ukrainoje, o mes su dukra greitai išvykome“, – atvirauja pašnekovė.
E.Butkaitės Ryekos ir jos dukros kelionė į Lietuvą nebuvo lengva – moteriai su mažamete prie Lenkijos sienos teko pralaukti tris paras. Vis dėlto Evelina sako, kad joms labai pasisekė.
„Nors keliauti nebuvo lengva, mes bent jau sėdėjome mašinoje. Savo akimis matėme, kaip kitos mamos kokius trisdešimt kilometrų iki sienos ėjo pėščiomis. Pakeliui matėme išmėtytus lagaminus… Matyt, žmonės iš pradžių bandė neštis savo daiktus, bet suprato, kad taip keliauti yra per sunku, tad dažnas šalį palikdavo tiesiog tuščiomis“, – dalijasi buvusi šokėja.
Pasak E.Butkaitės Ryekos, jos sutuoktinis Kijyve liko kartu su savo mama, kuriai buityje reikia pagalbos. Evelina pasakoja, kad vyras net nesvarstė minties išvykti iš Ukrainos – žinojo, kad jo pareiga likti tėvynėje ir prireikus padėti kariams.
„Vyro kol kas nekvietė padėti armijai, tai jis namie rūpinasi savo mama, mūsų šunimi. Kol savanorių karių užtenka, tol gali tai daryti, o jei pakvies – eis ir padės kariams“, – kalba buvusi šokėja.
Dukros klausimai veria širdį
Beveik dešimtmetį savo gyvenimą Ukrainoje kūrusi E.Butkaitė Ryeka neslepia – atvykus į Lietuvą priprasti prie naujos realybės nebuvo lengva. „Dabar geriau jaučiuosi nei pirmomis dienomis, nors nerimo – per akis. Iš tiesų, ryte atrodo, kad viskas gerai, o vakare... Per dieną su draugais, su vyru pasišneki, tai ir prisikaupia emocijų“, – portalui Žmonės.lt sako Evelina.
E.Butkaitė Ryeka priduria, kad atvirai su vyru pasikalbėti šiuo metu nepavyksta – svarbiausia sužinoti, kad jis ir jo artimieji yra saugūs. „Jis daug nepasakoja, kas ten vyksta, nes telefono ryšys šiuo metu vis tiek nėra labai saugus atviriems pasipasakojimams. Mes apsikeičiame pagrindiniais klausimais: ar jie sveiki, ar namai stovi, ar viskas gerai… Tiek ir težinau, kad kol kas Kijyve namai stovi, visi savi gyvi...“, – tarsteli ji.
Pašnekovė neslepia, kad sudėtinga atlaikyti ir dažnus dukros klausimus, kuriuos net išgirdus gali plyšti širdis.
„Labai skaudu, kad vos ketverių metų vaikas jau žino, kas yra karas. Ji kartais klausia: „Ar tėtis liks gyvas?“, „Ar draugai liks gyvi?“ „Ar nesugriaus mūsų namų?“. Bandau jai viską paaiškinti. Ji labai pasiilgo namų, pasiilgau ir aš“, – neslepia buvusi šokėja.
Vis dėlto nors ir kamuoja ilgesys, E.Butkaitė Ryeka sako bestengianti nekurti didelių planų ir nespėlioja, kada pavyks sugrįžti namo. Moteris rūpinasi dabartimi – vos atvykusi į Lietuvą šokių trenerė susirado darbą.
„Tas darbas nėra susijęs su šokiais, jis susijęs su administracine veikla. Bandau kažkaip judėti, bandau eiti į priekį. Jau ir mano dukrytė eina į darželį. Pradedame normalesnį gyvenimą. Žinoma, man viskas lengviau nei kitiems pabėgėliams, nes aš moku lietuvių kalbą“, – portalui Žmonės.lt sako ji.
Kalba palietė šimtus tūkstančių žmonių
Nuo 2012-ųjų Ukrainoje gyvenusi E.Butkaitė Ryeka sako puikiai suprantanti, kad realybė jau niekada nebus tokia, kokia buvo. Vis dėlto atsiriboti nuo to, kas vyksta šalyje, kurią beveik dešimtmetį laiko savo namais, ji negali. Kovo viduryje Lietuvos sportinių šokių čempionate Šiauliuose E.Butkaitė Ryeka lietuvių ir rusų kalbomis kreipėsi į susirinkusius šokėjus, trenerius ir žiūrovus, vildamasi, kad apie tai, kas vyksta Ukrainoje, išgirs ne tik lietuviai, bet ir Rusijos gyventojai.
„Vasario 24-ą dieną, kai okupantai įsiveržė į Ukrainą, visų ukrainiečių gyvenimai virtu skausmu ir tragedija. Mus privertė palikti savo namus, artimuosius, draugus, mokinius, viską, kas mums brangu. Ant Ukrainos miestų šiandien krenta mirtį nešančios bombos. Kiekvieną valandą žūsta taikūs žmonės, o dar baisiau – vaikai. Dalis mūsų šokėjų šiuo metu gina šalį vilkėdami neperšaunamas liemenes ir laikydami rankose ginklusi“, – šokių čempionate kalbėjo ji.
„Okupantai naikina viską, jie nesilaiko jokių taisyklių. Griauna mūsų šalį tik todėl, kad norime gyventi laisvoje, šiuolaikiškoje, demokratiškoje valstybėje. Tai karas prieš demokratišką pasaulį, absoliučiai žiaurus ir nehumaniškas. Brangieji Lietuvos žmonės, noriu paprašyti nelikti abejingais. Maldauju, padėkite Ukrainos tautai“, – neslėpdama emocijų kalbėjo E.Butkaitė Ryeka.
Čempionate Evelinos ištarti žodžiai palietė daugelį širdžių – Lietuvos sportinių šokių federacijos feisbuko paskyroje pasidalintą vaizdo įrašą jau peržiūrėjo daugiau nei 350 tūkst.
internautų. Pati buvusi šokėja sako, kad, nors jos tikslas ir buvo skleisti žinią apie okupantų agresiją užsienyje, nesitikėjo, jog jos kalba taip plačiai nuaidės.
„Mes, šokėjai, stengiamės palaikyti Ukrainą, papasakoti, kas iš tiesų vyksta. Todėl ir kreipiausi tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis, nes tai, kas vyksta, – siaubinga, sunkiai suvokiama. Tuo labiau, kad viską iš pirmų lūpų girdžiu, nes ten liko mano vyras, draugai…“ – portalui Žmonės.lt sako E.Butkaitė Ryeka.