„Esminis lūžis įvyko tada, kai atlikau viešą išpažintį apie mūsų sūnų Donatą ir kai paleidau į gyvenimą mūsų istoriją, patirtį, džiaugsmus ir liūdesius, sunkumus, pasiekimus. Tada mažais žingsneliais nustojau bijoti, labiau atsigręžiau į save, ko aš iš tikrųjų noriu“, – laidoje „ŽMONĖS svečiuose“ sakė Katažina Zvonkuvienė, čia pristačiusi savo naujausią dainą „Trys Karaliai“.
Ji taip pat pripažino, jog atsikratė vieno nenaudingo įpročio – nebenaudoja gražinančių filtrų, filmuoja save be jų.
„Vis save auklėju ir primenu sau, kad reikia būti max savimi, nebandyti pataikauti žmonėms ir būti geresnei. Ant tiek buvo, matyt, sunku save priimti tuos metus, kad, gal ir juokingai nuskambės, bet aš pagaliau nustojau save filmuoti su filtrais, pagražinimais. Čia jau yra savęs priėmimas. Noriu mylėti save tokią, kokia esu. Šie metai mūsų sūnaus dėka tampa atradimu ir kelione į save, į tam tikrą laisvę“, – pridūrė Katažina.
Šiemet ji su dvyniais Kornelija ir Donatu po ketverių metų vėl nusifotografavo toje pačioje pievoje, kaip ir tąkart, kai jiems buvo vos dveji. Fotosesijos metu Katažina grįžo į stebuklingą jausmą, apie kurį prabilo laidoje „ŽMONĖS svečiuose“.
„Praėjusiais metais buvo daug baimių, daug nedrąsumo, užsiskleidimo, lyg nuolatos ką nors meluojanti jaučiausi. O šiemet, žiūrint į vaikus, kaip mes augame, keičiamės ir kokias mano, mūsų gyvenimas prasmes įgijo, aplanko pilnatvės jausmas. Kai grįžome į tą pievą, akimirkai sugrįžau į tą gimdymo pilnatvę ir kai ant krūtinės padėjo Korneliją, po dviejų minučių – Donatą. Tai – neapsakomas jausmas. Tik dabar jis sugrįžo, matyt, kartu su mano ramybe.
Galbūt galima netgi gilesnę prasmę pamatyti tuose pienių pūkuose – kad gyvenimas yra toks trapus, kaip pienė. Laikai čia pat, saugai, bet papūti ir viskas nubyra. Stengiuosi džiaugtis šia diena“, – kalbėjo K.Zvonkuvienė.
Moteris paminėjo, kad jaučia ir Dievo apsaugą bei meilę. Dabar ji nebijo ir priima iššūkius kaip galimybes.
„Nuo šių metų jaučiu, kaip mane iš viršaus saugo ir labai stipriai myli, nepaisant tų visų iššūkių, man duoda tiek galimybių. Ir dabar tuos ženklus aš surenku ir nepadedu kažkur į stalčiuką, o pradedu veikti, kažką daryti ir nebijoti suklysti. Mano didžiausias priešas būdavo baimė nebūti pakankama žmona, mama, atlikėja.
Dabar tiesiog leidžiuosi, mėgaujuosi ir, kaip mano vyras sako, „ir varom toliau“.
Pasidalijusi žinia apie sūnaus Donato diagnozę, ji gavo pliūpsnį palaikymo.
„Atrodė, kad mane suėmė kažkas ir aš supratau, kad nesu viena. Pasijutau ant tiek stipri, apsaugota ir ne vieniša su ta palaima. Esu išrinktoji, kuri gavo tokią dovaną. Priimu visiškai kitaip visą mūsų istoriją.
Tokio ir tiek dėmesio aš nesu gyvenime gavusi ir turbūt negausiu daugiau su jokia daina ar žinia. Net fizinius laiškus žmonės siuntė. Tai išlaisvino labai daug šeimų. Man nusišypso tiek žmonių gatvėje, net tie, kurie toje pačioje valtyje, gyvena tokį patį gyvenimą. Tai man yra milžiniška dovana – ne tik padėjau sau, bet ir nemažai žmonių.
Sužinojus tokią diagnozę, galvoji, išgersim tablečių, nueisim į kelias terapijas, parodysime specialistams ir sutvarkysime šį reikalą. Kol su tam tikru laiku suvoki, kad tai yra viso gyvenimo kelionė – ne laikinas momentėlis. Nepraeis.“
Visas pokalbis su atlikėja Katažina – laidoje „ŽMONĖS svečiuose“:
