Už J.Rekevičiūtę penktadienį 11 val. buvo laikomos mišios. Vėliau artimieji išlydėjo palaikus į Antakanio kapines, Menininkų kampelį.
Paskutinį kartą tarti „sudie“ atvyko artimieji, draugai, taip pat žinomi pramogų pasaulio atstovai. Laidotuvėse dalyvavo ilgametis J.Rekevičiūtės draugas, prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas Rytis Zemkauskas, atlikėja Daina Bilevičiūtė, laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, komikas bei aktorius Rimas Šapauskas, laidų vedėjas Andrius Kavaliauskas, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su žmona.
J.Rekevičiūtės išlydėjimo akimirkos – galerijoje:
„Yra labai daug gražių prisiminimų. Kai dar net nebuvome artimos draugės, buvo bendrų pažįstamų, artimųjų ratų. Aš turiu jos paveikslą, kurį ji man dovanojo, ko gero, 35-ojo gimtadienio proga. Mes tada dar nebuvome artimos draugės“, – 15min pasakojo viena geriausių menininkės draugių Daiva Tamošiūnaitė-Budrė.
Kita menininkės draugė Nida Ambrasė, lydėjusi Jūratę į visas chemoterapijas ir ligos metu ją smarkiai palaikiusi, teigė susidūrusi su tokiu pat Jūratės dosnumu.
„Aš turiu jos pirmuosius paveikslus nuo to karto, kai ji dar pirmąją parodą organizavo. Kiek žinau, ji visiems padėjo organizuoti, po parodos nukabinėjo paveikslus ir visiems juos dalijo. Ji visada norėjo atsidėkoti, būti dėkinga. Ji su manimi kalbėdama dažnai sakydavo: o, dar šitam pamiršau padėkoti. Jai tai buvo svarbu. Ir ji džiaugdavosi, kai jai padėdavo, džiaugdavosi, kad aplink ją daug žmonių, kurie jai padeda. Tai tas vidinis dėkingumas jos viduje buvo labai gilus“, – kalbėjo ji.
„Aš gal net nesakyčiau žodžio dėkingumas, – draugei paprieštaravo Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. – Ji dalijosi viskuo, ką turėjo, nebuvo jokios bėdos. Ji būtų turėjusi kelis eurus kišenėje, būtų žinojusi, kad tau reikia pinigų, ji labai mielai juos būtų atidavusi.“
Kaip pasakojo laidų vedėja, jai rengiant paramos koncertą ir aukcioną gruodžio mėnesį, J.Rekevičiūtė asmeniškai skyrė vieną brangiausių paveikslų.
„Ji taip visada elgėsi su šalia esančiais. Už tai visiems žmonėms buvo labai natūralu padėti, kai jai to reikėjo. Kas galėjo, tas padėjo. Mainai vyko visada“, – pasakojo D.Tamošiūnaitė-Budrė.
Kaip teigė Daiva, paskutinį kartą iš Jūratės gavo tokią ryškią dovaną tada, kai išgyveno sunkų periodą.
„Prieš keletą metų. Ji man atnešė auksinę odinę apyrankę, ant kurios parašyta Love. Ji taip sugalvojo. Ji man sako: tu ją nešiosi, o jei ne, tai turėk šalia, kad bent jau tau už akių užkliūtų, įkvėptų – tas blizgesys, tas žodis ir tas palinkėjimas“, – su ašaromis akyse prisiminė D.Tamošiūnaitė.
Taip pat moteris prisiminė ypatingą Jūratės pasišventimą primenančią istoriją.
„Ji buvo pakviesta dalyvauti į grafikos kūrybinę stovyklą Argentinoje, ten šiaip negalėtum patekti, ten turi atrinkti ir pakviesti. Ją pakvietė ir Kultūros ministerija skyrė pinigų išlaidoms padengti. Ir tada ji susirgo. Jai pažadėjo, kad tuos pinigus pasaugos, kol ji pasveiks. Nepriklausomai nuo to, kaip jai buvo sunku, nepriklausomai nuo to, kad vietoje vandens gėrė aliejų, nes buvo išopėjus burna, ji sakė, kad, kai pasveiks, išvyks į Argentiną“, – Jūratės gyvenimo detales atpasakojo D.Budrė.
„Kad jos dvasia buvo palūžusi, negali būti nė minties“, – mintį pabaigė ji.
Velionės draugė Nida antrino: „Ji neprisileido to žodžio vėžys. Taip, ji suprato, kad serga, bet ji buvo tokia stipri, kad nė karto nesakė, kaip jai baisu, kokia ta liga. Ji buvo tokia stipri, kad aš net neįsivaizduoju.“
15min primena, kad ketvirtadienį buvo pirmoji atsisveikinimo su velione diena. Per ją Jūratės draugai suorganizavo menininkės darbų parodą.
Aurika Merkienė, viena geriausių Jūratės draugių, bei jau minėtoji draugė Nida prisidėjo prie to, kad šią parodą išvystų Jūratės draugai, artimieji, meno gerbėjai. Kalbintos moterys teigė, kad taip buvo nuspręsta dėl to, jog visas Jūratės gyvenimas buvo menas ir meno kūryba.
„Paskutinė jos rengta paroda vadinosi Diagnozė: gyventi!, – pasakojo menininkės draugė. – Čia yra tik labai maža paveikslų dalis, tokie fragmentai iš visos jos kūrybos. Mums pasirodė, kad būtų gražu, jei atėję žmonės pamatytų. Tikimės, kad ne paskutinį kartą pamatys jos paveikslus, nes dar yra ir nebaigtų darbų, kuriuos, manau, susikibę visi kartu, padarysime. Ir parodą dar padarysime.“
Tiesa, tuo metu moterys užsiminė, jog laidotuvių diena bus taip pat spalvinga. Iškart po išlydėjimo geriausi menininkės draugai ir artimiausi žmonės į dangų žada paleisti 50 balionų.
„Jos mėgstamiausia „gėlė“ buvo balionai, – pasakojo moterys. – Į gimtadienius ji prašydavo nenešti gėlių – prašydavo balionų. Ji jais džiaugdavosi labai nuoširdžiai, tarsi vaikas.“
Kaip teigė draugės, būtent dėl to po laidotuvių jos yra pasiryžę paleisti dangun vadinamąsias „gėles“.
„Nes jai suėjo 50 metų birželio 2 d.“, – paaiškino viena draugių. Kaip mat pridūrė, kad paskutiniosiomis dienomis J.Rekevičiūtė dar buvo pasišventusi menui.
„Ji degė gyvenimu, ji degė kūryba, šiomis dienomis dar viską kūrė, ji ruošėsi parodoms“, – pasakojo artimiausios draugės.