Ši paroda – tai tarsi gyva dokumentika, kurioje užfiksuoti „nepaliesto“ Vilniaus vaizdai ir tokios legendos, kaip Augustinas Savickis, Aidas Marčėnas, Valentinas Antanavičius, Rimvydas Stankevičius ir kiti.
„Daugelį metų vaikštau po Vilniaus senamiestį ir fotografuoju aptrupėjusius mūrus. Man gražios sienų, arkų, pamatų, stogų faktūros. Suprantu, kad tai nėra tobulas grožis, tačiau mane žavi ir traukia natūrali statinių sąveika su laiku. Fotografuoju, nujausdamas, kad neilgai trukus to vaizdo gali nebelikti“, – atskleidė savo aistrą fotografijai J.Budraitis.
Jis pastebi, kad kaikurių pastatų jau ir nebėra, jie dingo gal prieš metus, tik fotografijose išliko vieno mažo namelio aklina siena nubyrėjusiu tinku – dabar ten įstatyti žvėriški šiuolaikiniai langai, o kitoje gatvėje greta lango nutapytą šerną kažkas jau uždažė šiuolaikiniais fasadiniais dažais.
„Tie negražiai gražūs byrantys pastatai primena mano jaunystės Vilnių, pasivaikščiojimus po faktūriškas jo gatveles, kiemus. Kai kas išliko dešimtmečiais nepaliesta, pavyzdžiui, vienuolynas ir jo kiemas Šv. Ignoto gatvėje. Visada prisimenu tą vietą kaip apleistą, ištuštėjusią, užkaltais vartais, o neseniai radau plyšį ir įėjau į vienuolyno kiemą kaip į praėjusius amžius. Atrodo, šiandien klajodamas fotografuoju aną, savo studijų laikų Vilnių. Niekam neketinau jo rodyti, tai fotografijos sau, mano nostalgija. Bet, atsiradus galimybei surengti parodą, neatsisakiau, nes man smagu pakviesti šiandieninį žmogų atrasti dabar seną Vilnių ir jo menininkus, veikiamus aptrupėjusių miesto sienų“, – atviravo aktorius.
Įdomu tai, kad per parodos atidarymą atvyko ir juodai-baltoje dokumentikoje užfiksuoti žmonės. Šią jų akistatą su praeitimi savo fotokamera vėlgi fiksavo J.Budraitis, verčiantis naują lapą Vilniaus žmonių fotografijos istorijoje.
