Plačiau apie tai vyras sutiko pasidalinti su mūsų skaitytojais. Žinomas romas papasakojo net itin skaudžius savo vaikystės atsiminimus apie patirtą diskriminaciją, kurią suvokė tik po daugybės metų.
Lietuvos romų bendruomenė veikia jau vienuolika metų. Visą šį laiką organizuojate įvairius projektus, iniciatyvas, skatinančias romų integraciją, griaunančias visuomenės stereotipus. Ar galima sakyti, kad kažkoks rezultatas jau pasiektas?
Visuomenės nuostatų keitimas nėra greitas procesas, tai užtrunka ne vienerius ir ne kelerius metus. Bet mes niekada nepavargsime apie tai kalbėti ir daryti. Ir iš tiesų rezultatų tikrai yra. Aš šiandien esu laimingas, galėdamas džiaugtis, kad pastebiu labai daug pokyčių visuomenėje.
Pirmasis, Lietuvoje romai jau nebėra vadinami čigonais, „ciganais“ ar kažkaip panašiai. To jau nebereikia aiškinti sutinkamiems žmonėms. Tai rodo, kad žmonės nelaiko romų kažkokiais prastesniais. Nors vis dar pasitaiko, kai net elito atstovai leidžia sau kažką pavadinti „čigonu“ tik tam, kad įžeistų ar pažemintų.
Aš matau ir didžiulį ne tik visuomenės, bet ir valdžios institucijų požiūrio pokytį, kuris taip pat džiugina. Romų integracija sulaukia vis daugiau dėmesio, daugiau palaikymo jaučiame mūsų iniciatyvoms ir projektams. Tai, patikėkite, labai padrąsina ir įkvepia. Ne tik mus, bet ir jaunimą, su kuriuo dirbame, kurie mato, kad dirbame ne veltui, o dėl jų gerovės ateityje. Kad jie galėtų jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais ir nereikėtų gėdytis savo tautybės.
Pokyčių yra labai daug ir jie labai gražūs. Žinoma, vis dar yra ir diskriminacinių dalykų, neigiamų stereotipų žmonės neatsikrato lengvai. Net ir po gražiais straipsniais apie romus užtenka paskaityti komentarus, kad suprastum, kiek daug pykčio savyje vis dar turi dalis žmonių.
Neseniai teisme buvo laimėta byla po to, kai iš vienos kavinės Jonavoje buvo išvarytos romės. Ką tai reiškia bendruomenei?
Tai yra dar vienas įrodymas, kokie teigiami pokyčiai mūsų visuomenėje vyksta. Pagarba teisėjams, kurie priėmė tokį sprendimą byloje. Nors tai tik pirmos instancijos nutartis, kuri dar nėra įsiteisėjusi, nes gali būti skundžiama. Visgi, bendruomenėje tai didžiulė šventė, nes ši nutartis parodo, kad Lietuvoje nebėra vietos diskriminacijai tautiniu pagrindu. Kad romas nėra kažkuo prastesnis, jo negalima tiesiog imti ir išvaryti iš kavinės, atsisakyti priimti į darbą ar išnuomoti būstą tik todėl, kad jis yra romas.
Kartu labai džiaugiuosi ir už bendruomenę, kuri tampa vis drąsesnė ir nebebijo ginti savo teisių, jeigu jos buvo pažeistos. Kiek žinau, ir šioje istorijoje moterys ne kartą norėjo viską nutraukti. Manau, tai gimsta būtent iš stereotipų. Visuomenėje keičiasi požiūris į romus, tad tegul keičiasi ir romų požiūris į visuomenę – nereikia manyti, kad mūsų niekas negins, niekas mūsų nemėgsta. Gyvename teisinėje valstybėje. Tai ypač labai svarbu suprasti romų jaunimui, kuris šiandien kartais bijo net į darbo pokalbį nueiti, kad nesulauktų neigiamo atsakymo, žeminimų ar nemalonių komentarų dėl savo tautybės.
Neseniai paskelbėte netikėtą naujieną – šiemet Lietuvoje pirmą kartą vyks romų jaunimo talentų konkursas „Romavision“, kuris taps jau tradicija tapusio tarptautinio festivalio „Gypsy fest“ dalimi. Kokią žinutę siekiate paskleisti jaunimui?
Šį konkursą surengti norėjome jau labai seniai. Man tai – labai svarbus įvykis. Tai konkursas, neturintis analogų nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse. Gabiausi jauni romai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos varžysis dėl geriausiojo titulo. Konkurso „Romavision“ finalas taps visiems puikiai žinomo festivalio „Gypsy fest“ dalimi. Jaunieji romai pasirodys didžiojoje scenoje – festivalio Grand koncerto metu, kuris vyks „Compensa“ koncertų salėje rugsėjo 15 d. Toje pačioje scenoje pasirodys ne tik „Sare roma“, bet ir daugybė geriausių romų atlikėjų iš Latvijos, Estijos, Prancūzijos, Čekijos.
Man labai svarbu, kad mūsų jaunimas pajustų savyje jėgą ir pasitikėjimą. Kaip ir sakiau, mūsų visuomenė keičiasi ir joje romams slėptis jau tikrai nereikia. Papasakosiu vieną istoriją iš savo paties gyvenimo. Mokykloje, nesakysiu, kurioje ir kuri mokytoja, tačiau mane mokydama lietuvių kalbos visuomet man duodavo tą pačią užduotį – rašyti vieną žodį tiek kartų, kiek telpa puslapyje. Tas žodis buvo „muilas“.
Žinote, aš tuomet net nepagalvojau, kodėl, ir, prisipažinsiu, tik visai neseniai supratau, kad tai iš tikro buvo diskriminacija prieš mane, kaip romą, nes esu tamsesnio gymio. Mūsų tauta labai dažnai susiduria su tokia paslėpta diskriminacija ne tik mokykloje, bet ir vėliau ieškant darbo, lipant karjeros laiptais. Romams labai dažnai pasakoma „ne“. Ir kartais žmogus net nesupranta, kad tas atsakymas yra tik dėl jo tautybės.
Bet romų jaunimo tarpe yra nepaprastai talentingų žmonių. Pamatykime juos. Rengdami „Romavision“ norime, kad romų jaunimas pajustų, kad gali prisidėti prie visuomenės nuostatų apie romus keitimo ir gali būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Todėl prieš konkursą vyks talentų stovykla, kur su jaunaisiais talentais dirbs žinomi atlikėjai, stilistai, aktoriai. Geriausią išrinks tarptautinė žiūri.
Pernai per tradicinę „Gypsy fest“ eiseną Vilniuje išpildėte savo svajonę ir romai pagaliau pasirodė su žirgais. Kokių staigmenų esate paruošę šiemet?
Pernai metų eiseną tikrai prisimenu su džiugesiu širdyje. Ir negaliu atskleisti detalių, bet šiemet Vilnių tikrai sudrebinsime ne ką prastesniu renginiu. Ištisus metus prie projekto dirba didžiulė komanda, tad tikiuosi, kad festivalis ir šiemet sulauks didžiulio visuomenės dėmesio. Mūsų spalvinga eisena vyks rugsėjo 15 d. Ji prasidės Rotušės aikštėje ir keliaus iki V. Kudirkos aikštės, kur Tautų mugės scenoje pasirodys įvairūs romų ansambliai.
Matau, kad kasmet vis stiprėjantis renginys vis plačiau skleidžia savo misiją. Aštuntus metus Vilniuje vykstantis festivalis išaugo į didžiulį, prestižinį tarptautinį renginį. Tai socialinis projektas, skatinantis griauti stereotipus apie romų bendruomenę. Kasmet sulaukiame vis didesnio ne tik visuomenės, bet ir žiniasklaidos dėmesio. 2022 m. „Gypsy fest“ buvo atrinktas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimams kaip vienas iš trijų verčiausių projektų „Tautų dialogo” skatinimo kategorijoje. O pernai „Revolution awards 2023” apdovanojimuose festivalis buvo nominuotas kategorijoje „Miesto šventė”. Tačiau organizatoriai įvertino festivalio svarbą bei dydį ir skyrė GRAND apdovanojimą!
Esu už tai esu kiekvienam dėkingas. Romams tai labai svarbu, nes šis projektas – tai būdas parodyti tokią savo pusę, kurios daugybė žmonių galbūt nemato, todėl ima galvoti, kad romas vienoks ar kitoks, o gal iš viso kokia mistinė būtybė. Šis festivalis – tai galimybė mums parodyti save per kultūrą, kuri mums, romams, yra ypač svarbi. Todėl galiu tik dar kartą pakartoti, kad kviečiu visus susitikti gyvai ir griauti tuos stereotipus.
