Meilė įsiplieskė kelionėse
Karolinos ir Marco pažintis užsimezgė maždaug prieš septynerius metus Jungtinėje Karalystėje, kai Karolina dar buvo studentė, o laisvu nuo mokslų metu pusę etato dirbdavo restoranuose. Kaip tik tuo metu Marco iš Italijos į Londoną atvyko mokytis anglų kalbos ir įgyti praktikos restoranų industrijoje. Čia jis dirbo vadybininku prabangiame restorane Knightsbridge, o Karolina ten pat įsidarbino registratūroje.
„Susipažinome darbe, tačiau aš po keleto mėnesių išėjau dėl kito darbo ir mūsų keliai vėl susikirto tik po pusės metų. Ilgą laiką buvome draugais ir tik vėliau pradėjome rimčiau draugauti“, – savo meilės istorijos ištakas prisimena K.Valeikaitė.
Karolina tikina, kad rimtesnė jos ir Marco draugystė užsimezgė gana natūraliai, tai nebuvo tas atvejis, kai įsimylima iš pirmo žvilgsnio: „Niekada neturėjome „pirmo pasimatymo“, ilgą laiką buvome draugais, o kai santykiai pradėjo augti, jie išaugo labai organiškai ir abipusiškai.
Ko gero, rimtesni santykiai prasidėjo, kai pradėjome keliauti kartu. Tada paaiškėjo, kokie esame panašūs ir kaip rūpinamės vienas kitu. Ne veltui sakoma – per keliones sužinai, koks žmogus iš tikrųjų yra!“
-
Užutrakio dvare žinomas ralio šturmanas Aisvydas Paliukėnas vedė mylimąją Gretę
-
Meilė sujungė du pasaulius: „Tamsoje“ laimėtojas Andžėjus vedė ten sutiktą Ievą
-
Paviešintos E.Straleckaitės vestuvių nuotraukos: „Medaus mėnuo bus labai trumpas“
-
D.Belickaitės ir E.Šeškaus vestuvių šokis užkariauja internetą: „Paprastai nemokame“
Tiek Karolina, tiek Marco neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių. Jos didelė jų aistra, ilgainiui virtusi ir darbu – kadangi K.Valeikaitė yra profesionali fotografė, neilgai trukus pora pradėjo keliauti po pasaulį ir fotografuoti prabangius viešbučius, tai aprašė ir užsienio spauda. Tačiau šis darbas-hobis pasitarnavo ir įtvirtinant santykius, leido geriau pažinti vienas kitą.
„Kadangi kelionėse išeini iš komforto ribos ir leidi visą laiką drauge, tikrosios spalvos nori nenori išlenda. Pamatai mažus dalykus, kaip į juos reaguoja antra pusė. Mums kelionės davė beprotiškai daug, tiek mūsų santykiams, tiek asmeniškai. Kelionės iš principo mus padaro labiau savarankiškais žmonėmis, nebeturime tiek baimių būdami nepažįstamoje erdvėje, taip pat lavina priimti problemų sprendimus.
Mes dažnai keliaudavome į kitą šalį be jokių planų. Prisimenu, kaip atskridome į Šri Lanką vėlai vakare ir net neturėjome nakvynei užsirezervavę viešbučio, nebuvome ir pinigu išsikeitę – nieko. Tačiau pamenu, kaip galvojau, kad ta situacija visiškai nebaisi.
Mūsų santykiai išaugo, kelionės mus labiau sustiprino kaip porą. Tada supratau, jog Marco yra mano žmogus, nes jaučiausi labiau savimi, kai būdavau su juo, nei pati viena“, – šypsosi K.Valeikaitė.
Paklausta, kuo ją sužavėjo Marco, Karolina mylimajam negaili komplimentų. Moteris įsitikinusi, kad jis tikrai yra tas žmogus, kuris bus šalia ir kai lengva, ir pakels nuotaiką, kai sunku.
„Jis turi nuostabų humoro jausmą, nuolatos randa būdų, kaip mane prajuokinti. Net kai būna sunkios situacijos, jis sugeba išlikti optimistiškas ir pozityvus. Jis kūrybiškas ir noriai mokosi naujų dalykų, yra smalsus ir nebijantis naujų iššūkių.
Vienas iš puikių dalykų, ką jis atnešė į mūsų santykius, yra maisto kultūra – pamokos, kaip mėgautis maistu, ir visas gaminimo procesas. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė mums yra kaip maža šventė, pasipuošiame stalą, paruošiame maistą su meile ir giriame vienas kitą, kalbame, kas mums labiausiai patinka iš patiekalų. Pokalbiai apie darbą neleidžiami, kalbame tik apie malonius dalykus“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.
Ir nors Marco italas, o italai garsėja kiek kitokiu gyvenimo būdu nei lietuviai, Karolina patikina, kad dėl to jokių sunkumų tikrai nekilo: „Kultūrą ir charakterį perprasti buvo nesudėtinga. Keletas dalykų buvo keistoki pradžioje, pavyzdžiui, kaip ilgai italai valgo vakarienę. Gali atsisėsti prie stalo bei pradėti aperityvą apie 7 valandą ir baigti vakarienę 1 valandą nakties. Tačiau kas man patinka – jie susirenka ne išgerti, bet pasimėgauti maistu.“
Pirmosios vestuvės Italijoje šiemet
Kadangi dėl santykių neliko jokių abejonių, galiausiai Marco paprašė Karolinos rankos. Pašnekovė neslepia, kad sužadėtuvės buvo netikėtos – Marco suplanavo kelionę į Maldyvus, kur jos ir įvyko.
„Vieną vakarą nusprendėme pavakarieniauti savo viloje, užsisakėme maisto į kambarį, lauke paruošėme stalą, tačiau po kurio laiko prisistatė nekviesti svečiai – tarakonai ir kitokie džiunglių gyviai. Perkėlėme visą maistą į vidų, kalbėjomės daug apie mus, tačiau apie sužadėtuves neturėjau įtarimo. Jis pasipiršo su desertais. Pradžioje galvojau, kad juokauja. Iki tada, kai pamačiau žiedą!“ – prisimena Karolina.
Vestuves pora pradėjo planuoti 2020-ųjų pavasarį. Tuomet prasidėjo šventės vietos paieškos – mylimieji norėjo tuoktis Apulijoje, Italijoje. „Rugpjūtį išvažiavome tų vietų apžiūrėti. Galvojome, kad 2021-ųjų vasarą viskas bus pasibaigę, bet ak, kaip mes klydome!“
Karolina pasakoja, kad su mylimuoju siekė, jog šventė būtų visų, todėl planuojant vestuves norėjo įdarbinti kuo daugiau pažįstamų žmonių. Pavyzdžiui, vestuvių dizainere buvo pasamdyta Marco geriausio draugo motina Daniela. Vestuvinę suknelę Karolinai siuvo draugė dizainerė Katrinė, o šventę turėjo įamžinti draugė fotografė Carley. Tiesa, jai nepavyko iš Amerikos reikiamu laiku atvykti į Europą, todėl teko samdytis porą fotografų iš Italijos.
Deja, atvykti negalėjo ne tik draugė fotografė – pandemija arba darbas sutrukdė į Italiją nuskristi ir kai kuriems svetur gyvenantiems bičiuliams, artimiesiems. „Tačiau grįšime į Lietuvą šią vasarą su Marco atšvęsti su tais, kuriems nepavyko atvykti“, – šypsodamasi patikina Karolina.
Pandemija sukėlė ir kitų papildomų rūpesčių – dalis svečių grįžę turėjo karantinuotis, prieš vestuves visi turėjo pasidaryti koronaviruso testus, be to, reikėjo pasirūpinti svečių saugumu šventės metu, gerai apgalvoti ceremonijos ir vakarienės sėdimų vietų išdėstymą, kad būtų tinkamai išlaikomi atstumai.
Dėl įtemptos koronaviruso situacijos mylimieji visus metus organizuodami šventę apskritai nebuvo tikri, ar vestuvės įvyks. Tačiau sustabdyti pasiruošimo darbų nenorėjo.
„Galvojome – arba sėdėsime ir lauksime, arba pradėsime organizuoti, elgtis taip, lyg viskas įvyks. Ir likus tik mėnesiui iki vestuvių datos, Italijos valstybė davė leidimą poroms kelti vestuvės nuo birželio 15--os. Kas nuostabiausia – birželio 15-oji buvo mūsų ilgai planuota data tuoktis, ir tai buvo ne savaitgalis ar penktadienis, bet antradienis! Juokiamės, kad šioms vestuvėms buvo lemta įvykti!
Tad galime laisvai sakyti – mūsų vestuvės buvo pirmosios vestuvės šiais metais Italijoje“, – šypteli Karolina.
Tobula šventė
„Norėjome tuoktis Italijoje, nes tai buvo logiškiausias variantas. Pirma, apie pusę svečių buvo italai. Be to, žinojome, kad maistas bus nuostabus bet kurioje vietoje. Ir daugiausia šansų, kad oras bus idealus“, – sprendimą vestuves atšokti mylimojo šalyje paaiškina K.Valeikaitė.
Ji neslepia, kad jaudulio šventės metu neišvengė. „Tačiau nėjau iš proto. Labiausiai jaudinausi dėl galimų netikėtumų, tačiau ne dėl to, jog teku“, – tvirtina Karolina.
Laimei, buvo apsieita be nemalonių netikėtumų. Vestuvėms pora išsirinko pasakišką vietą – Karolina ir Marco susituokė XVI amžių menančioje maserijoje „Spina“. „Kai radome tą vietą internete, ji neatrodė labai įspūdingai, tačiau kai nukeliavome pamatyti gyvai, ji mus pribloškė!
Tačiau nors ir kokia graži vieta buvo, labai sunkiai sekėsi bendrauti su savininkais, po kiek laiko pasamdėme renginių organizavimo kompaniją „Itinera Events“, kuri perėmė visą bendravimą. Tada mūsų gyvenimas tikrai palengvėjo, tai buvo geriausias sprendimas, ką galėjome padaryti!“ – džiaugiasi nuotaka.
Prie tuoktuvių vietos puikiai tiko ir apranga. „Vestuvinis įvaizdis buvo miksas tarp elegantiško ir senovinio itališko. Kadangi vieta turėjo tiek daug istorijos, norėjome išlaikyti tematiką ir papuošti elegantiškais elementais“, – pasakoja K.Valeikaitė.
Ceremonijos liudininkais buvo pasirinkti Karolinos sesuo Kristina ir Marco geriausias draugas Paolo. O gėlių mergaitės pareigos atiteko nuotakos dukterėčiai, septynerių Emai.
Fizinių dovanų pora prašė nedovanoti, nes po vestuvių iškeliavo medaus mėnesio. Tiesa, džiaugėsi, jei svečiai panoro prisidėti prie jaunavedžių ateities namo įsigijimo.
Paklausta, kaip apibūdintų prieš mėnesį praūžusią šventę, K.Valeikaitė nė nedvejodama atsakė, kad ji buvo nuostabi. O į žodį „nuostabi“ telpa išties daug. „Po renginio buvau kažkokiame burbule. Kad ir kaip keistai nuskambės, nesitikėjau, kad viskas įvyks taip tobulai!“ – džiūgauja pašnekovė.
Švęsti pora pradėjo dar ceremonijos išvakarėse – dieną prieš vestuves buvo suplanuotas mergvakaris ir bernvakaris, Karolina su draugėmis turėjo plaukti jachta palydėti saulėlydžio, tačiau kadangi vėjas pakišo koją, planai pasikeitė.
„Todėl mes turėjome aperityvą prie gražaus viešbučio baseino. Tada sujungėme mano ir Marco šventes ir susėdome vakarienės, kuri buvo paruošta viename iš Monopolio restoranų. Buvo taip gera pamatyti visus draugus Italijoje, neapsakomas jausmas!“ – dar ir šiandien tais įspūdžiais tebegyvena K.Valeikaitė.
Galiausiai išaušo vestuvių diena. Karolina prisimena, kad tą rytą atsibudo ketvirtą valandą ir niekaip nebegalėjo užmigti. „Tad atsikėliau pradėti grožio procedūrų ir prieš visiems atsibundant skirti laiko sau. Tas ramus rytas buvo toks reikalingas po visų intensyvių savaičių...“ – neslepia pašnekovė.
Tolimesnė dienos eiga buvo nepamirštama: „Penktą valandą turėjome numatytą ceremoniją po šimtamečiu alyvmedžiu giraitėje, tada sekė aperityvas mūsų svečiams su gyva džiazo muzika, o mes su Marco važiavome fotografuotis ir filmuotis. Tuomet – vakarienė su gyva muzika, torto pjaustymas su fejerverkais ir šokiais.“
Tačiau šventė nesibaigė ir kitą dieną – jaunavedžiai turėjo keltis šeštą valandą ryto dar vienai fotografavimo ir filmavimo sesijai, o vakare buvo suplanuota paskutinė vakarienė, kaip sako Karolina, taip pat nuostabioje vietoje – maserijoje „Salamina“.
„Taigi turėjome tikras trijų dienų vestuves“, – šypsosi nuotaka.
Beje, po vestuvių jos pavardė nepakito – ji ir toliau bus Valeikaitė. „Italijoje moteriai nėra įprasta pasikeisti pavardę, o aš nuo senų laikų niekada nenorėjau keisti jos po vestuvių. Jeigu pasikeisčiau, pasikeistų ir mano tapatybė – dauguma perskaitę mano vardą pagalvotų, jog esu Italė, o dviguba pavardė man niekada neatrodė estetiškai.
Pasilikus savo lietuvišką pavardę, pasilieku save ir savo šaknis, ir nesvarbu, kaip užsieniečiams sudėtinga ją perskaityti. Kartais instagrame vis gaunu žinučių iš lietuvių, kaip jie nustebę būna atradę mano puslapį ir pamatę lietuvišką pavardę!“
Po vestuvių – nauji namai ir pirmas Marco kartas vasariškoje Lietuvoje
„Dabar abu jaučiamės puikiai. Dar keista pavadinus vienas kitą vyru ir žmona, tačiau esame laimingi, kad turėjome tuokią nuostabią šventę. Ir dar daugiau – kad turime vienas kitą“, – laime trykšta nuotaka.
Ir nors tiek Italijoje, tiek Anglijoje ar kitose šalyse įprasta dešimtmečius gyventi nesusituokus, Karolina patikina, kad vedybinis gyvenimas jos nė kiek negąsdina, dėl savo jausmų ji užtikrinta, tad ir vestuvių skubotomis tikrai nepavadintų.
„Palyginus, mano seneliai susituokė po savaites, mano tėvai – po dvejų metų, mes – po penkerių.
Manau, kiekviena pora yra ypatinga savaip, kai kurios poros nori tuoktis po kelerių metų, kitos galbūt išvis nenori. Kiekvienas priima sprendimus pagal save, ir man tik smagu, kad yra laisvė rinktis kiekvienam savo laimę!“ – mintimis dalijasi K.Valeikaitė.
Ji neslepia, kad su vyru jau yra aptarusi ir vaikų klausimą – norėtų dviejų. „Tačiau dar nesame tam pasiruošę, galbūt po keleto metų. Dabar esame labai laimingi tais keliais, kuriais einame, ir savo projektais, darbais“, – šypteli moteris.
Kelionių poros gyvenime ir toliau netrūksta. Po šventės jaunavedžiai leidosi į medaus mėnesį Italijoje. Pradėjo nuo Amalfio pakrantės miestelių, po trijų ten praleistų savaičių kilo į Toskaną, o tuomet – labiau į šiaurę.
Beje, netrukus pasikeis ir sutuoktinių gyvenamoji vieta. Beveik dešimt pastarųjų metų jie gyveno Londone, tačiau prieš vestuves išsikraustė, o dabar planuoja persikelti į Ispaniją. Tiesa, net ir persikraustę bent kartą per mėnesį grįš aplankyti savo klientų Londone.
Nauji įspūdžiai greitai laukia ir Marco – turės galimybę dar labiau pažinti Karolinos gimtinę. „Jam jau teko lankytis Lietuvoje rudenį ir žiemą, tačiau dar nėra matęs, kokia graži yra vasarą, tad šią vasarą bus pirmas kartas!
Marco sako, kad Lietuva yra puikiai pažengusi technologijose. Jis laimingas, kad yra galimybė aplankyti Lietuvą kaip vietiniui, aplankyti mano močiutę Šiauliuose, kuri gamina skaniausius cepelinus. Pamatyti šalį ne iš turistinės pusės, bet iš gyvenamosios.“
