Pirmuoju pacientu, kurio negalavimas šalintas iki šiol mūsų šalyje tik žmonėms taikytu moderniu medicininiu būdu, tapo dešimtmetis mišrūnas Grikis.
Kraujo tyrimas „tylėjo“
Prieš daugelį metų pakelėje rastas globotinis šeimininkų yra mylimas. Prieš kurį laiką jie pastebėjo, kad Grikį ištinka priepuoliai – šuniukas svirduliuoja ar krinta.
Rūpestingi šeimininkai pagalbos kreipėsi į specialistus.
„Kraujo tyrimai nerodė jokio pavojaus, bet, esant onkologijai, taip nutinka dažnai. Tad, tikrąją paciento negalavimų priežastį galima diagnozuoti atliekant echoskopiją, rentgeną ar taikant kitus metodus“, – pasakoja P. Morkūnas.
Po išsamių tyrimų nustatyta, jog Grikio kepenyse yra navikas.
„Viskas pastebėta tik atsitiktinumo dėka, per profilaktinius tyrimus. Tą pačią dieną sulaukėme onkologinius ligonius gydančių kolegų pasiūlymo Lietuvoje atlikti pirmąjį gydymą abliacija gyvūnams. Ilgas pasiruošimas, daug minčių ir skaičiavimų. Labai to laukiau ir atėjo diena, kai mes sėkmingai atlikome auglio naikinimą kepenyse vos per 5 milimetrų pločio skylutę. Gyvūnas jaučiasi puikiai ir po operacijos važiavo namo po kelių valandų“, – džiugiomis žiniomis ir nauja patirtimi dalinasi P.Morkūnas.
Vėžys „graužė“ nosytę
Anot veterinarijos gydytojo, kalbant apie žmonių onkologinių susirgimų gydymą, jau daugiau nei penkis metus fiksuojamas akivaizdus posūkis minimalios invazijos link – tai laparoskopinė, robotinė chirurgija ir, žinoma, tokios kaip perkutaninė mažų navikų abliacija.
Procedūros metu navikas sunaikinamas įdūrus į jį specialią adatą ar adatas ir paveikus jį įvairiais energijos šaltiniais.
„Tačiau gyvūnų gydyme mūsų šalyje tai yra visiška naujovė. Bet ji – labai svarbi, nes minimalios intervencijos procedūra leidžia ją naudoti tokiose situacijose, kai chirurginis gydymas, dėl per didelės rizikos ar komplikacijų, yra nerekomenduotinas. Be to, pacientai po abliacijos itin greitai atsigauna“, – patikina veterinarijos gydytojas.
Tai – ne pirmasis inovatyvus gydymas, „RuminaVet“ specialistų komandos pritaikytas gyvūnų gyvybėms gelbėti. Pirmuoju, išmėginusiu revoliucinę navikų šalinimo procedūrą, vadinamą elektrochemoterapija (EKT), tapo sunkiai sirgęs katinėlis. Keturkojo nosis buvo stipriai pažeista ligos ir padėti jam kitais, įprastesniais metodais būtų buvę neįmanoma.
Abu keturkojai, tapę medicininių inovacijų bandytojais, jaučiasi puikiai ir džiugina šeimininkus savo draugija.
Kelią pasirinko anksti
„Gyvūnai yra pilnateisiai mūsų šeimų nariai. Su jais kalbamės, tariamės, baramės, draugaujame. Dėl augintinių ligos išgyvenama lygiai taip pat, kaip susirgus artimam žmogui. Todėl mes, veterinarijos gydytojai, norime jiems suteikti visa, kas pasaulyje išrasta geriausio“, – patikina P.Morkūnas.
Vienas žinomiausių Lietuvoje veterinarų užsibrėžė ambicingus planus – daryti viską, kad populiarėtų ankstyvoji augintinių ligų diagnostika ir kuo mažiau jų šeimininkai netektų dėl sunkių onkologinių ligų.
Daugelį metų, pasak pašnekovo, apie tai, kad naminius numylėtinius kankina sudėtingi susirgimai, nebuvo garsiai kalbama.
P.Morkūno klinikoje jau kurį laiką veikia laboratorija, skirta išsamiems augintinių būklės tyrimams. Ir, jei Lietuvos specialistams kyla papildomų klausimų ar norima išgirsti kolegų nuomonę, dėl gyvūno susirgimo patikslinimo papildomi tyrimai atliekami Vokietijoje esančioje laboratorijoje.
„Šią kelionę pradėjau prieš beveik 14 metų Kaune atidarydamas pirmąją savo veterinarijos kliniką“, – pasakoja pašnekovas.
Jis gyvūnais domėjosi nuo mažumės. Dar būdamas 5-6 metų amžiaus, pradėjo į namus neštis kiekvieną sužeistą ar silpniau atrodantį padarėlį.
„Labai norėjau jiems padėti. Nuo pat pradžių mane lydėjo toks polinkis. Vėliau, jau susimąsčius apie tolesnį gyvenimą ir karjerą, abejonių dėl specialybės nekilo, todėl nusprendžiau pasukti į veterinariją, kuo dabar nuoširdžiai džiaugiuosi. Šeima mane pasirinktame kelyje taip pat labai palaikė“, – sako P.Morkūnas.
