Įžymybės nuo rudeninės depresijos saugosi juoku, darbu ir kalbėjimusi

Naglis Bierancas: „Savo problemų draugams nepasakoju, to paties nenoriu ir iš jų“

Socialinių tinklų žvaigždė, fotografas, šokėjas Naglis Bierancas atviras – atėjęs ruduo ir pasikeitusios orų sąlygos turi nemažai įtakos jo savijautai. Rudeniop Naglis Lietuvoje labiausiai pasigenda saulės.

„Aš esu tas, kuris mėgsta šilumą ir saulę. Man ji kaulų nelaužo (juokiasi). Labiausiai nemėgstu šaltojo metų sezono, kai prasideda visokios pliurzos, kai dangus pilkas. Bet aš visada stengiuosi žiūrėti į tai kaip į etapą, kuris praeis“, – pozityvumo stengiasi neprarasti N.Bierancas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naglis Bierancas

Gera nuotaika – pagrindinė priemonė, padedanti Nagliui nuvyti tolyn blogas mintis. Tačiau jos gali labai greitai nebelikti, jei šokėjas persidirba. Čia N.Bierancas visada stengiasi išlaikyti balansą.

„Ne kartą teko atsisakyti tam tikrų pasiūlymų, projektų, kartais tiesiog jaučiu, kad perdegsiu, tada viskas pasidaro nebemiela. Man būtinai reikia balanso: poilsio, laiko sau ir tada jaučiuosi gerai, viskam turiu jėgų“, – teigia Naglis ir priduria, kad dažnas klaidingai mano, jog jis visada linksmas, o iš tiesų yra priešingai – jo namuose vyrauja ramybė.

„Juk neblūdysi vienas ištisai“, – juokaudamas sako Naglis.

Subjurusiai nuotaikai pataisyti N.Bierancas turi ir savitą sprendimo būdą. Vos tik Naglį užpuola blogos mintys, jis važiuoja į parduotuvę ir nusiperka kambarinę gėlę.

Pasakoti savo asmeninių išgyvenimų ir problemų N.Bierancas kitiems žmonėms nemėgsta, o ir tokių žmonių, kuriems viską išsipasakoti galėtų, yra tik keletas. Verkimo ir guodimosi ant peties jis nenori ir iš kitų. Savo problemas Naglis visada stengiasi išspręsti pats.

„Nesu bambeklis, nemėgstu prašyti pagalbos kitų, pirmiausia tvarkausi pats. Man nepatinka savo problemų pasakoti kitiems, to paties nenoriu girdėti ir iš kitų, nenoriu sugerti į save blogų dalykų“, – kalba socialinių tinklų influenceris.

Vietoje problemų ir negatyvo, N.Bierancas aplinkiniams stengiasi pasakoti pozityvias ir linksmas istorijas, kurios jam ir draugams tik pakelia nuotaiką.

Saulius Prūsaitis: „Nuo depresijos mane gelbsti darbas“

O Saulius Prūsaitis sako, kad besikeičiantys orai ir vis rečiau iš už debesų išlendanti saulė jo nuotaikos neveikia. Apie tai dainininkas neturi kada galvoti: „Darbas mane gelbsti. Jis man neleidžia įeiti į vieną ar kitą būseną.“

Darbų sūkurys Sauliaus gyvenime niekada nesibaigia. Pasibaigus vieniems darbams, jis tuojau sugalvoja kitų. S.Prūsaitis juokauja, esą tokia jo natūra, tačiau jis pastebi, kad aplinkui daug žmonių, kuriems sezonų pokyčiai turi įtakos.

Dainiaus Čėplos nuotr./Saulius Prūsaitis

„Nuotaikų susvyravimų man yra buvę po tam tikrų įvykių gyvenime. Pavyzdžiui, po didelio darbo, prie kurio keleri metai praleisti, ar kokio labai intensyvaus darbo. Tada plūsteli tokia negatyvi energija ir jaučiasi tuštuma“, – pasakoja Saulius.

Vieno geriausio patarimo, kaip elgtis ir ką daryti, kad tokia savijauta išnyktų, S.Prūsaitis neturi. Jis sako, kad patarinėti ir nenorėtų, nes pats nesijaučia galintis tai daryti: „Neturiu draugiško žmogaus įvaizdžio. Patarti galiu, bet nesistengiu vaidinti to, kuo nesu.“

„Jei vis dėlto jaučiate, kad su jumis kažkas yra, suraskite su kuo galite pasikalbėti. Kalbėti nereikia bijoti. Gyvenime visada atsiras žmonių, kurie sutiks jus išklausyti ir padėti“, – drąsina S.Prūsaitis.

Čia Saulius ir pajuokauja – esą kartais pakanka gerai praleistos vasaros, tuomet ir ruduo nebus liūdnas.

Dainininkas sako, kad draugų, kuriems bet kokiu paros metu galėtų paskambinti ir išsipasakoti, jis tikrai turi. Tačiau jis sako nesitikėti, kad kitas žmogus išspręs problemas.

„Visi galvoja, kad sulauks auksinio patarimo, tačiau kartais pakanka pakalbėti ir pasidaro lengviau. Jei aš nerandu atsakymo, tai geriau pakalbu, bet nesitikiu, kad gausiu atsakymą“, – pasakoja S.Prūsaitis.

Zita Kelmickaitė: „Išmokime pastebėti tuos, kuriems reikia pagalbos“

Televizijos ir radijo laidų vedėjai, muzikologei Zitai Kelmickaitei geros nuotaikos ir pozityvumo pavydėti tikrai galima. Nuotaikų pokyčius ir tai, kad lietuviai dažnai linkę dėl visko pykti, nervintis, ji sieja su klimato sąlygomis.

„Visose šalyse, kur trūksta saulės, žmonės yra šiek tiek paniurę. Pasižiūrėkite į skandinavus, jie niekada ištisai nesišypso. Palyginkite juos su žmonėmis iš Pietų, kur visi vaikšto su šortais, ryškiais marškinėliais. Saulės trūkumas ir lietus apriboja mūsų erdvę, mes užsidarome namuose“, – įsitikinusi Z.Kelmickaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zita Kelmickaitė

Pasak jos, pasikeitus orams nesaugiai pradeda jaustis vyresnio amžiaus žmonės: jie bijo paslysti, peršalti. Čia atsiranda baimė ir liūdesys. Zita sako, kad tam žmonės jau turėtų būtį pasiruošę – tokios orų sąlygos Lietuvoje vyrauja ne pirmus metus.

„Tai žinodami, turime prasimanyti sau veiklos: lankyti parodas, koncertus, spektaklius. Jei nesinori niekur eiti, tada skaitykite linksmą ar kvailą knygą, kuri jus suerzins ar prajuokins.

Per tamsų periodą galima sėdėti ir rašyti, apmąstyti, pasikalbėti. Ruduo mums suteikia galimybę padaryti tuos darbus, kurių nespėjome padaryti kitu metu“, – sako muzikologė.

Z.Kelmickaitė atkreipia dėmesį į gebėjimą pastebėti ir suprasti kitų žmonių problemas. Ji mano, kad gyvendami skaitmeniniame amžiuje mes patys vis dažniau pamirštame pastebėti vieni kitus. Visą mūsų dėmesį pasiglemžia technologijos.

„Per tą laiką, kol nuvažiuoju troleibusu ryte iki televizijos, nematau nė vieno žmogaus, kuris pakeltų akis nuo savo telefono. Visi paskendę telefonuose, jų ausys užkimštos. Jeigu kas nors numirtų ar nualptų, niekas nepastebėtų. Visa tai įgauna pavojingą pavidalą, kaip alkoholikas nepaleidžia butelio iš rankos, taip dabar jauni žmonės nepaleidžia telefonų“, – samprotauja Z.Kelmickaitė.

Televizijos ir radijo laidų vedėja įsitikinusi – savijauta dažnai priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į save. Net ir blogiausią akimirką savyje galima atrasti jėgų ir pozityvių minčių.

„Rudenį, pliaupiant lietui nušvitęs saulės spindulėlis iš karto pakelia nuotaiką. Nuo mūsų priklauso, ar savo užantyje turime pasislėpę gabalėlį saulės spindulio. Aš kiekvienam linkėčiau jį turėti kur nors užsikišus už atlapo ir kai prireiks ištraukti ne tik sau, bet ir kitam žmogui“, – sako Z.Kelmickaitė.

Psichologė Aušra Mockuvienė: „Blogos savijautos priežastys yra daug paprastesnės, nei gali pasirodyti“

Depresijos gydymo centro įkūrėja ir psichologė Aušra Mockuvienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokėti prieiti prie žmogaus jam nieko neperšant ir nesiūlant per prievartą.

„Labai dažnai būna taip, kad žmogus nesirūpina savimi ir tikisi, kad kas nors ateis ir jį išgelbės. Yra ir tokių, kurie nenori pagalbos ir viską atstumia. Geriausia, kai kiekvienas pats pasirūpina savimi“, – teigia A.Mockuvienė.

O galimybių susitvarkyti su savo savijauta yra ne viena. Tačiau čia svarbus savęs ir aplinkos pažinimas. Tik tuomet galima išspręsti giliau slypinčias problemas. Psichologė įsitikinusi – savęs pažinimas ir blogos savijautos priežastys susijusios su labai paprastais dalykais.

Tomo Larionovo nuotr./Aušra Mockuvienė

Kaip pavyzdį ji pateikia rudenį mažėjantį saulės šviesos kiekį. Būtent tai ir yra viena pagrindinių visų problemų priežasčių. Tamsiuoju metų laiku apie 20 proc. žmonių išgyvena ryškius sezoninio afektinio sutrikimo simptomus – mums pradeda trūkti saulės šviesos.

Psichologė pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta mūsų savijauta trumpėjant dienoms. Jei pastebite, kad kasmet tamsiuoju metų laikotarpiu keičiasi jūsų nuotaikos – gali būti, kad esate jautrus saulės (ryškios šviesos) trūkumui.

Tai glaudžiai susiję su daug sunkesne psichologine būsena – depresija, kuri daliai žmonių prasideda tamsiuoju sezonu rudenį–žiemą, o pavasarį ir vasarą baigiasi.

Sezoninį afektinį sutrikimą galima atpažinti iš trijų pagrindinių simptomų: žmogui trūksta energijos, jis nuolatos jaučia nuovargį. Antrasis požymis – padidėjęs miego poreikis, tačiau net ir išmiegojus 12 valandų juntamas nuovargis, nes miegas nėra kokybiškas. Trečias simptomas – išaugęs apetitas. Šalia šių požymių sezoniniu afektiniu sutrikimu sergantis žmogus išgyvena ir visus kitus depresijos simptomus: pablogėjusi nuotaika, liūdesys, dirglumas, žema savivertė, perdėtas kaltės jausmas, prarastas susidomėjimas veikla ir bendravimu, gali kilti ir minčių apie savižudybę.

„Jei žmogus pastebi, kad kiekvieną rudenį ir žiemą kartojasi tokie dalykai, pirmiausia jis turi suprasti, kad visa tai tiesiogiai susiję su šviesos trūkumu – žmogui paprasčiausiai reikia daugiau ryškios šviesos.

Vienas iš būdų išspręsti šią problemą – dienos metu daugiau laiko praleisti lauke. Tiesa, didžiajai daliai tai gana sunku padaryti, nes jie tuo metu dirba arba mokosi. Tokiu atveju logiškiausias sprendimas – šviesos terapija. Yra įvairių šviesos terapijos prietaisų: šviesos terapijos lempos, akiniai. Šviesos terapija laikoma efektyviu, saugiu ir greitu depresijos gydymo būdu. Tačiau labai svarbu detalės, tad geriausia būtų, jei jus konsultuotų tai išmanantys specialistai“, – sako psichologė.

Tiesa, dažnesnių išėjimų į lauką rudenį ar žiemą gali ir nepakakti. Beveik pusę metų Lietuvoje būna tiesiog apsiniaukę, tad saulės šviesos net ir išėjus į lauką gali nepakakti. Tam reikia imtis papildomų priemonių.

„Patalpose įsisukti ryškesnes lemputes, statykite darbo stalą arčiau lango, išvažiuokite žiemą atostogų į kraštus, kur daug saulės ir giedra. Tai papildomos priemonės prie šviesos terapijos.

Ryškios šviesos žmogui reikia kasdien bent pusvalandį, kad įsijungtų visos organizmo sistemos“, – kalba A.Mockuvienė.