„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

J.Didžiulis Lietuvos atkūrimo 100-metį minėjo Pietų Amerikoje: „Tėvynė ten, kur jautiesi lietuviu“

Nepriklausomybės šimtmetį galima minėti Lietuvoje, tačiau galima ir daugiau nei už 10 tūkst. kilometrų nuo jos. Būtent taip kone kasmet Vasario 16-ąją sutinka Jurgis Didžiulis. Šie metai – ne išimtis, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį jis šventė Brazilijoje ir gimtojoje Kolumbijoje.
Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis / Asmeninio albumo nuotr.

„Kiekvienais metais vasarį ir kovą praleidžiame Pietų Amerikoje. Šiemet – ne išimtis. Kadangi dirbame kaip didžiulė pasaulinė bendruomenė, atrodė natūralu minėti šią šventę tarp lietuvių, nors ir ne Lietuvoje“, – 15min kalbėjo Bogotoja gimęs ir augęs J.Didžiulis.

Savo kelionės įspūdžiais iš San Paulo ir Bogotos jis dalijosi ir su gerbėjais socialiniuose tinkluose. Viename įraše jis pats save vadino „netradiciniu“ lietuviu ir tikino, kad lietuviai apskritai gali būti „ne tik iš Aukštaitijos ar Žemaitijos“. Ar tėvynė ten, kur gimtinė?

Asmeninio albumo nuotr./Jurgis Didžiulis
Asmeninio albumo nuotr./Jurgis Didžiulis

J.Didžiulis įsitikinęs – tėvynė ten, kur jautiesi lietuviu. Esą tai, kas esi, aprėpia ne tik tai, kur esi gimęs, bet ir tai, kuo gali tapti.

„Sąsaja su žeme yra stipri, bet ji dar stipresnė egzistuoja tarp žmonių, svarbu, kad jie tarpusavyje neprarastų emocinio ryšio ir visada jaustų galimybė sugrįžti.

Aš grįžau į Lietuvą, kai kiti išvažiavo. Ironiška, bet Lietuvoje supratau, kad aš – ne visai lietuvis, o kas aš toks, supratau tarp pasaulio lietuvių. Kiekvienas skirtingai suvokiame tapatybę bei identitetą, tačiau jei žmogus jaučia sąsają ir kuria Lietuvą – jis kaip ir neišvykęs“, – 15min sakė jis.

Asmeninio albumo nuotr./Jurgis Didžiulis
Asmeninio albumo nuotr./Jurgis Didžiulis

Vasario 16-oji J.Didžiuliui – kasmet didelė valstybinė šventė. Šiemet jis šiomis dienomis buvo Bogotoje ir San Paule, kur Lietuvos 100-metį paminėjo su vietos lietuvių bendruomene. Pasak jo, taip visi drauge jie norėjo pabrėžti, kad ne teritorija, o žmonės garsina Lietuvą, jie ir yra Lietuva.

„Išeivija taip pat gali prisidėti prie Lietuvos klestėjimo kitame šimtmetyje. Lietuvai, kaip moderniai valstybei – 100 metų, todėl norėjosi paraginti žmones pagalvoti apie šalį moderniame kontekste“, – pasakojo J.Didžiulis.

Vietos lietuviai jį sutiko džiugiai, visi drauge giedojo himną, kuris Kolumbijoje skambėjo kumbia ritmu, Brazilijoje – bosanovos stiliumi.

„Pietų Amerikoje lietuviai švenčia savaip. Ten su jais susikalbame maišydami ispanų, portugalų, lietuvių ir anglų kalbas. Jie labai nori atgaivinti ryšį su Lietuva, tačiau be palaikymo iš Lietuvos tą padaryti nėra lengva“, – pasakojo jis.

J.Didžiulis ten susitiko ir su Kolumbijos lietuvių kilmės filosofu, matematiku ir politiku Antanu Mockumi. Jiedu kalbėjosi apie Lietuvą, lietuvių vertybes, apie tai, ko Lietuva ir Kolumbija galėtų viena iš kitos pasimokyti.

Asmeninio albumo nuotr./Antanas Mockus (antras iš dešinės)
Asmeninio albumo nuotr./Antanas Mockus (antras iš dešinės)
Asmeninio albumo nuotr./100-mečio minėjimas Kolumbijoje
Asmeninio albumo nuotr./100-mečio minėjimas Kolumbijoje

J.Didžiulis taip pat pasimatė su garsiais Brazilijos menininkais „Os Gemeos“ studijoje. „Jiems lietuvybė yra jausmas, kuris lydi visur – tai kažkas, ką dar kadaise diedukas įskiepijo ir ką jie jaučia mene, savo kasdienybėje. Lietuva jiems – tai ne valstybė ar bendruomenė, o jausmas“, – pasako jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs