Tiems, kurie svarsto, mada – snobų reikalas ar ne, atsikerta elegancijos priklausomybe sergantys, tarp kurių esu ir aš: visas pasaulis ne tik dėjosi į galvą tai, ką žadėjo savo tautai prezidentas. Joe Bidenas kvapą gniaužė elegancija. Bet ne vien dėl to, kad spinduliavo nepriekaištingą amerikiečio Ralpho Laureno stilių.
Kaip man sakė išmintingasis Italijos dizaineris Giorgio Armani: „Kretinai niekada neatrodys elegantiški“. Argi ne tuo įsitikino visas pasaulis?
XXX
Donaldo Trumpo įvaizdis išliks amerikiečių galvoje ne vien kaip patoso, isterikos ir pompastikos kupino maskulinisto. Mano minčių archyve jis įsitvirtino kaip kraujo raudonumo kaklaraiščiu ryšintis prezidentas. Nieko neturiu prieš šią spalvą, nors mano šimtametė močiutė, išvydusi mane kartą vilkinčią raudona suknele, nepraleido progos patraukti per dantį: „Komunistė“.
Nežiūrint to, raudona spalva man iki šių dienų labai patinka, bet tik ne vyro svarbiausio aksesuaro atveju. Nors raudonas D.Trumpo kaklaraištis man kažkiek primena paauglišką pionierišką praeitį.
Tuo tarpu Joe Bideno įvaizdis prezidentui pelnė dar vieną pliusą: inauguracijoje Baltuosiuose rūmuose pademonstruotas Ralpho Laureno stilius – irgi tipiškai amerikietiškas, ceremoningas, net sakyčiau, tinkantis labiau sutuoktuvių šventei. Jau dabar žinau, kad kandiems Italijos mados kritikams užklius ir Joe Bideno kaklaraištis, spalva labiau derėjęs prie viceprezidentės Kamalos Harris violetinio kostiumo, nei prie okeano spalvos tvido kostiumėliu vilkėjusios žmonos Jill Biden spalvų gamos.
Vis dėlto prezidentas atrodė nepriekaištingai šalia savo partnerės, jaudinančios publiką puikiu tonų ir pustonių sąskambiu – pirštinaičių, kristalais siuvinėtos suknios, palto derinyje.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad dviejų pirmųjų porų – Joe ir Jill Bidenų bei gerokai jaunesnių už pirmuosius – Kamalos Harris ir jos sutuoktinio advokato Duogo Emhoffo stiliai tarpusavyje nesipyko. Kad moterys elegancija neužgožė savo vyrų, kad abi pirmosios damos Jill ir Kamala išlaikė bendrą jų vyrų dėmesio netrikdančią eleganciją, abi vienodai vilkėdamos twin-set (liet. vienodo audinio suknelės ir palto derinius) itališką septintojo dešimtmečio eleganciją spinduliuojantį stilių.
Pasaulis neliks abejingas Baltųjų rūmų pirmosioms moterims ir už tai, kad pagaliau iš inauguracijos ceremonijų jos išgyvendino nusibodusį black moters stilių, nors kaip tik taip – juodu „Chanel“ kostiumėliu ir juoda „Hermes” rankine pasipuošusi su amerikiečiais atsisveikino Donaldo Trumpo sutuoktinė Melania Trump.
Ką gi, dar vienas įrodymas, kad vien išorinis grožis ir garsūs logotipai ne visada viską lemia. Juolab sunkiu Amerikai laiku, kai reikalingos skaisčios spalvos kaip Jill Biden ir Kamalos Harris kostiumėlių, beje, viceprezidentės kostiumėlis sukurtas juodaodžio kūrėjo Sergio Hudsono. Spinduliuojančios šviesią ateitį, pasitikėjimą, saugumo jausmą.
Dvigubą duoklę vidurinei klasei pirmoji ledi Jill Biden atidavė ir pasirinkdama savo twin-set kostiumo autorę Alessandrą O’Neill, ir sureikšmindama ekologiją, išreikštą kostiumėlio audiniu. Už intelektualumą nusipelnydama dar vieno žavaus savo sutuoktinio bučinio.
Esu priklausoma nuo estetikos, nuo elegancijos. Ypač – vyriškos. Maniakiniu sindromu virtęs vujarizmas tyrinėti vyrų eleganciją – didžiausias mano gyvenimo malonumas. Nebūtinai tai reiškia stebėti „Pitti Uomo“ Florencijoje arba Milano „Moda Uomo“ vyrus mados savaičių metu. Nors, koks sutapimas, kaip tik šiuo metu Milane baigiamos suformuoti ateinančių metų mados tendencijos.
Tarp jų – ir ceremonijoms, inauguracijoms, sutuoktuvėms siūlomas stilius, kurio mokosi viso pasaulio vyrai. Kaip smarkiai drabužis atskleidžia žmogaus vidų, jo kultūrą, pasitikėjimą. Tiesą sakė Giorgio Armani.
Mano gyvenimo malonumas, tiesiog fizinis atsipalaidavimas, kurį galbūt kitos moterys patiria gulėdamos SPA centre ant šiltos lovelės, glamonėjamos masažuotojų rankų, klausant relaksuojančios muzikos, yra stebėti vyrus. Florencijoje ir Milane vyrai žengia podiumu tam tikru ritmu, tam tikroje atmosferoje. Kurdami neįtikėtinai jaudinantį scenarijų, kurio pagrindinį vaidmenį visada atlieka jie – maschio italiano (liet. italų vyrai.) Puikūs elegancijos pavyzdžiai viso pasaulio vyrams.
Donaldas Trumpas man niekada nepriminė vyro, kuriam gera būti pačiam savyje. Todėl net vilkėdamas prabangiu juodo kašmyro paltu jis atrodo patetiškai
Kalbu ne apie bet kokį vyrą, apie vyrą italą. Apie jo žavesį, apie jo misiją pasaulyje – aparire (liet. atrodyti) elegantiškai. O tai reiškia, kaip teigė W.Shakespeare'as, būti. Kažkodėl Donaldas Trumpas man niekada nepriminė vyro, kuriam gera būti pačiam savyje. Todėl net vilkėdamas prabangiu juodo kašmyro paltu jis atrodo patetiškai. Joe Bidenas – kur kas trapesnės figūros gerokai vyresnis pražilęs vyras priesaikos metu spinduliavo italams būdingą malonumą gyventi.
Džiaugsmą būti tiesiog pačiu savimi, gyventi malonumui, tokiu būdu suteikiant galimybę, kaip sakė Joe motina, užkrėsti kitus savo pavyzdžiu, persikūnyti į kitų žmonių esmę. Kad tai įmanoma pasiekti tik be baimės žvelgiant į veidrodį ir bendraujant su savimi pačiu. Kad jaustis absoliučioje harmonijoje, būtina pasitenkinti savuoju „aš“.
Ar tai pasiekti padeda greta esanti moteris? Donaldo Trumpo atveju abejonės nėra – supermeno įvaizdis veidrodyje pavirto stiklo šukėmis, nes moteris rūpinosi ne vyro įvaizdžiu, tik savo pačios. O gal jis – vyras – niekada nebandė persikūnyti į ją – tokią dailią iš pirmo žvilgsnio partnerę? Būtent todėl pora ir nespinduliavo harmonijos.
Manote, visa tai išgalvojau aš? Šiek tiek.
Apie partnerės reikšmę vyrui, ir apskritai apie moterų – vadovių, prezidenčių, viceprezidenčių vaidmenį galvojau shoppingo metu praėjusį savaitgalį. Tiesiog negalėjau atsikratyti minties, kodėl vieniems žmonėms malonu gyventi, kitiems – ne?
Žvelgdama butike į vyrus italus klientus, jų konsultantus. Ir jų moteris. Negalėjau nesistebėti – kaip italų vyrams tiesiog gera būti. Patiems su savimi ir savo poroje. Pandemija ar ne, nusispjaut. Jie taip gerai jaučiasi savo kūne, jog nėra jokios problemos susikurti patinkantį atvaizdą veidrodyje. Tai užkrečia kitus, norisi juos kopijuoti bet kokia kaina.
Romoje prasidėjo nuolaidų sezonas. Įeiti į butikus praėjusį šeštadienį buvo tikrai sunku. Didžiausias malonumas buvo įsiklausyti, kaip konsultuoja butiko pardavėjas.
Ar žavus būtinai privalo būti tik jaunas vaikinas, mąsčiau tą savaitgalį. Ar vyrui žavesio suteikia tik jo jaunatviškas amžius? O gal atvirkščiai? Gal žavesnis atrodo patirtį ir išmintį spinduliuojantis įžengęs į aštuntąją dešimtį, kaip JAV prezidentas, partneris? Ar jis gali būti žavus, elegantiškas, geidžiamas moters? Nuo ko tai priklauso, kur paslaptis?
Žvelgdama butike į vyrus italus klientus, jų konsultantus. Ir jų moteris. Negalėjau nesistebėti – kaip italų vyrams tiesiog gera būti. Patiems su savimi ir savo poroje. Pandemija ar ne, nusispjaut
Vyrų mados butike stebėjau konsultantą. Eilinį savo darbą puikiai atliekantį italą. Įžengę į butiką, akimirksniu pasijutome jo valdomoje teritorijoje. Jis – tarsi orkestro dirigentas. Jam pakluso visi. Jaunos poros ir trečios kartos senjorai, vyrai, užsukę pirkti vieni.
Konsultanto dėmesio laukas talpino visus. Man kažkodėl buvo gera klausytis, kaip skamba vaikino balsas, koks jo žodynas, koks būdas meistriškai ištiesti ranką pro persirengimo kabinos užuolaidą, paduodant pageidaujamo dydžio džinsus. Kaip subtiliai jis pastebėdavo netinkamą dydį, žvilgtelėjęs pro užuolaidą vos vieną akimirką, kaip klientui pažvelgęs į akis žaibiškai pritaikydavo tinkantį atspalvį. Žinoma, pirmiausiai pasiūlydamas naujausio modelio baltą pynių nertinį, kuris, iš pirmo žvilgsnio, visai netiktų butiką aplankiusiam atšiauraus veido saldatore (liet. šaltkalviui).
Bet Italijos vyrų butike šaltkalviui, santechnikui ir klinikos gydytojui, nesvarbu, kokio amžiaus, vienodai lemta pasijusti modeliu ant podiumo. Ne, ne todėl, kad šalia stovinti praktiška partnerė duodavo vieną po kito patarimus. Tarsi motinos rankų švelnumo bangą vyrui leista pajusti dėl to, kaip su juo kalba profesionalus konsultantas. Koks drausmingai įtaigus pasitikėjimą sukeliantis jo balsas.
Iš pirmo žvilgsnio – net dėmesio į jį neatkreiptum, jis lyg ir nematomas, ir joks su mada susijęs gražuolis. Anaiptol. Bet jo subtilios pastabos tokios nesumeluotos, tarsi būtų visą gyvenimą dirbęs Giorgio Armani mados namuose Milane.
Kaip tai svarbu vyrams? Svarbu ir dar kaip. Juk dauguma atvyksta į butiką ne vien pirkti, bet pajusti malonumą tiesiog būti. Kaip smarkiai tai priklauso nuo vieno žmogaus, nuo dirigento.
Aš stebiu besimatuojančius vyrus ir žaviuosi – kaip jiems pavyksta ramiai žvelgti į savo atvaizdą veidrodyje? Bet tik tada, jei konsultantas dirba subtiliai, tinkamai, jei myli ir išmano savo darbą. Jei ir jis yra harmonijoje pats su savimi. O tai reiškia, jog klientui jis netrunka parodyti, kad žavisi juo, kažkuriuo jo išskirtiniu bruožu, tarkime, ką tik kirpykloje suformuota doppio taglio (liet. dvigubas kirpimas) šukuosena, sodriu įdegiu, preciziškai suformuota antakių linija, barzdele (it. pizetto), dailiomis pėdomis, kai matuojasi naujausio modelio balto velveto išplatintus ant juosmens suklostytus džinsus, su įveriamu tarsi moters sijone to paties audinio diržu.
Į klausimą, kodėl kitąmet nereikės atsisakyti juostuotos dvieilės vilnos eilutės (juk pandemija), karšto šokolado spalvos komplekto, nes juk – į biurą nebereikės vykti vilkint formalų stilių – jis be vargo atsakys: nes po ja bus tiesiog būtina vilkėti minkštutę krūtinės raumenis glamonėjančią felpa (liet. sportinio stiliaus bluzoną su gobtuvu). Štai koks bus stilius. Būtent todėl eilutės formos gerokai pakis, juk minkštam bliuzonui anksčiau madingoje taglio sartoriale (it. pasiūtas pagal asmeninius matmenis) paprasčiausiai neužtektų erdvės.
Ekologiška minkštutė felpa (it. bliuzonas) nesuteiks vyrui sporto klubo lankytojo įvaizdžio. Toks niekaip nesiderintų su Romos vyro stiliumi. Čia triumfuoja šiek tiek praėjusiomis epochomis dvelkianti elegancija. Ar jai trūksta trečiojo tūkstantmečio moderno (it. šiuolaikiško) stiliaus? Galbūt, jei vyras supainiotų prie tokio komplekto mados korifėjų siūlomą apavą, atsako į mano provokuojamą klausimą butiko orkestruotojas. Tada – taip.
Vienas mano mados dievukų – Toskanos dizaineris Ermanno Scervino, kurio podiumą stebėdama Milane prieš gerus du dešimtmečius patyriau ekstazei prilygstantį pasitenkinimą, dar neprasidėjus šių metų Milano mados savaitei jau „Pitti Uomo“ savaitės prezentacijoje (už uždarų durų) parodė minkštučius kašmyro nertinius – be siūlių, architektoniškus, sudėliotus keistomis klostėmis, lyg pasiskolintus iš moterų spintos, aukštomis kaklą gaubiančiomis apykaklėmis.
Tokie, tiesa, butikuose dar nepasirodė, bus tik kitąmet. Na, Italijoje jau bus po trijų mėnesių, pareiškė man neleisdamas prieštarauti butiko konsultantas.
Bet aš nertinius jau stebėjau valandų valandas ekrane. Ant podiumo jais vilkintys vaikinai atrodė jaučiantys neįtikėtiną komforto būseną. Nors atrodė neįprastai, juk nertinių talija suveržta kelnių juosmeniu. Bet būtent todėl atrodo itin vyriškai. Žinoma, kai torsas – ištreniruotas, grakštus, lankstus ir didingas, nors nebūtinai platus, tarsi Senovės Romos gladiatorių.
Žvelgdama į JAV prezidento inauguracijos ceremoniją TV ekrane neabejojau – šiais laikais tobulas vyras – šiek tiek kitoks
Žvelgdama į JAV prezidento inauguracijos ceremoniją TV ekrane neabejojau – šiais laikais tobulas vyras – šiek tiek kitoks. Jo būdas išreikšti save – irgi. Juk vyrams nebereikia medžioti bizonų, užtikrinant šeimai galimybę išgyventi, nei kautis kaip gladiatoriams arenoje.
Vyrai kaunasi su kitokiais demonais. Tai smarkiai atsispindi jų veide. Tiek Joe Bidenas, tiek ir Donaldas Trumpas turi demonus savyje, tik kiekvienas juos įveikia savaip.
Visa tai pasaulis mato vieno ir kito veide, manierose, elgesyje su moterimis. Nepriklausomai nuo amžiaus. Tada pasitiki arba ne.
Jaunas nepažįstamas butiko konsultantas įtikino mane: jis – savo srities profesionalas, pasitikintis savimi, mylintis savo darbą ir gyvenimą, atliekantis savo misiją.
Mane įtikino ir JAV prezidentas. Jis atrodė laimingas. Vyras, kuriam gyventi yra malonu. Todėl aparire (liet. atrodyti) elegantiškai Joe Bidenui buvo nesunku. Lengva kalbėti, improvizuoti, įtikinti publiką, sužavėti moteris. Ir užsitikrinti pasaulio simpatiją tokiu sudėtingu planetai metu.
