Su Andriumi teko bendrauti jau antrą kartą ir, kaip juokiamės, nutikus ekstremaliai situacijai. Jis pats, atrodo, lyg netyčia atsiduria tose šalyse, kuriose įvyksta kokie nors neramumai. Bene prieš metus Andrius matė, kaip degė Paryžiaus katedra, o dabar stebi japonus, iš parduotuvių krepšiais nešančius tualetinį popierių.
„Kartu su Japonija gyvenu trečius metus – kurį laiką studijavau ir rašiau knygą, dabar čia nuolatos dirbu ir užsiimu tarptautiniu marketingu. Darbo reikalais nuolatos judu tarp Kanagavos prefektūros ir savo namų Tokijuje“, – pokalbį pradėjo vaikinas.
Anot jo, Japonija šiuo dramų laikotarpiu pasaulyje labiausiai išgarsėjo ne nuosavais užsikrėtimais ar mirtimis, bet itin greitai augusiais skaičiais tarp „Diamond Princess“ kruizo keleivių. Kaip pastebi A.Kleiva, norėdama mažinti sergančiųjų skaičius ir paniką, Japonijos vyriausybė ir žiniasklaida kruizo skaičius dažnai rodo atskirai.
„Bet ir be kruizo skaičių yra šiek tiek nerimo. Japonija labai tampriai prekybiniais, verslo ir turistiniais keliais susijusi su protrūkių apimtais regionais Kinijoje ir Korėjoje, todėl bent menkos paranojos esti. Bet net ir žinant visą kontekstą reikėtų pabrėžti, kad japonai yra profesionalūs panikuotojai. To juos išmokė dažnos gamtos katastrofos, kurios gerai pažįstamos ir kurioms pasiruošta bet kurią minutę. Koronavirusas – šis tas naujo ir nežinomo, todėl ir paranojos, ir noro ruoštis šiek tiek daugiau nei visada“, – šypsosi Andrius.
Bet, kad ir kokia panika bebūtų, kalbant apie gatves ir bendrą viešą gyvenimą, vaikinas sako nepastebėjęs, jog jo ženkliai sumažėję. Šiek tiek tuštesni tik traukiniai, ramesnės turistinės vietos, kaip ir visur, stengiamasi sumažinti dalyvių skaičių renginiuose.
„Tokijo maratone leista dalyvauti tik profesionalams, „Disneylandas“ ir kiti parkai pristabdė veiklą, o kai kurios sporto varžybos tęsiasi jau be žiūrovų. Bet prekybos centrai, kino teatrai ir gyvenamieji kvartalai tokie pat gyvybingi, kaip ir anksčiau“, – sako Japonijoje gyvenantis vaikinas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Japonijos valdžia neseniai paruošė kelis priemonių scenarijus, pritaikytus viruso paplitimui: „Pirmas – viruso atėjimo į Japoniją prevencija, antras – viruso plitimo prevencija, trečias – sunkių susirgimų mažinimas.“
Dabar Andrius pasakoja, kad japonai yra antrame etape, bet virusui sparčiai išplitus, gali prireikti prioretizuoti sunkiausius ligonius.
„Pagal dabartinį scenarijų, simptomams (37,5 laipsnių temperatūra, kosulys ar sunkumas kvėpuojant, milžiniškas nuovargis ar kiti peršalimo simptomai) besitęsiant ilgiau nei 4 dienas, reikia skambinti į centrą, kuris esant reikalui, nukreips į instituciją, kuri užsiims ištyrimu ir gydymu, jei prireiktų“, – pasakoja A.Kleiva.
Anot jo, vyriausybė kviečia kompanijas savo darbuotojus išleisti darbti iš namų – ir tiems, kurie jaučia bet kokius simptomus, ir visiems kitiems, kurie dažniausiai turi važiuoti ilgas distancijas traukiniais iki darboviečių. O ateinančią savaitę bus uždarytos ir visos ugdymo institucijos – siekiama vengti menkiausios galimybės virusui pasklisti tarp vaikų.
„Ne visiems Japonijos valdžios reakcija atrodo užtektina: pasirodė, kad dalis paleistų „Diamond Princess“ keleivių vis tik buvo užsikrėtę, koronaviruso testai vis dar sunkiai prieinami, o ugdymo įstaigų uždarymas – per staigus, dirbantiems tėvams neleidęs tinkamai pasiruošti. Japonai jaučia, kad priemonės koordinuotos ne iki galo“, – sako vaikinas.
Paklaustas, ką skelbi jų žiniasklaida ir naujienų portalai, ar toks pat sąmyšis vyrauja ir Japonijoje, Andrius juokiasi sakydamas, kad koronavirusas tapo tikru bestseleriu. Jis sako pastebėjęs, kad kai kurie mėgsta tirštinti spalvas, rodydami pačias baisiausias su virusu susijusias istorijas. Tačiau yra ir adekvačiai į situaciją reaguojančių žiniasklaidos priemonių.
„Dalis jų kviečia gydytojus į studiją, pateikia įvairius atsakymus ir kiekvieną laidą užbaigia klausimu: „O kaip mes patys galime sumažinti riziką?“ Tada demonstruojami teisingi rankų plovimo ir kaukių užsidėjimo metodai – visiems jau gerokai įkyrėję, bet verta neužmiršti“, – įsitikinęs A.Kleiva.
Japonai – profesionalūs panikuotojai
Ir išties, Lietuvoje paskelbus apie pirmą koronaviruso susirgimo atvejį, žmonės nė nemirktelėję skuodė į parduotuves, kuriose dar ir šiandien vargu rasi makaronų ar grikių. Panaši situacija, anot Andriaus, ir Japonijoje, tačiau čia pasigendama tualetinio popieriaus.
„Kaip ir sakiau, japonai yra profesionalūs panikuotojai, ir nors namuose nesibarikaduoja, parduotuvėse irgi taikosi į tam tikras prekes. Kaukių ir dezinfekcinio tirpalo nerandu jau trečia savaitė – dauguma parduotuvių negauna nei papildymų, todėl žmonės naudojasi likučiais ar ieško kitų būdų.
Lietuvos grikių situacija yra alternatyvi dabartinei Japonijos tualetinio popieriaus ir servetėlių situacijai – iki šiol nesuprantu kodėl, bet lentynos ištuštėjo aną savaitę ir nepasipildo. Gamintojai ramina: kaukių gamybą stabdo nutrūkusi žaliava iš Kinijos, bet tualetinį popierių garantuojam“ , – juokiasi vaikinas.
Vis dėlto, anot jo, stebėtis ir galvoti, kad Japonijoje kritinė situacija – neverta. Ir labai netikslinga sakyti, kad veikla sustojusi – ji šiek tiek sulėtėjusi. Ypač tais atvejais, kai kompanijos susijusios su Kinija – nepavyksta vykdyti verslo susitikimų su partneriais, o žaliava arba prekės nebepasiekia Japonijos, todėl reikia stabdyti ar lėtinti fabrikų veiklą.
„Mano požiūriu, daugiausiai įtakos turės bendro vartojimo sulėtėjimas. Didžiulę įtaką ekonomikos augimui turėjo praeitų metų spalį pakeltas PVM, o dabar efektas dar labiau sustiprėjo. Patys japonai, aišku, irgi mažiau keliauja ir turi progų užsiimti pirkiniais, bet didžiausią nuostolį duos visiškas turistų iš Kinijos išnykimas ir visapusiškos panikos paskatintas ženklus turistų iš kitų šalių sumažėjimas. Tai reiškia, kad šalyje lieka mažiau aktyvių važinėtojų, valgytojų ir pirkėjų, kurių išlaidos sudaro maždaug 7,4 proc. metinio šalies BVP“, – savo pastebėjimais dalijasi Andrius.
Tiesa, pats Japonijoje gyvenantis Andrius sako dažniau pradėjęs dirbti iš namų, kruopščiau plauna rankas, geriau vėdina kambarius, dažniau dedasi kaukę.
„Tiek tos dramos. Jei teks užsikrėsti, ką padarysi – didžiulė galimybė viskam užsibaigti lengvu susirgimu“, – šmaikštauja pašnekovas.
Verslininkai sukasi kaip išmanydami
Visai neseniai A.Kleiva feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame pasakojo matęs, kad žmonės vaikšto su peliuko Mikio kaukėmis. Tai, anot jo, ne vienintelė kurioziška situacija mieste.
„Kyoto miestas neseniai paleido naują turistinę kampaniją „Suitemasu Kyoto“ („Tuščiasis Kyoto“), plakatuose rodančią įžymiausias miesto vietas be žmonių. Kyotas pastaruosius metus išgyveno krizę dėl tikrai per didelio turistų skaičiaus, kurie dabar beveik išnyko. Gal ir ne visai etiška taip sakyti, bet tikrai – dabar yra kone pats geriausias ir komfortiškiausias metas keliauti po Kyotą ir Japoniją. Tokių progų artimiausiu metu nebus daug“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, Andrius mano, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose šiuo klausimu daugiau dramos nei tikro turinio: „Baimę lengva parduoti. Aš visiškai sutinku, kad koronaviruso rizikas reikia vertinti labai rimtai ir vykdyti aktyvią prevenciją, kad virusas toliau neplistų, bet visą tai daryti valdant sveiką protą. Dažniau plaukimės rankas ir mažiau nervinkimės.“
Paklaustas, ar ką nors žino apie kuriamą vakciną ir, ką Japonijoje prognozuoja mokslininkai kalbant apie šį virusą, jis sako girdėjęs apie „Avigan“ vaistą, skirtą gydyti gripui, anksčiau bandytą taikyti Ebolos virusui.
„Fujifilm grupės kompanijos kurtas vaistas šiuo metu jau yra tyrimų stadijoje ir įrodžius jo efektyvumą, ketinamas taikyti koronaviruso gydyme“, – pokalbį optimistiškai baigė A.Kleiva.
