Šventės nepraleido švenčių planuotoja Kristina Kaikarienė su vyru, plastikos chirurgu Vygintu Kaikariu, dainininkė Urtė Šilagalytė, modelis Solveiga Mykolaitytė, dizainerė Audronė Bunikienė, estetinės medicinos specialistė Rasa Marozienė, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis ir kiti svečiai.
„Negalėjau apie tai net pasvajoti“, – nužvelgusi sūnaus paveikslus, į susirinkusius svečius kreipėsi 18-mečio Nikitos mama Jekaterina.
Pats vaikinas renginyje nedalyvavo dėl koronaviruso grėsmės. Moteris susirinkusiems trumpai papasakojo savo sūnaus sveikimo istoriją. Jekaterina neslepia, kad per ketverius metus jos vaikais labai pasikeitė į gerąją pusę. Pasiekti tokių rezultatų padėjo tinkamai parinktas gydymas bei viltis, kad viskas bus gerai.
Nikita Dulerain gimė 2003 m. birželio 14 d. Vilniuje. Vaikino gyvenimo istoriją lėmė diagnozės – cerebrinis paralyžius, epilepsija, lengva intelekto negalia, autizmo ypatumai. Prognozė buvo sunki, su daugybe „ne“ – Nikita nevaikščios, nekalbės, niekada negalės laikyti tušinuko, todėl negebės rašyti, piešti ir daryti visko, ką daro vaikai.
„Džiaugiamės galėję prisidėti prie Nikitos sveikimo. Rimčiausi Europos medikai sakė, kad vilties nėra... Stebuklų būna, ir būtent tai įvyko mūsų klinikoje. Labai susidraugavome su Nikita ir jo mama. Taip sugalvojome surengti vaikino tapybos parodą“, – kalbėjo klinikos įkūrėja Renata Šeržentienė.
Daugiau parodos akimirkų – galerijoje:
Nuolat būdamas reabilitacijose jis išmoko kalbėti, vaikščioti ir net plaukti. Gydyti sūnų Jakaterina skraidindavo ir į užsienį. Atradusi „Vibramedicą“ džiaugėsi, kad Kaune gali būti atliktos pasaulyje pripažintos terapijos.
„Nikitai trejus metus buvo atliekamos centrinės nervų sistemos stiprinimo terapijos. Jos atnešė pačių geriausių rezultatų – dingo epilepsijos priepuoliai, sumažėjo autizmo spektro požymiai, jis išmoko skaityti ir bendrauti. Svarbiausias atradimas – gebėjimas tapyti ir spalvomis atskleisti savo jausmus. Tai mums ir stebuklas, ir džiaugsmas“, – kalbėjo R.Šeržentienė.
„Kai pradėjome lankytis šioje klinikoje, mano vaikas pasidarė daug ramesnis, sukalbamesnis, bendraujantis, o nuo veido nedingsta šypsena. Ir anksčiau daug dirbome, tačiau grįžtamojo ryšio nebuvo. Dingus epilepsijos priepuoliams, Nikita atsiskleidė.
Pasikeitė kalba, jis išmoko skaityti dviem kalbomis – rusiškai ir lietuviškai. Tą pastebėjau ne tik aš, bet ir su Nikita dirbantys pedagogai. Darbas, kurį visi kartu įdėjome, atsipirko. Neslėpsiu – mane jau buvo apėmusi depresija... Labai džiaugiuosi, kad sūnaus sveikata pagerėjo“, – šypsojosi vaikino mama.
Piešimas į Nikitos gyvenimą atėjo visai netikėtai. Iš pradžių vaikinas lankė muzikos užsiėmimus, o vėliau panoro išbandyti dailę. 2019 m. berniukas, blogai valdantis galūnes, paėmė teptukus ir dažus į rankas bei pradėjo tapyti. Kaip tikina Nikitos mama, paveiksluose galima įžiūrėti tai, kas paslėpta sūnaus sieloje. Piešimas vaikinui yra terapija ir labai patinkanti veikla. Ypač Nikita džiaugiasi, kad gali tapyti pats – nereikia suaugusiųjų pagalbos.
Nikitos darbai sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Vaikino paveikslas „Sraigė“ nuo gegužės 16 d. eksponuojamas Maskvos galerijoje „Art Future Gallery“. Nuo birželio 1 d. ši galerija eksponuoja net 16 Nikitos paveikslų – vaikinui skirtas atskiras stendas. Keli Nikitos paveikslai taip pat yra Kairo dailės galerijoje „Cleopatra“. Nikita perėjo atranką „DoncasterArt Fair“ galerijoje Anglijoje ir iš 300 darbų pateko į geriausiųjų 20-uką. Dabar Nikitos kūrybą galima pamatyti ir klinikoje „Vibramedica“.
