Alberto Ensteino medicinos koledžo JAV tyrėjai nustatė, kad mutavusį geną, kuris skatina šio fermento gamybą, turi aškenaziai žydai, rašo BBC.
Mokslininkai, ištyrę 86 itin garbaus amžiaus žmones ir jų vaikus, nustatė, kad jų organizmuose padidėjęs baltymo telomerazės, apsaugančio DNR, lygis.
Anot mokslininkų, galima pagaminti preparatą, stimuliuosiantį minėto fermento gamybą.
Tirti pasirinkta aškenazių žydų bendruomenė, nes jos nariai yra glaudžiai susiję giminystės ryšiais, todėl gana lengva nustatyti genetines anomalijas.
Mokslininkai paėmė kraujo pavyzdžius iš 86 itin senų (vidurkis – 97 metai), bet sveikata nesiskundžiančių žmonių ir 175 jų palikuonių. Šie pavyzdžiai buvo lyginami su 93 kitų žmonių, kurių tėvai gyvenimo trukmė buvo normali, krauju.
Telomerai yra trumpos DNR atkarpos, esančios visų mūsų chromosomų galuose. Juos būtų galima palyginti su batraiščių plastikiniais antgaliais, apsaugančiais juos nuo iširimo.
Kiekvieną kartą, kai ląstelė pasidalija, jos telomerai sutrumpėja ir ląstelė tampa neatsparesnė mirčiai.
Praėjusį mėnesį trys mokslininkai gavo Nobelio medicinos premiją už tai, kad ištyrė telomerų struktūrą ir jų veikimo mechanizmą, saugantį chromosomas nuo senėjimo.
Telomerazė padeda telomerams regeneruoti ir neleidžia sutrumpėti.
A.Einsteino koledžo mokslininkai nustatė, kad šimtamečių žydų bei jų palikuonių organizme yra daugiau telomerazės, o jų telomerai yra daug lgesni nei kontrolinės grupės žmonių. Ši organizmo savybė yra paveldima.
Jau anksčiau mokslininkai tyrinėjo šimtamečius aškenazius žydus ir pastebėjo, kad jie beveik neserga ligomis, kurios pasireiškia senatvėje.
Taip pat mokslininkų tirtų žmonių vidutinio kūno masės indeksas buvo žemesnis ir aukštesnis gerojo cholesterolio (HDL) lygis.
„Mūsų išvados leidžia daryti prielaidą, kad telomerų ilgis ir tam tikras telomerazės geno variantas kartu leidžia žmonėms sulaukti labai garbaus amžiaus, tikriausiai apsaugodami nuo senatvėje kylančių negalavimų.
Šiuo metu bandome suprasti mechanizmus, kuriais šie telomerazės geno variantai išlaiko telomerus ilgus senolių organizmuose. Gali būti, kad įmanoma sukurti vaistus, kurie veiktų taip pat, kaip laimingųjų šimtamečių telomerazė“, – teigia tyrimo vadovė medicinos ir genetikos profesorė Yousin Suha.
Pasak Timo Spectoras, Londono karališkojo koledžo profesoriaus, taip pat tyrusio telomerus bei senėjimo procesus, kolegų iš JAV išvados labai įdomios, tačiau gali būti, kad jų neįmanoma taip lengvai pritaikyti kitoms tautoms.
„DNR atsinaujinimo procesų skatinimas gali turėti ir šalutinį poveikį. Dažniau besidalijančios ląstelės padidina kenksmingų mutacijų, galinčių sukelti vėžį, riziką.
Dauguma mokslininkų sutinka, kad ilgesnius telomerus turintys žmonės rečiau serga senatvinėmis ligomis, o šis tyrimas išties leidžia manyti, kad tai gali būti ilgesnio jų gyvenimo priežastis“, – teigia profesorius.
