Šia proga liepos 4-ąją JAV kasmet prisimena 1776 metais trylikos Didžiosios Britanijos imperijos kolonijų paskelbtą nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.
Ir nors Nepriklausomybės diena oficialiai minima liepos 4-ąją, JAV ambasados Lietuvoje antradienį inicijuotas renginys vyko keliomis dienomis anksčiau – tai lyg įžanga į visą savaitę truksiančią šventinę programą.
Dar ankstesniais metais oficialus ambasados renginys, kaip ir šiemet, būdavo organizuojamas ambasadoriaus rezidencijoje, nors pastaruosius kelerius metus šventė vyko ir kitose vietose: praėjusiais metais svečiai buvo sukviesti į Belmonto pramogų ir poilsio centrą, dar anksčiau kelerius metus iš eilės – į Lietuvos nacionalinį operos ir baletą teatrą. Tačiau pasikeitus ambasadorei šiemet paminėti gražią sukaktį vėl buvo nuspręsta jos pačios rezidencijoje.
Nepriklausomybės diena – tai Amerikos žmonių kovos už laisvą ir nepriklausomą valstybę simbolis. JAV ambasadoriaus rezidencija šia proga pasipuošė šalies vėliavomis, vėliavos spalvų drabužiais rengėsi ir dauguma svečių.
O jų čia susirinko beveik 700 – garbios politikos, verslo, kultūros pasaulio asmenybės.
Renginys, kaip ir kasmet, prasidėjo oficialia programa, kurioje pirmiausia nuskambėjo JAV ir Lietuvos himnai, juos kartu su susirinkusiais traukė ir čia muzikinę programą paruošęs Lietuvos kariuomenės orkestras bei dainininkai Jurgis Brūzga ir Kotryna Juodzevičiūtė.
Susirinkusius svečius tradiciškai sveikino JAV diplomatai, čia buvo pagerbtos JAV karinės vėliavos.
Sveikinimo žodį tarė JAV ambasados Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Heather Steil, laikinasis JAV ambasados reikalų patikėtinis Howardas Solomonas.
Lietuviškai kalbą pradėjęs H.Solomonas sulaukė garsių palaikymo ovacijų, tačiau netrukus prisipažino – vis tik kalbėti lietuviškai sunku, todėl sveikinimo žodį tęsė gimtąja kalba.
Šįkart renginyje pačios ambasadorės nebuvo, ji dėl asmeninių priežasčių neplanuotai turėjo grįžti į JAV. Todėl A.Hall paruoštą kalbą perskaitė H.Solomonas.
„Už nepriklausomybę, už bendras demokratijos vertybes ir už mūsų draugystės stiprybę“, – sveikindamas susirinkusius sakė jis.
Savo kalboje JAV ambasados reikalų patikėtinis džiaugėsi šalių tarpusavio bendradarbiavimu, jų sutarimu. Esą per kelis šimtmečius abiem šalims teko patirti visko, tačiau žmonių ambicijos, jų vieningumas, tikėjimas, žodžio laisvė – vis tai buvo ir yra vertybės, kurios pagimdė naują, stiprią tautą.
Renginyje apsilankę svečiai vienaip ar kitaip susiję su JAV. Kai kurie jų už Atlanto praleido ilgus gyvenimo metus, kiti šaliai sentimentus jaučia nuo studijų laikų, treti čia kartais apsilanko darbiniais tikslais, aplanko ten gyvenančius artimuosius, bičiulius.
Štai paramos fondo „Orfėjaus lyra“ vadovė Birutė Vizgirdienė JAV praleido net 50 metų, Amerikoje ji gyveno nuo 9-erių ir tik ne taip seniai grįžo atgal į Lietuvą.
Šios šalies, ji sako, net negalėtų vadinti antraisiais namais, tai tiesiog jos namai. Dabar ponia Birutė į JAV įprastai grįžta kartą per metus, dažniausiai – žiemą, aplanko ten likusius gyventi vaikus, draugus, o pačiai viešnagei skiria porą mėnesių.
„Ten mano vaikai, artimieji, broliai, sesuo, todėl Amerika mane visuomet traukia. Tačiau jau esu tikra Lietuvos pilietė, juk čia gimiau, čia ir dabar gyvenu“, – šypsodamasi pasakojo ji.
Pasak B.Vizgirdienės, Nepriklausomybės dienos minėjimas Lietuvoje švenčiamas visai ne taip, kaip už Atlanto, esą ten – visai kitos tradicijos.
„Amerikoje Nepriklausomybės diena, kaip gegužinė – ji švenčiama su kaimynais, visi į namų kiemus išsineša staliukus, bendrai kepa maistą. Tokiuose miestuose kaip Niujorkas, Čikaga – ten vyksta paradai. Tačiau šventės esmė – pabūti su šeimomis, draugais, dažnai mažesniuose rateliuose. Pats šventimas gal net kiek primena mūsų Jonines“, – pasakojo pašnekovė.
Apskritai amerikietiškoje kultūroje B.Vizgirdienę itin žavi žmonių draugiškumas, jų noras bendrauti. Pasak jos, europiečiai daug uždaresni, o ją labai žavi amerikietiškas laisvumas.
„Atvažiavusi į Lietuvą aš visus apsikabinu, o čia kartais net nesupranta žmonės. Dabar jau nieko, bet kai tik grįžau... Tas kontrastas buvo sunkiai suprantamas. JAV net paprastoje parduotuvėje kasininkės prisimena tave, klausia, kaip gyveni, sako seniai besimatėm. Todėl man keista ir net kiek pikta, kai kiti nuvyksta dviem savaitėm į Ameriką ir susikuria visai kitą įspūdį“, – kalbėjo ji.
Ypatingą ryšį su JAV jaučia ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė Ona Užkuraitienė. Amerikoje kurį laiką gyveno jos tėtis, teisėjas, todėl ji iki šiol atsimena, kaip tuomet ten viešėdavusi per Nepriklausomybės dieną matydavo prie kiekvieno kotedžo degančius laužus, matė, kaip švęsdavo šeimos.
„Mes Lietuvoje taip dar nešvęsdavome, todėl įspūdis buvo didžiulis. Tačiau džiaugiuosi, kad ir pas mus Nepriklausomybės dienos metu visi gieda himną. Vadinasi, geras tradicijas perimame“, – 15min kalbėjo L.Užkuraitienė.
Paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje, jos tėtis grįžo į gimtąjį kraštą, o šiandien JAV liko gyventi artima jos draugė. Todėl pašnekovė jau kuria planus vėl kelti sparnus viešnagei už Atlanto.
„JAV buvau ne kartą, viešėdavau ten po kelis mėnesius, todėl Ameriką su tėčiu išmaišėm skersai išilgai“, – linksmai pasakojo ji.
Šventėje buvo galima sutikti ir daugelio įvairių televizijos projektų dalyvę, šokėją ir choreografę Sandrą Saikauskaitę. Pasak jos, JAV, ypač jos profesijos atstovams – svajonių šalis. Ne išimtis ir pati Sandra.
„Amerika yra talentų katilas. Tik ten arba paskęsti, arba kapanojies kartu su visais. Man tai visuomet buvo ta šalis, į kurią norėčiau išvykti pasimokyti. Nors esu didelė patriotė, kuriam laikui pabūti greta tų monstrų, visų šokio grandų būtų neįtikėtina patirtis“, – 15min sakė ji.
Iki šiol S.Saikauskaitė Amerikos aplankyti dar nespėjo, tačiau net nemirktelėjus tikina, kad jei pasitaikys galimybė – ši kryptis yra jos prioritetų sąraše.
„Dėl šokių labai noriu į Niujorką arba Los Andželą. Man labai patinka amerikiečių laisvė, ten net vaikai jaučiasi laisvi, drąsūs, jie nebijo eksperimentuoti, ieškoti. Manau, kad mes, lietuviai, palyginti su jais jaučiamės kiek suvaržyti, gal kiek per kuklūs ir tai kartais mums patiems pakiša koją siekiant kokių nors asmeninių tikslų“, – sakė ji.
Amerika itin artima tapo ir režisierei Giedrei Žickytei. Šiuo metu, ji sako, JAV praleidžianti daugiau laiko nei gimtajame Kaune, skrydžiai tarp Lietuvos ir Amerikos tapo jos kasdienybe.
„JAV kuriu savo naują filmą apie Simą Kudirką, ką tik baigėme filmavimą, todėl iki šiol teko nemažai laiko praleisti ten. Šiandien galiu pasakyti, kad gyvenimas, darbo principai JAV ir Europoje – labai skirtingi. Ten susidūriau su visai kitomis taisyklėmis“, – 15min sakė G.Žickytė.
Naujo režisierės filmo partneris yra Amerikos ambasada, amerikietis yra ir jos koprodiuseris, todėl šis kraštas tapo jai labai savas.
„Esu ten nemažai pakeliavusi, Kalifornijos gamta yra įspūdinga, Nevada. Ten per kelias valandas važiuojant automobiliu gali pamatyti viską: nuo dykumos iki krioklių, tas kontrastas labai įsimintinas“, – 15min sakė G.Žickytė.
