Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jolanta Leonavičiūtė Monblano viršūnės nepasiekė: „Kas dešimtas žingsnis buvo žaidimas su likimu“

Sekmadienį Jolanta Leonavičiūtė kartu su 10 žmonių grupe pasiryžo kopti į aukščiausią Vakarų Europos viršukalnę – Monblaną. Visgi šį kartą triumfuoti jiems nepavyko – to neleido blogos oro sąlygos: „Buvo žiauru...“
Jolanta Leonavičiūtė
Jolanta Leonavičiūtė / Asmeninio albumo nuotr.

Fitneso trenerė praėjusią savaitę leido Šamoni miestelyje, Prancūzijoje. Kartu su alpinistų komanda ji ruošėsi kopti į čia esantį Monblano kalną. Antradienio rytą buvo numatytas viršukalnės šturmas, tačiau jos pasiekti lietuviams taip ir nepavyko.

„Vakar buvo ekstremaliai sudėtingos bei pavojingos sąlygas kopimui. Sniegas, lietus, rūkas, sušlapę rūbai, šaltis, statūs bei slidūs šlaitai. Kiekvienas 10 žingsnis – žaidimas su likimu ir žvilgtelėjimas mirčiai į akis. Visgi nepaisant tokių blogų oro sąlygų, nusprendėm kopti iki Refuge de Goutier. O iš ten jau šturmuot viršukalnę. Įkopėm beveiki iki 3600 m. Bet vado sprendimu apsisukom ir leidomės žemyn.

Ne šį kartą. Gyvenimas per trapus. Ir rizika per didelė. Mačiau daug kryžiukų. Su žuvusių vardais. Lietuvių taip pat. Ir labai įsiminė žodžiai, parašyti žuvusios moters atminimui – „...paskutinis tavo gyvenimo žingsnis buvo nebepataisomas“. Kalnai klaidų neatleidžia. Bet kartu labai traukia. Bus dar laiko. Sugrįšim vėl“, – įspūdžiais dalijosi Jolanta Leonavičiūtė.

Asmeninio albumo nuotr./Jolanta Leonavičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Jolanta Leonavičiūtė

15min moteris teigė, kad streso kopiant į kalną buvo kone kiekviename žingsnyje.

„Apie sunkumą čia kalbėt net neverta. Buvo žiauru, be galo pavojinga. Visiems ir adrenalino, ir streso per akis. Ne veltui alpinizmas yra vienas mirtingiausių sportų... Tai buvo žaidimas su mirtimi tiesiogine to žodžio prasme. Kiti kopimo kolegos „juokauja“ – pažaidėme tinklinį su mirtimi ir užtenka. Ne ta vieta ir ne čia mums numirt. Kalnas ir gamta visada taria paskutinį žodį.“

Tačiau Jolanta įsitikinusi – bandymų pasiekti viršukalnę dar tikrai bus. „Tik kitą kartą pasiliksiu kokias 3 dienas rezervui, kad būtų galima išlaukti geresnių orų. Iš tikrųjų tokie įvykiai, kai lieka pusė žingsnio iki tragedijos, užgrūdina“, – sakė ji.

O dabar – laikas „suvirškinti“ visus įspūdžius ir nurimti. „Jau atvykome į stovyklavietę. Džiaugiamės, kad viskas gerai baigėsi. Bet kuriuo atveju, tokios kelionės, žygiai išmoko daug gyvenimo pamokų. Pradedi dar labiau vertinti gyvenimą ir keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Kitas kartas, manau, bus sėkmingas. Viskam savas laikas“, – 15min tikino J.Leonavičiūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jolanta Leonavičiūtė kopia į Monblaną: „Nesitikėjau, kad pradžia bus tokia sunki“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?