Jolanta Leonavičiūtė atvirą įrašą paviešino socialiniuose tinkluose. Juo sutiko pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt.
„Paliesiu jautrią temą. Bet labai aktualią. Ypač Lietuvai, kur savižudžių skaičius didelis.
Kodėl taip yra? Emocinis pervargimas, užslėptos ar atviros patyčios. Kitokio AŠ engimas, diskriminacija, žlugdymas kaip asmenybės ir t. t.
Čia galioja posakis „būk kaip visi, daryk kaip aš“.
Ką jau kalbėti apie daugiau mažiau žinomus žmones. Užtenka pirstelėti ne gėlytėm ir atrodo, lyg visa tauta sukyla su tikslu (sąmoningu ir ne) tą žmogų sunaikint. Kai kas atsilaiko, kai kas užsidaro, atsiriboja. O kai kas išeina – ten, iš kur niekada negrįžtama.
Aš tai vadinu žmogžudyste. Neakivaizdi žmogžudystė.
Pasidalinsiu istorija. Po mano dalyvavimo projekte „Kaukės“ norom nenorom užmačiau daug labai baisių, bjaurių komentarų savo atžvilgiu iš vieno žmogaus. Taigi parašiau jam asmeninę žinutę: „Kodėl Jūs žudot mane? Ar gyvai mane pamatęs smeigtumėt man peilį į širdį? Ir ateitumėt į laidotuves, kur stovi visa mano šeima? Jei ne – tai nežudykite daugiau.“ Gavau atsakymą su atsiprašymu. Na, žmogus dėmesio tik norėjo. Jaučiasi blogai pylęs neapykantą ant svetimo žmogaus ir nemanė, kad tai kas nors blogo.
Reziumė – prieš kiekvieną skleidžiamą bjaurų, užgaulų žodį stabtelkit. Ar tai yra tikrai tai, ką Jūs norit jam pasakyt? Ar tie žodžiai nebus paskutinis lašas jo gyvenime, kurio jau nebus? Ir ar prisiimat atsakomybę už žmogžudystę? Tą tylią, bet labai skaudžią“, – rašė J.Leonavičiūtė.
