Šokdama iš 4 kilometrų aukščio J.Leonavičiūtė net 45 sekundes mėgavosi laisvu kritimu – tuo metu jos kūno kritimo greitis siekė net 200 km/h.
J.Leonavičiūtė neslepia, kad mėgsta pažvelgti baimei į akis, todėl jau seniai svajojo išbandyti tokią ekstremalią pramogą.
„Skristi parašiutu norėjau jau labai seniai, o tam reikėjo tik šiek tiek drąsos. Nusprendžiau, kad jau laikas ir nėra čia ko atidėlioti“, – 15min pasakojo J.Leonavičiūtė.
J.Leonavičiūtė aktyvias pramogas išbando nuolat – neseniai kopė į Monblano viršukalnę, stojo į ekstremalaus bėgimo „Bebro kelias“ trasą. Jolanta yra sklandžiusi ir parasparniu, tačiau iš tokio aukščio laisvu kritimu dangų skrodė pirmąsyk.
„Visais pirmais kartais, natūralu, jauti nežinomybę ir baimę. Tačiau tokie dalykai virpina širdį – tuomet jauti, kad tu iš tiesų gyveni. Be to, iš tokių patirčių pasisemi energijos. Šypsena nedingo nusileidus mažiausiai pusvalandžiui, bet tuo metu, kai pakilome į 4 kilometrų aukštį, jaudulį jaučiau“, – pasakojo J.Leonavičiūtė.
J.Leonavičiūtė teigė, kad laisvojo kritimo metu buvo taip šalta, kad net kvėpuoti pasidarė sunku.
„Gėlė ausis, o kvėpuoti – praktiškai neįmanoma. Skamba baisiai, bet tikrai kartočiau ir iš kuo aukščiau“, – šypsojosi J.Leonavičiūtė.
J.Leonavičiūtė pasakojo, kad nuo mažumės ją traukė ekstremalus sportas, o kvapą gniaužiantys potyriai praturtina kasdienybę ir padeda pabėgti iš rutinos.
„Tai prideda gyvenimui labai daug spalvų. Tuomet į gyvenimą žiūri paprasčiau ir iš labai teigiamos pusės. Anksčiau ar vėliau gyvenimas vis tiek baigsis, tai kodėl neišbandyti to, ko trokšta širdis?“, – džiaugėsi J.Leonavičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jolanta Leonavičiūtė Monblano viršūnės nepasiekė: „Kas dešimtas žingsnis buvo žaidimas su likimu“