Tačiau kaip anąkart sakė – jei „Legendose“ šventę dedikavo draugams ir bičiuliams, po savaitės jubiliejų ji paminėjo ir su teatro kolegomis – Vilniaus mažajame teatre vyko 60-mečio progai skirtas aktorės romansų ir dainų vakaras „Mūs benamės sielos...“.
Kaip tikra profesionalė, Larisa sukaupė visas jėgas ir į savo vakarą atvyko energinga ir plačiai besišypsanti – o dar ką tik lovoje gydėsi gripą. Scenoje buvo padėtas arbatos puodelis, kurį aktorė gurkšnodavo tarp savo dainų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Larisai Kalpokaitei – 60 metų: apie spalvingą aktorystės kelią, vyro dovanas ir pasimatymus
„Mano atliekami romansai – tai lyg atskiros pjesės, pasakojimai, vilties kupinos meilės istorijos, kurias papasakoju žiūrovui. Čia svarbu mintis. Aš dainuoju ir pasakoju istorijas, o jas pasakodama turi galimybę suvaidinti daug vaidmenų per vieną vakarą“, – savo 60 metų jubiliejinį vakarą pristato L.Kalpokaitė.
Šis L.Kalpokaitės jubiliejinis vakaras – tai dar vienas renginys iš ciklo „Susitikimai Vilniaus mažajame teatre“, kuris suteikė galimybę žiūrovams artimiau susipažinti su šio teatro kūrėjais.
Romansas – tai sentimentali, aistrų kupina daina kildinama iš viduramžių Ispanijos, o vėliau paplitusi ir prigijusi Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Larisos Kalpokaitės sudarytoje programoje: senoviniai ir šiuolaikiniai rusų romansai, žinomos dainos, kurias kadais atliko Antanas Šabaniauskas, Edita Piaf, Vytautas Kernagis. Vakaro metu skambėjo ne tik romansai, dainos, bet ir Jurgio Baltrušaičio, Osipo Mandelštamo, Aleksandro Bloko eilės.
L.Kalpokaitė – Rimo Tumino ir Vilniaus mažojo teatro aktorė. Debiutavusi jaunatviška energija tryškusiame spektaklyje „Dvigubas nepastovumas“, Larisa vėliau dalyvavo kuriant legendinį spektaklį „Čia nebus mirties“, laikomą Vilniaus mažojo teatro pradžia, ir, žinoma, „Vyšnių sodą“, kur ji sukūrė du visiškai skirtingus vaidmenis – Varią ir Šarlotę.
„Gyvenome apimti euforijos. O nuostabiausia, kad tuo metu labai daug juokėmės. Mums viskas buvo juokinga, viskas gražu, gera...“ – prisimena aktorė.
Larisą galima išvysti daugelyje Vilniaus mažojo teatro spektaklių: „Maskaradas“, „Revizorius“, „Trys seserys“, „Palaukit, kieno čia gyvenimas“. Tiesa, tai nepagrindiniai, tačiau ryškūs, dažnai net ekscentriški vaidmenys, kuriuos aktorė kuria pasitelkdama ugningą temperamentą ir emocinį ekspresyvumą.
Ji nepakeičiama tose įvairių spektaklių scenose, kur reikia sodraus, stipraus balso – ryškaus epizodų bruožo. Nepakeičiama ji ir spektaklyje apie emigracijos skaudulius „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), kur sukūrė vieną naujausių savo vaidmenų.
Šis spektaklis įtrauktas į Lietuvos šimtmečiui skirtą lietuvių dramaturgų ir režisierių savaitę, kuri vyks Vilniaus mažajame teatre vasario 13-18 dienomis. Šiame spektaklyje L.Kalpokaitė sukūrė išties įspūdingą bedalės emigrantės, kuri kaltinama rankinės vagyste, vaidmenį.
Tačiau vien teatru jos kūrybinė biografija neapsiriboja: aktorė vaidina kine, televizijoje, rengia romansų ir poezijos programas, kuriose jos kūrybinės galios atsiskleidžia visa jėga. Kad ir ko Larisa imtųsi, regis, jai negali nepavykti dėl pavydėtinai pozityvaus ir azartiško nusiteikimo. Jos užkrečiantis juokas, gebėjimas ironiškai pažvelgti į situaciją ir į save pačią visad sukuria puikią kūrybinę atmosferą.
