Televizijos žiūrovai pripratę laidų prodiuserį Samą matyti su šypsena veide, gerai nusiteikusį ir energingą. Paklaustas, kaip jaučiasi sulaukęs 55-ojo gimtadienio, S.Urbonavičius juokiasi: „Aš jums prisipažinsiu, esu pakeitęs dokumentus, man tik 25-eri.“
– Sauliau, 55-eri – jums tai didelis skaičius? Ar tenka susidurti su visuomenės stereotipais, skaičiuojant gyvenimo metus?
– Aš tikrai patyriau baisią krizę – pradėjau jaunėti (juokiasi). Mūsų visuomenė yra save įkalinusi į siaubingus stereotipus, negali iš jų išsivaduoti. Tam tikro amžiaus sulaukę žmonės prisigalvoja įvairių prietarų. Tai didelė problema, bet kartu ir žmogaus pasirinkimas. Juk kiekvienas turi savo galvą ant pečių ir jeigu tu truputėlį savimi rūpiniesi ir galvoji apie asmenybės tobulėjimą, tokių klausimų nekyla. Manau, kad patirtis yra didžiausias gyvenimo turtas.
– Mėgstate švęsti gimtadienius?
– Nemėgstu gimtadienių. Gyvenime turiu daug įdomesnių užsiėmimų. Kaip ir minėjau, didžiausias mano tikslas – savęs tobulinimas, tada atsikratai daugybės nesąmonių ir nenervini aplinkinių (šypsosi).
– Bet visgi, šiemet jubiliejus, galbūt paminėsite?
– Šįkart švęsiu, nes noriu pamatyti savo senus ir gerus draugus, ketiname susitikti.
– O kaip vertinate draugų ir artimųjų sveikinimus socialiniuose tinkluose?
– Anksčiau gaudavome atvirutes, o dabar plūsta sveikinimai feisbuke, tai puiku! O vertinant bendrai, manau, kad socialiniai tinklai yra „energijos čiulpikas“ ir laiko gaišimas. Taip, jie reikalingi darbo reikmėms. Žinoma, kartais jie turi didelių pliusų, tačiau įžvelgiu daugiau minusų. Man ten atrodo viskas netikra. Tik kai realiai pabendrauji su žmogumi, matai, koks jis yra.
– Kalbant apie jaunystę, ar nekyla noras bent trumpam sugrįžti į mokyklos suolą ar pabūti studentu?
– Aš nesijaučiu pasenęs. Niekas nepasikeitė, tik įgijau daugiau patirties. Jei kas nors ilgisi studentiškų laikų – jis blogai gyvena. Kiekvienas normalus žmogus turi juodų ir baltų dienų. Kartais atrodo, kad gyvenimas yra tikra tragedija. Tačiau nereikia bėgti, skubėti, vaikytis kitų gyvenimo socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui: „Aš sėdžiu dirbu, o kiti keliauja“, tai yra saviapgaulė. Sakyčiau, reikėtų dažniau paskaityti filosofų, mąstytojų knygų, paklausyti šiandieninių žmonių istorijų.
– Ilgą laiką dirbate laidų prodiuseriu. Kaip keitėsi jūsų požiūris į šį darbą, nekyla noras imtis naujos veiklos, nesusijusios su muzika?
– Lietuvoje nėra jokios televizijos mokyklos. Mes mokėmės iš klaidų, statėme televizijos programas nuo nulio. Dirbant šį darbą reikia atsiriboti nuo savo pasaulio suvokimo ir įsitikinimų, nes tokiu būdu sukurtum laidą tik sau, ją žiūrėtų 6 žmonės, o tu verksi, kokie kvaili žiūrovai.
Jiems reikia produkto, kuris jaudintų, o profesionalas turi tai suvokti, pajausti, kas įdomu žmonėms. Tai sudėtingiausia šio darbo dalis. Savo gyvenime bandžiau įvairių veiklų: buvau tapytojas, tada viską mečiau ir sukūriau grupę BIX, po kurio laiko pradėjau veiklą televizijoje. Ir man visai nesvarbu kur, svarbiausia, kad dirbčiau kūrybinį darbą.
– Sekmadienį bus pradėtas rodyti jau šeštasis „X Faktoriaus“ sezonas, esate ne tik šios laidos prodiuseris, bet ir komisijos narys. Kokių staigmenų žiūrovams laukti šiais metais?
– Naujos istorijos ir nauji žmonės. Kiekvienais metais vis stebimės, kad atsiranda labai įdomių asmenybių. Šiemet nufilmavus atrankas, visi teisėjai sakė, kad tai pats geriausias sezonas. Tai yra svarbiausia naujiena žiūrovams – kitokie, drąsūs žmonės.
– Panašu, kad darbas užima didelę jūsų gyvenimo dalį. Ar pavyksta skirti laiko šeimai?
– Kartais dirbu 24 val. per parą. Jaučiu didelį norą daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems. Džiaugiuosi, kad dabar pavyksta vis dažniau išnaudoti laisvas akimirkas. Aš labai dėkingas savo šeimai, kad ji mane supranta ir leidžia daryti tai, ką aš šiuo metu galiu daryti geriausiai.
– Sauliau, ilgus metus propaguojate sveiką gyvenimo būdą. Ar būtų galima jus pavadinti ir sporto aistruoliu?
– Sportas kenkia sveikatai (juokiasi). Negalima manęs pavadinti sveikuoliu, nes aš per daug dirbu ir nedarau daug dalykų, taip, kaip reikėtų. Dabar visi šneka, ką valgyti, ko ne, kada keltis... tai yra absurdas. Jei vienam žmogui padėjo, nereiškia, kad padės ir tau. Visų pirma, privalai įsiklausyti savęs ir daryti taip, kaip tau geriau.
Per ilgą laiką aš tai suvokiau ir toliau stengiuosi mokytis. Nors šiuo metu, kai yra daug įvairios informacijos, sunku išgirsti save, tas vidinis balsas užkimsta. Tačiau aš stengiuosi jį įsiklausyti. Jei noriu judėti – bėgioju, jei noriu griūti į sniegą, tai ir darau. Bet tai būdinga man, nereiškia, kad kiekvienas turi taip elgtis, reikia galvoti apie save.
Alkoholio atsisakymas prieš 13 metų – mano asmeninis sprendimas, kuriuo aš labai džiaugiuosi. Užterštumo mūsų gyvenime dabar yra tiek, kad alkoholis tik dar labiau pablogina visą situaciją. Vieną dieną aš sau pasakiau – viskas. Viduje bei savo asmenybėje iki šio sprendimo aš ilgai ėjau.
