Po 10 metų svarstymų Julija Estko pasiryžo plastinei operacijai: „Svarbiausia gražintis skoningai“

Prieš du mėnesius J.Estko ryžosi gultis po operacinės skalpeliu – jai buvo atlikta akies voko kėlimo operacija. Tiesa, visa tai ne tik dėl estetinių priežasčių – 15min moteris pasakojo, jog problemos su akimi prasidėjo dar tada, kai ji buvo vaikas.

„Vaikystėje turėjau didelę traumą ir man siuvo voką, mano akis pusę metų buvo užklijuota, – prisiminė moteris. – Gal patyčių buvo daugiau tada. Bet kažkaip tais laikais mokytojos uždrausdavo tyčiotis. Man reikėjo nešioti tokius akinius ir ilgainiui pripratau tos akies apskritai neatmerkti.“

Nuo tada atliktos operacijos Julijos akį pažymėjo randas, tačiau tai – palyginti menka bėda. „Nuo 30-ies man vokas staigiai pradėjo kristi. 29-erių metų dar buvo viskas gerai, o po to atsipalaidavo – ir viskas“, – sakė ji. Anot J.Estko, nukritus vokui, akys ne tik, kad atrodė neproporcingai, bet ir sukėlė didelių nepatogumų.

Asmeninio albumo nuotr./Julija Estko prieš operaciją

„Matyti viena akimi buvo sudėtinga“, – užsiminė ji ir pridūrė, kad po ilgos darbo dienos vokas būdavo gerokai užkritęs. Dėl šios problemos makiažą kitiems daranti moteris jo taip ir negalėdavo pasidaryti sau. „Kai tu pasidažai veidą, makiažas gali paryškinti ne tik pliusus, bet ir minusus. Dėl to savo akis dažydavau labai minimaliai. O šiaip pripratau apskritai nesidažyti“, – sakė ji.

Toks moters sprendimas sulaukdavo ir kolegų pastabų. „Kolegos sakydavo, kad per daug gerai apie save galvoju, nes nesidažau“, – juokėsi J.Estko. Vis dėlto dabar šios dienos – praeity. „Apie operaciją galvojau jau 10 metų ir tada ryžausi“, – apie ilgai brendusį gyvenimo žingsnį sakė vizažistė. Prabėgus 2 mėnesiams po akių vokų kėlimo operacijos, moteris nuo šiol žada pasigražinti ir teptuku, jaučiasi gražesnė, o svarbiausia – laimingesnė.

Sulaukė ir palaikymo, ir kritikos

Kaip pasakojo J.Esktko, apatinių ir viršutinių vokų pakėlimas jai atsiėjo 2000 eurų, o pati operacija truko keturias valandas. Visgi darbo vaisiai matėsi anaiptol ne iš karto. „Pirmą mėnesį reikėjo išlaukti, jis buvo gan sunkus, buvau užtinusi, negraži. Atrodžiau baisiai“, – prisiminė moteris.

Asmeninio albumo nuotr./Julija Estko po operacijos

Prabėgus antrajam mėnesiui, akių tvinkčiojimas nuslūgo, o tinimas praėjo, taigi, pradėjo matytis pirmieji rezultatai. „Dabar atrodau jaunesnė nei prieš tai. Tikrai nesitikėjau, nes po operacijos buvau patinusi, bet dabar atrodo, kad 10 metų nėra“, – džiaugėsi vizažistė.

Anot jos, abi akys atrodo vienodos, net didesnės. „Nepažįstami žmonės man davė 25-erius metus ir taip smagu... Paskutinis rezultatas matosi po pusės metų, bet man jau dabar patinka, tai nežinau, kas bus vėliau“ – nuostabos neslėpė moteris.

Taip pat jau dabar vizažistei lengviau matyti. „Dabar visai kitaip žiūriu, nes nejaučiu to užkritimo ant akies. Regėjimui, manau, yra geriau“, – sakė ji.

Pasikeitus situacijai, atsirado proga pagaliau ir pačiai pasidažyti, tačiau šiuo metu moteris susiduria su kita problema. „Nėra, kur išeiti, nes karantinas, nėra kam parodyti“, – juokėsi ji. Tiesa, dalis žmonių po operacijos jau spėjo išvysti J.Estko. Kai kurie iš jų jau net spėjo pažerti kritikos dėl padaryto sprendimo gultis po skalpeliu.

„Jie sakė – čia buvo tavo vizitinė, – citavo moteris. – O kiti net nepastebėjo, kad pasidariau operaciją. Sakė, nieko tu čia nepasikeitei. Man labai greitai sugijo akis ir tų randų nelabai liko, tai ir nepastebi. Labai keista, nes tu pats tai matai.“

Asmeninio albumo nuotr./Julija Estko dabar

Ir iš tiesų, kaip mano J.Estko, svarbiausia, kaip grožio procedūras vertina tas, kuris jas darosi. Vizažistė teigė sulaukusi ir klausimų, kodėl apskritai darėsi operaciją, tačiau čia ji supratusi, kad į kiekvieną pastabą reaguoti nereikėtų, kad neprarastum savasties.

„Jeigu jau ryžaisi, tai turi savo nuomonę ir apginti. Na, o tada jau žinoti, kad gali būti visko, visokių kritikų. Vis tiek, jeigu tu nenuslėpei to fakto, tai sulauksi pastabų“, – užsiminė ji. Vis dėlto didžioji dalis žmonių ją palaikiusi. „Sakė, kad labai gerai, jog pasidariau operaciją, nes, jeigu būčiau dariusis vėliau, tai ir sunkiau gytų, pavyzdžiui, po penkiasdešimties“, – teigė J.Estko.

Nors ši operacija vizažistei suteikė laimės, apie kitas ji kol kas nesvarstanti. „Aš esu už tai, kad žmogus išliktų natūralus, tuo mes ir ypatingi, kad ateiname su savo veidais ir savo charakteriais“, – kalbėjo pašnekovė. Čia pat ji prisiminusi vieną istoriją, kaip jos jauna pažįstama siekė pasidaryti nosies plastinę operaciją.

„Gyvenime sutikau vieną labai gražią merginą, tik jos nosis su kuprele. Ji atsidėjinėjo pinigus operacijai, bet man atrodė, kad jos gražus charakteris ir ta nosis taip gražiai, harmoningai dera. Tai jeigu būčiau chirurgė, bandyčiau ją atkalbėti. Na, bet ji turi kompleksą. Tai sėdi ir galvoji, kad tu negali patarti, nes, jeigu žmogus taps laimingesnis, tai turi jam pritarti“, – mintimis dalijosi J.Estko.

„Aš pati turiu ant nosies kuprelę, bet niekada nenorėčiau jos taisyti. Bet nevienodos akys man pačiai labai matėsi“, – pridūrė ji. Bet kokiu atveju, prieš estetinę chirurgiją ji nepasisakanti tol, kol viskas daroma su saiku.

„Kai pagalvoji, šiais laikais yra tiek daug galimybių ir, jeigu žmogus blogai dėl ko nors jaučiasi, tai kodėl gi ne. Aišku, kai per daug, kai įsistato žandus, akis, susideda lūpas, tai žmogus iš savęs padaro lėlę. Tai gal ne mano skonis, bet nesu prieš pasigražinimą. Ta riba, jeigu darai, turėtų būti skoninga, kad niekas nepastebėtų“, – sakė J.Esko.