J.Žalakevičius seriale atlieka Antano Sniečkaus, kuris buvo ilgalaikis Lietuvos komunistų partijos vadovas, vaidmenį. Tačiau aktorius tikina, kad jis nėra toks blogas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Jis yra pozityvas. Gali sakyt kas ką nori, jie galbūt nesusipažinę su istorija. Tačiau tie, kurie tuo laikotarpiu buvo valdžioje, turėjo kažką daryti: jie galėjo iš karto sunaikinti Lietuvą, arba galėjo neleisti taip greitai jos sunaikint. Ir mano personažas, Antanas Sniečkus, nebuvo toks blogas. Aišku, jis buvo labai rėkiantis, dėl to kad režisierius sakė, jog reikia rėkti, bet jis buvo protingas, racionalus, išmintingas ir strategiškas žmogus, nepasidavė, padarė viską, kas galėjo būti geriausia Lietuvai“, – teigė aktorius.
J.Žalakevičius pripažįsta, jog ruošiantis šiam vaidmeniui reikėjo daug pasidomėti ir istoriniais faktais. „Teko gilintis, skaityti daug apie jį. Daug domėjausi istorija. Taip pat tėtis pasakojo, nes jis kaip ir pats jį matė. Aišku, kai jis tapo ta didelė valdžios galva, buvo turbūt vyresnis už mane, bet man teko vaidinti jį ir kaip jau gavosi palieku žiūrovams spręsti, bet į kiekvieną personažą reikia įdėti širdies“, – kuklinosi garsus teatralas.
Aktorius džiaugiasi ir puikia kūrybine komanda, su kuria teko dirbti ir susidurti filmavimo aikštelėje. „Režisierius Saulius Balandis buvo labai pasitikintis, tuo, ką daro. Jis turėjo reikalavimų, bet matė viziją. Personažas irgi gyvas žmogus ir svarbiausia, kad tas gyvumas būtų, o po to jau kaip parašyta. Kai kurie dalykai yra išgalvoti, kai kurie tikri“, – pasakojo jis.
Tris vaikus auginantis ir tikru šeimos žmogumi save laikantis aktorius atskleidė, kad filmavimai nebuvo pernelyg intensyvūs. „Nepapuolė, kad tektų naktimis filmuotis, su nakvynėmis, su išvažiavimais. Girdėjau, kad buvo aktorių, kuriems tikrai buvo sunku ir dėl pamainų, ir dėl oro sąlygų. Man gal dėl pozityvumo nesijautė to sunkumo“, – šypsojosi J.Žalakevičius.
Aktorius pasakojo ir jautrią istoriją apie tai, kaip šis vaidmuo susijęs su jo šeima. „Jeigu vieną dieną nebūtų žmogus pasirodęs, nebūtų nei mano tėčio, nei manęs. Tiesiog stribai gulėjo sode ir laukė mano senelio. Jeigu kitas senelis nebūtų atidavęs savo rakandų, visų gyvulių ir ūkio – būtų išvežtas į Sibirą, būtų sušaudytas“, – atvirai pasakojo aktorius.
J.Žalakevičius tikino, kad apie masinių trėmimų ir okupacijos laikotarpį kalbėti yra būtina. „Man atrodo, kad daug kas nelabai yra afišuojama ir daug ko mes nežinome. Todėl iškreipti faktus galima, nes nėra vienos nuomonės. Labai subjektyvu imti ir pasakyti, kad bloga diena. Na ir kas, kad lyja, o gal kažkas to lietaus labai laukia. O žudymai, tremtis, netektys – tai labai baisu. Kai pašneki su vyresniais žmonėmis, tai jie sako, jog viską išgyvensim, kad ir karo nebūtų. Tai aš labai palinkėčiau visiems, kad nebūtų to karo, arba kažkaip su mažesnėmis netektimis“, – tikino aktorius.
J.Žalakevičius skatino kuo daugiau žmonių susipažinti su istorija. „Šį daugiaserijinį filmą reikia žiūrėti dėl to, kad istorija parodyta menišku kampu, parodyta galbūt ne taip baisiai, kaip iš tikrųjų buvo, nes kai kur tiesiog net neįmanoma buvo to parodyti. Jį reikia žiūrėti, kad kuo daugiau žmonės žinotų, kas yra, kas mes esame, kuo mes galime būti“, – teigė J. Žalakevičius.
Prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.
Filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Istorinis vaidybinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas Sauliaus Balandžio, rodomas sekmadieniais, 21.00 val. per LRT.
