Pažintis prasidėjo nuo kuriozo
Šiais laikais nenustebinsi pasakęs, kad su antra puse susipažinai internetu. Čia užsimezgė ir Upės pažintis su Tomu – pastarasis jai parašė per „Messenger“ programėlę. Tačiau šioje istorijoje slypi kuriozas – knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas į akį kritusiai merginai žinutę per neapsižiūrėjimą išsiuntė ne iš asmeninės, o iš darbinės paskyros.
„Nesupratau, kas tai per anketa. Suvokęs klaidą, Tomas žinutę ištrynė, bet išsitrynė tik jam, o man vis tiek matėsi. Tai užklausiau, kas čia rašo“, – smagiai prasidėjusią pažintį kalbėdama su portalu Žmonės.lt prisiminė U.Lučiūna.
Ties tuo kuriozas nesibaigė – į Upės klausimą sureagavo „Juodo šuns“ darbuotojas, kuris informavo, kad tai knygyno paskyra. Tada mergina pagalvojo – gal jai siūlomas koks nors darbas?
Visgi galiausiai T.Lučiūnas simpatijai žinutę nusiuntė iš asmeninės anketos. Pakvietė pasivaikščioti ir Upė kvietimą priėmė. Pora puikiai pamena dieną, kada susitiko – tai buvo 2022 metų gegužės 15-oji. O rimtesnius santykius užmezgė birželį.
„Pirmą kartą susitikę vaikščiojome iki dviejų valandų nakties. Bet draugauti pradėjome po pusantro mėnesio. Po skaudžių santykių bijojau prisileisti kitą žmogų. Ir dar mamai kaip tik sakiau – mano gyvenime nėra meilės, yra tik kūryba. O praėjus kelioms savaitėms skambinau jai ir pasakiau, kad esu įsimylėjusi“, – juokėsi U.Lučiūna.
Upė ir Tomas savo santykių meile iš pirmo žvilgsnio vadinti nedrįsta. Anot jų, viskas klostėsi palaipsniui.
„Buvome kaip kokie 16-mečiai. Tie pirmieji rankų prisilietimai... Užtruko laiko geriau pažinti žmogų“, – teigė U.Lučiūna.
„Mes iš tiesų vienas kitam simpatizavome. Būdavo, tuo pat metu per feisbuką bendraujame vienais klausimais, per instagramą – kitais. Eidavome paklausyti koncertų. Bet didelio artumo iš pradžių vis tiek nebuvo, tiesiog daug bendravome ir kurį laiką vienas kito per daug neprisileidome“, – jai antrino Tomas.
Tačiau kai jau pradėjo draugauti, kartu Upė ir Tomas apsigyveno gana greitai – po kelių mėnesių. O 2024-aisiais suėjo dveji metai, kai jie drauge. Paklausti, ar per tą laiką teko susidurti su iššūkiais, pašnekovai patikino – išbandymų pasitaiko visose porose.
„Kartu gyventi, mokytis, auginti katiną, rūpintis buitimi, – šypsodamasi vardijo Upė. – Be to, kartais abu nepaskaičiuojame, kiek laiko ir energijos iš mūsų atims įvairios veiklos. Mokėmės kartu spręsti nuovargio klausimą, kaip viską spėti, kaip labiau save saugoti.“
„Aš bandžiau plėsti knygų verslą, kas sunkiai sekėsi, teko įdėti daug pastangų. Mūsų katiną Vincentą reikėjo gydyti. Ir mano artimas žmogus iškeliavo. Visko buvo. Juk gyvenom, nebuvome užsidarę namuose“, – portalui Žmonės.lt sakė T.Lučiūnas.
Pasipiršo vienas kitam
Interviu metu palietus sužadėtuvių temą, mylimieji atskleidė ne vieną galbūt nustebinsiantį faktą – jiedu piršosi vienas kitam. Pirmoji šį žingsnį žengė Upė.
„Buvau nusprendusi ir Tomui labai aiškiai pasakiusi, kad kai būsiu pasiruošusi ir žinosiu, kad čia tinkamas žmogus – pasipiršiu“, – teigė ji.
Tik tam buvo viena sąlyga. T.Lučiūnas skųsdavosi, kad dėl darbo krūvio nespėja perskaityti Upton Sinclair romano „Džiunglės“. Upė pareiškė – kai tik tai padarys, tada ir pasipirš. Taip jau sutapo, kad Tomas minėtą knygą perskaitė praėjus metams po draugystės pradžios. Ir tuomet Plateliuose, Šeirės pažintiniame take, Upė paklausė, ar šis nori ją vesti.
„Tomui iš pradžių gal buvo šiek tiek šokas, nes jis norėjo pasipiršti pirmas. Bet po to suprato, kad esame lygiaverčiai partneriai ir norime stebinti vienas kitą“, – džiaugėsi U.Lučiūna.
Galiausiai, tų pačių metų gruodį, pasipiršo ir Tomas. Tam jis pasirinko Marijampolėje esantį medinį Eifelio bokštą.
Plušo beveik visi svečiai
Vestuvių datą pora numatė likus beveik metams, tačiau intensyviausiai jas pradėjo planuoti paskutiniais mėnesiais. Bene pirmas dalykas, ką nusprendė – kad nori šventės Upės tėvų sodyboje, artimų draugų apsuptyje. Būtent čia kiekvieną vasarą su bičiuliais organizuojamos ir kūrybinės dirbtuvės.
„Buvau pagalvojęs – gal vadovautis dabartiniu modeliu, kur viską išsinuomoji, užsisakai ir atšventi. Bet tiek sodybos aplinkybės, tiek tėvų siūlymas švęsti joje, tiek mūsų pačių charakteris privertė pamąstyti ir nusprendėme, kad visgi vestuves organizuosime patys“, – paaiškino T.Lučiūnas.
„O aš iškart pasakiau, kad planuotojos nenoriu. Sodyba man artima, ją žino ir draugai. Tad norėjosi magija, kuri yra toje vietoje, pasidalinti su kitais bei turėti ir privatumą, ir laisvę“, – papildė Upė.
Nusprendus patiems organizuoti vestuves, iššūkių netrūko. Susidarė net apie 80 svečių sąrašas, tad sodybą tokiai šventei reikėjo tinkamai paruošti. Tačiau kai supa tinkami žmonės – viskas įmanoma. Darbas buvo komandinis – vieni rūpinosi scena, kiti kabino dekoracijas, treti dar kaip nors prisidėjo.
„Supratome, kad nepajėgsime visko padaryti be kitų žmonių pagalbos“, – organizacinius rūpesčius prisiminė Tomas.
„Tad beveik visi dalyvavę vestuvėse ir prisidėjo prie šventės“, – pridūrė Upė.
Buvo ir tokių, kurie gelbėjo daiktais – davė indų, užuolaidų, staltiesių.
„Visa tai rinkome ne vieną mėnesį ir vežėme į sodybą“, – pasakojo T.Lučiūnas.
Galiausiai išėjo puikus rezultatas. Daržinėje buvo įrengta scena, baro zona, išsipildė ir Upės noras lauke turėti ilgą vestuvinį stalą.
„Visi bendrai dirbo, padėjo ir per šventę jau mėgavosi tomis sukurtomis erdvėmis“, – portalui Žmonės.lt sakė ji.
Tiesa, porą iš pradžių gąsdino mintis, kaip reikės sodyboje sutalpinti 80 žmonių. Tačiau kadangi teritorija didelė, šį iššūkį taip pat pavyko įveikti.
„Darėme kone viešbutį. Valėme visus pastatus, kur planavome apgyvendinti žmones, skalbėme, nešėme patalynes,. Buvo toks rimtas savaitės projektas paruošti sodybą vestuvėms“, – pasakojo Tomas.
„Gal tuo momentu ir truputį pasigailėjome, kad neišsinuomojome kažkokios vietos, bet dabar, kai pagalvoji, buvo smagu patiems pasiruošti vestuvių erdvę“, – pasidžiaugė U.Lučiūna.
Fotogalerija:
Piliakalnis, pagrobimas ir putų mašina
Bažnytinės santuokos pora nenorėjo, bet prieš vestuves vis tiek lankė sužadėtinių kursus Bernardinų bažnyčioje. Kaip aiškino, norėjo pasiruošti.
Tiesa, tuokėsi iš pradžių mylimieji kukliai – liepos 13 dieną „taip“ vienas kitam ištarė Kauno pilyje. Čia dalyvavo tik liudininkai ir keli artimieji.
„Man atrodo, kai kas tik tiek ir švenčia vestuves“, – šyptelėjo Tomas.
Tačiau jis su Upe tik tuo apsiriboti nenorėjo. Didžioji šventė laukė rugpjūčio pradžioje, o prasidėjo ji nuo ceremonijos ant Žemaitijoje esančio Nausodžio, Varkalių piliakalnio. Jaunavedžiai portalui Žmonės.lt pasakojo stengęsi prieš vestuves nepamatyti vienas kito, todėl ėmėsi juoką keliančios gudrybės.
„Nesimatėme dieną prieš, o susitikome prie piliakalnio ir abu buvome užsidėję baltas paklodes su iškirptomis akytėmis – atrodėme kaip vaiduokliukai. Vienas kito rūbus pamatėme tik užlipę ant piliakalnio viršaus“, – įspūdžiais dalijosi Upė.
Ceremoniją vedė poros draugas Lukas Keraitis. Po jos sekė laikas prie ąžuolo, o galiausiai jaunavedžiai keliavo link Smilgiuose, prie Plungės, esančios Baltučių sodybos. Ten su senu motociklu juos pagrobė tėvai ir sodybos ūkvedys. Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo pora, būtent tėvai ir pasiūlė šią idėją.
„Užtvėrė kelią ir surengė mums pasalą. Kad bus jaunavedžių pagrobimas, žinojome tik mes ir dar keli žmonės. Be mūsų žinios tai padaryti būtų per daug sudėtinga. Nors šiaip kai kuriuos grobikus buvo sunku atpažinti“, – šypsojosi Tomas.
Tuomet jaunieji buvo išvežti, o kad galėtų pravažiuoti į vestuves, piršliai ir svečiai turėjo išsipirkti. Kaip jie tai darė – ir pati pora gerai nežino. Tačiau girdėjo, kad kai kurie bandė ir pinigais.
Vestuvėse buvo ir aprangos kodas – spalvoti akiniai arba keistos kepurės.
Tiesa, į vieną sumanymą Upė ir Tomas iš pradžių žiūrėjo skeptiškai. Nuotakos tėvai sodyboje organizuoja skautų stovyklas, joms įsigijo putų mašiną, tad ją pasiūlė panaudoti ir vestuvių šventei. Visgi, anot Upės, ji šią idėją palaimino bene paskutinę akimirką. Ir neprašovė.
„Buvo išties labai smagu. Gaudėme ir tuos žmones, kurie nebuvo linkę išbandyti putų – bandėme juos apkabinti ar įtraukti į putų kalną“, – juokėsi Tomas.
„O kiti specialiai tam persirengė, buvo pasiruošę maudymosi kostiumėlį, kad galėtų šokti į putas“, – vyrą papildė Upė, pridūrusi, kad laimė, jog ir oras šventei pasitaikė puikus, nors prognozuotas lietus.
Tačiau tai – toli gražu ne viskas. Vyko ir protmūšis, kuriame netrūko įdomių klausimų apie poros santykius. O vyšnia ant torto tapo muzikinė dalis, kurios metu užkurtas tikras vakarėlis. Čia koncertavo ir T.Lučiūno tėtis, ir Lukas Pilkauskas. O Lukas Keraitis iš rozetės traukinėjo elektros laidus, taip reguliuodamas vakarėlio apšvietimą.
„Viskas baigėsi tuo, kad vienu metu didžėjavo, grojo gal šeši ar aštuoni žmonės, nors mes to neplanavome... Buvo gražu, kad žmonės patys susikūrė šventę, mums jau nereikėjo ja rūpintis“, – džiaugėsi jaunikis.
Ypatinga fotosesija ir svarbus šventės svečias – katinas Vincentas
Vestuvių dieną Upė ir Tomas spėjo įsiamžinti ir fotografės Elenos Krukonytės fotosesijoje. Netrukus po šventės pora kadrais pasidalijo internete ir sulaukė daug pagyrų. Iš tiesų – fotosesija pavyko ypatinga.
„Norėjome atkurti „American Gothic“ paveikslą su šakėmis prie daržinės, tai ir atkūrėme. O po to jau sekė Elenos profesionalių minčių seka fotografuotis vis kitaip“, – prisiminė nuotaka.
Fotosesijai pozavo ne tik jaunavedžiai, bet ir jų katinas – vienaakis Vincentas. Upė portalui Žmonės.lt pasakojo, kad šį augintinį iš prieglaudos paėmė ne šiaip sau – norėjo kitokio gyvūno.
„Jis su broliu buvo rastas Naujojoje Akmenėje prie konteinerių. Brolis išvis abiejų akių neteko – turbūt mažų kačiukų infekcija.
Kai pasakiau, kad noriu paimti, manęs paklausė – jūs matėte, kad jis be akies? Atsakiau, kad gal keistai nuskambės, bet dėl to ir noriu. Po to norėjau paimti ir brolį be abiejų akyčių, bet jį prieglaudos darbuotoja jau augino kaip savo.
Paėmus Vincentą, paaiškėjo, kad jis turi nemažai problemų, nes serga ir epilepsija. Tiesa, kai apsigyvenome kartu su Tomu, ji kaip ir išnyko, baigėsi. Tai čia toks Tomo gyvūnas vietoj juodo šuns“, – mintimis apie augintinį dalijosi pašnekovė.
Vincentas dalyvavo ir sodyboje vykusiose savo šeimininkų vestuvėse. Nors, kaip prisipažino pora, iš pradžių šia idėja buvo kiek suabejota.
„Upė labai bijojo vežtis katiną į sodybą, nes jis miestietis ir gana sunkiai adaptuojasi lauko erdvėje“, – sakė Tomas.
„Muštis nemoka“, – patikslino Upė.
Visgi galiausiai priimtas sprendimas Vincentą į sodybą vežtis. Upė planavo po teritoriją jį vedžioti su pavadėliu, tačiau viskas baigėsi tuo, kad jis laisvai bėgiojo po sodybą. Ir ne tik!
„Vincentas kartu su svečiais nuo stalo valgė vestuvinį tortą“, – juokėsi Lučiūnai.
Tiesa, ceremonijoje ant piliakalnio katinas nesudalyvavo.
„Tačiau planavome, kad vienas iš draugų neš jo nuotrauką rėmelyje – jog jis vis tiek sudalyvautų. Svarbus vestuvių svečias buvo“, – patikino Tomas.
Netikėtas stiliaus rezultatas ir žaliai lakuotas nagas
Jaunieji žvilgsnius traukė ir dėl savo įvaizdžio. Tačiau, kaip prisipažino Upė, ji niekada nebuvo iš tų, kurios įsivaizduodavo save, pasipuošusią dailia vestuvine suknele.
„Galvojau, kad jeigu jau tuoksiuosi, tai nusipirksiu iš „Humanos“ pigią suknelę ir viskas. Bet, pasirodo, visai norisi gražios suknelės, bet kartu ir nesinori leisti daug pinigų“, – neslėpė nuotaka.
Pagalbos dėl įvaizdžio Upė kreipėsi į gerą bičiulę, kostiumų dizainerę Simoną Davlidovičiūtę. Tinkamo varianto teko ieškoti kelis mėnesius.
„Galop nusprendėme, kad bus sijonas, kurį galima tiesiog nusiimti, o po apačia – šortai vakarinei daliai. Ieškojome siuvėjos, bet galiausiai Simona kaip kostiumų dizainerė sako – aš pasiūsiu tą sijoną. Tada buvo dar keli mėnesiai, kai mes tą sijoną tvarkėme, atsirado barokiniai perlai. Išėjo tiesiog įspūdingas kūrinys ir nieko geresnio negalėjau įsivaizduoti. Apgalvojome kiekvieną detalę – kojines, batus, nuometą, kurį irgi rinkomės ilgai. Simona man siųsdavo vaizdo įrašus, ar laikosi nuometas, jeigu šoki pagal metalo muziką. Tai laikėsi“, – dalijosi Upė.
Tuo metu Tomas už savo įvaizdį dėkingas „muku“. O jį papildė... žaliai lakuotas nagas ir meniškos kojinės.
„Aš to neatsimenu, bet mama sakydavau, kad turėjau svajonę per savo vestuves būti su lininiais drabužiais. Tai tie lininiai drabužiai ir pritiko.
O kadangi Upės mėgstamiausia spalva žalia, nusprendžiau, kad batai turi būti žali. Tada atsiminiau, kad Upė mėgdavo vieną piršto nagą lakuoti žaliai, tai nusilakavau vieną nagą žaliai ir apsimoviau kojines, kurias man padovanojo jau iš tikrojo Paryžiaus – ant jų pavaizduotas bananas, iš kurio išsirita Eifelio bokštas.
Taigi stengiausi, kad kai kurios detalės būtų susijusios su mūsų draugyste. Be to, visą laiką su savimi turėjau žalią skalbinių segtuką, kad mums sektųsi“, – portalui Žmonės.lt pasakojo T.Lučiūnas.
Upė pridūrė, kad iš pradžių galvojo, jog abiejų įvaizdžiai bus balti, bet galiausiai išėjo kreminiai: „Tomas nuėjęs pasimatuoti ir iškart išsirinko ne baltus rūbus, o aš nieko negalėjau pasakyti, nes jam tie kremiški labai tiko!“
Jaunųjų įvaizdį iš tiesų galima pavadinti originaliu. Ar jie visada gyvenime siekia originalumo?
„Būtų lengva tiesiog nusipirkti drabužį, nes tikrai yra daug gražių dalykų, kuriais gali pasipuošti. Bet mes nei labai mėgstame greitą madą, nei norisi investuoti į tuos dalykus. Todėl vienaip ar kitaip reikia sukti galvą, kaip padaryti, kad būtų artima tau pačiam ir gražu. Ir galiausiai išeina tokių netikėtų siurprizų. Aišku, tam reikia laiko“, – svarstė T.Lučiūnas.
„Tomas dirbdamas knygyne ir šiaip kuria netradicinį verslą ir gyvenimo būdą. O kadangi aš esu iš meno pasaulio – kai susitinka mūsų smegenys ir akys, tai ir išeina truputį kitoniškiau“, – įsitikinusi Upė.
Žiedus porai gamino juvelyrė Ieva Grigienė. Jie – iš Upės šviesaus atminimo senelio išlydyto vestuvinio žiedo ir Tomo šeimos aukso. Be to, kadangi abu žaliaakiai, porai dar norėjosi, kad žiedus puoštų žalias akmenėlis.
„Juokaudamas sakau, kad tas žalias akmenėlis yra smaragdas, bet iš tikrųjų – tiesiog paprastas įdėtas“, – šyptelėjo Tomas.
Nustebinusios dovanos
Prakalbę apie dovanas, jaunieji iškart pabrėžė nenorėję gėlių – prašė geriau paaukoti Ukrainai. O vietoje daiktų pageidavo pinigų – kad juos galėtų skirti medaus mėnesio kelionei į Japoniją. Nepaisant to, vis tiek pasitaikė ir nustebinusių dovanų.
Viena įsimintiniausių – menininkės Julijos Račiūnaitės kūrinys. Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo Upė, ši dovana itin apgalvota. Mat bičiuliams Domui Raibiui ir Antai Marijai Antanavičiūtei per gimtadienius vis dovanodavo savo piešinius, kuriuose juos vaizduodavo kaip tėvus, o save ir Tomą – kaip vaikus. Dabar draugai J.Račiūnaitės paprašė sukurti kitokį paveikslą: jame D.Raibys ir A.M.Antanavičiūtė pavaizduoti kaip vaikai, o Upė ir Tomas Lučiūnai – kaip tėvai. Piešinį puošia ir juodas šuo su katinu Vincentu.
Porai itin įsiminė ir dar viena dovana – medinis skulptoriaus Liongino Šepkos darbas.
„Mes labai branginame menininkų darbus ir buvo neįtikėtina, kad toks skulptorius kaip Lionginas Šepka ir jo kūrinys atsidurs pas mus namuose“, – džiugesio neslėpė T.Lučiūnas.
Medaus mėnesio – į Japoniją
Vienos poros po vestuvių medų kopija Turkijoje, kitos – Ispanijoje, trečios – Maldyvuose.
„Tačiau kadangi mes prie jūros į šiltus kraštus dažniausiai važiuojame žiemą, dabar norėjosi, kad kaip reikiant tą medų pakopinėtume ir užtruktume“, – teigė Tomas.
Todėl jaunieji mėnesiui nutarė vykti į... Japoniją!
„Aš sakiau Italija, Tomas sakė Amerika ir mūsų kompromisu kažkaip tapo Japonija“, – nusijuokė Upė.
„Vestuvės finansiškai išėjo visai sėkmingos, tai dabar turėsime papildomų pajamų, kurias galėsime išleisti šiai brangiai šaliai. Nes šiaip atrodė finansiškai rizikinga ten keliauti. Bet avantiūriškai nusprendėme ir manome, kad viskas bus gerai“, – vylėsi T.Lučiūnas.
O paklausti, kokių dar turi planų po vestuvių, mylimieji neslėpė – svajonių yra visokių, tačiau kol kas jų išpildyti neskuba.
„Beveik mėnesį vasarą praleidus sodyboje, vis tiek traukia į gamtą, yra svajų apie asmeninę erdvę joje. Bet dar turiu pabaigti magistro studijas, be to, kol kas visas pastangas dėjome į vestuves ir Japoniją. Tai dabar džiaugsimės vienas kitu ir žiūrėsime, kur mus nuves norai ir svajos“, – sakė Upė.
„Be to, jau esame pasodinę medį, tai vienas veiksmas padarytas iki vestuvių. O atžalos ir namukai – planuose, bet dar nėra kažko konkretaus. Žiūrėsime, kaip integruotis atgal į Vilnių po visų šitų įspūdžių ir emocijų“, – pokalbį su portalu Žmonės.lt baigė Tomas.
