Juoko joga, anot Ievos Labanauskaitės, buvo pradėta praktikuoti Indijoje, o Lietuvoje prigijo prieš 10 metų. Pradininkas Madan Kataria paskyrė ambasadorių, kuris toliau sėkmingai veda seminarus.
Vis dėlto prieš kelis metus juoko jogą atradusi Ieva pasakoja, kad kol kas Lietuvoje ji dar neišpopuliarėjo. Tuo tarpu kitose pasaulio šalyse jau įsteigta virš 1000 jogos klubų.
„Labai tikiuosi, kad Lietuvoje tai taip pat vieną dieną žmonėms taps atsipalaidavimo, socializacijos šaltinis“, – šypsosi pašnekovė.
Aktorė sako, kad visuomenėje jau gerokai įsišaknijęs tradicinės jogos vaizdinys. Išgirdę žodį „joga“ žmonės įsivaizduoja dvasingumą, įvairius atliekamus fizinius pratimus. O juoko joga tėra paprastų pratimų serija, padedanti iššaukti juoką.
„Nereikia stengtis, apsimetinėti, tereikia tiesiog daryti pratimus. Juoko jogos esmė – juoktis be priežasties. Žmonės dažnai juoką bando iššaukti humoru, anekdotais. Šio tipo jogoje nėra nieko intelektualaus, o ją praktikuojantys žmonės turi tik išmokti apgauti savo protą. Protas neatskiria tikro juoko nuo imituojamo, o efektas absoliučiai tas pats“, – 15min sakė I.Labanauskaitė.
Ieva įsitikinusi, kad juoko joga yra naudinga, nes jos metu gaminami ne tik laimės hormonai seratoninas, endorfinas, bet ir išmokstama lengviau atsipalaiduoti. Juoko jogos metu labai svarbus ritmiškas kvėpavimas, kaip sako aktorė, tuomet vyksta plaučių vėdinimas, didinamas plaučių tūris, o tai padeda išlaikyti energiją, atsiranda žvalumas, didesnis darbingumas.
„Juoko joga gali padėti gydyti depresiją. Juoko jogos praktika nuostabi tuo, kad joje svarbu juoktis be priežasties ir nereikia būti intelektualiam, turėti kišenėje milijoną anekdotų. Juoko nauda, žinoma, yra pati efektyviausia, jei jis trunka 15 minučių“, – sako I.Labanauskaitė.
Pati Ieva pirmą kartą juoko jogą išbandė dar paauglystėje, kai buvo 15-kos metų. Kas merginai rekomendavo tokius užsiėmimus ji prisipažįsta jau nepamenanti, tačiau po tokio seminaro išmoko labai greitai atsipalaiduoti, kaip pati sako, išsilaisvinti.
„Tas atsipalaidavimas ir vidinė šypsena, laisvės, šilumos bei gerumo pojūtis mane tiesiog pribloškė. Bet po kelių užsiėmimų ir vėl įsisukau į rutiną, o juoko jogą šiek tiek apleidau“, – prisiminė aktorė.
Vėliau, kai Ieva išvyko į Londoną studijuoti vaidybos magistro, patyrė nemažai sunkumų. Kaip sako mergina – buvo sudėtinga gyventi svetimoje šalyje, rasti naujų draugų, kilo minčių viską mesti ir skristi atgal į Lietuvą. Tuomet I.Labanauskaitė ir vėl prisiminė juoko jogą, kuri, anot pašnekovės, ją išgelbėjo, leido bent trumpam pabėgti nuo nerimo.
Gyvendama užsienyje ji pradėjo stebėti juoko jogos užsiėmimus internete ir be mokytojų pagalbos išmoko mechaniškai juoktis.
„Tobuliausia, kai tai daroma žmonių grupėje, nes juokas, visai kaip ir žiovulys, užkrečiamas. O juokdamasis vienas iš pradžių žmogus gali jaustis kvailai. Tai gali pasirodyti nepatogu, bet paskui tampa įpročiu, o žmogui juokas – vidiniu pojūčiu“, – sakė I.Labanauskaitė.
Su skaitytojais aktorė pasidalijo ir vienu pratimu, kuris greitai padeda sukelti juoką: „Viena juoko jogos instruktorė pasakojo, kad pasiimdavo savo telefoną, neva išeidavo pasikalbėti. Kad neatrodytų kvailai, apsimesdavo, jog su kažkuo kalbasi ir garsiai juokdavosi.“
Dar vieną svarbų sprendimą, susijusį su juoko joga, Ieva priėmė susirgusi koronavirusu. Kol buvo saviizoliacijoje moteris pasakojo supratusi, kad juoko joga jos gyvenime užima labai svarbią vietą.
„Noriu baigti kursus ir pati mokyti juoko jogos. Parašiau Juoko jogos ambasadoriui Lietuvoje Stepui Šafranauskui ir paprašiau jo pagalbos“, – apie tai, kaip gimė idėja mokyti juoko jogos lietuvius pasakojo Ieva.
Pabaigusi juoko jogos kursus ir tapusi instruktore I.Labanauskaitė savo rankose laikė ne tik diplomą. Nuo tada ji pajuto, kad gali sau leisti daugiau juoktis ir net sudėtingiausiose situacijose rasti pozityvumą.
„Juoko joga mane išmokė valdyti įtampą, kurios, mano aktorės specialybėje yra be proto daug. Dabar kiekvieną dieną atsikėlusi ryte darau tam tikrus pratimus, pradedu savo dieną su juoku. Jaučiu, kad prie jo mano kūnas jau yra pripratęs“, – šypsojosi moteris.
Vieną dieną Ieva planuoja aplankyti ir Indijos vienuolyną, kuriame praktikuojamos tylos ir juoko jogos sesijos.
„Tikiuosi, kad ir ateityje galėsime kada nors tokias sesijas suorganizuoti ir Lietuvoje“, – ateities planais pasidalijo I.Labanauskaitė.
