„Aš ne tik couture'o sukneles kuriu, bet ir bilietus pardavinėju. Kaip žinote, mes visi daug ir labai garsiai kalbame apie kultūrą, bet mados kultūrą jau 31 metus propaguoju ir vis dėlto labai keista, jeigu Paryžiuje, pavyzdžiui, iš viso pasaulio žmonės veržiasi ir nori papulti, o čia dar turi eiti duoti interviu ir žmonėms aiškinti apie tą dalyką. Tai labai aišku, kokioje vietoje mes esame ir kaip mes domimės mada“, – 15min studijoje paklaustas, kodėl ryžosi šiam interviu, neslėpė J.Statkevičius.
– Ar tai reiškia, kad nepakankamai žmonių eina į jūsų mados šou?
– Žmonės eina, negaliu skųstis, kad neina, bet aš visą laiką esu perfekcionistas ir man reikia, kad viskas būtų išparduota – taip, kaip aš suplanavau. Paprastai taip ir įvyksta. Todėl esu čia, noriu visus pakviesti, nes bus unikalu ir įdomu, kadangi aš nedarau bet kaip, tai nėra tik sijonėlių pasirodymai ir pasivaikščiojimai.
Šiemet turiu svarbią idėją, kurią išgeneravome su rašytoja Kristina Sabaliauskaite ir režisieriumi Gintaru Varnu. Mes labai turime pagalvoti apie savo planetą, todėl, kad įpratome viską vartoti, viską daryti greitai, visas gyvenimas labai greitas, internetas, instagramas, bet iš tikrųjų mes tiek suvartojame ir prišiukšliname pasaulyje, kad klimato pasikeitimai akivaizdūs – lapkričio pradžioje nėra sniego, o birželį yra 18 laipsnių.
Aš už lėtąją madą, kuri patvari, kokybiška ir, kas labai svarbu, močiutė gali ją perduoti dukrai, o dukra gali perduoti savo dukrai. Atsisukau į aktualijas, kurios dabar yra labai svarbios, todėl, kad tas greitas vartojimas mus veda prie neaiškaus finalo. Visi taip įprato – ne tiktai greitas maistas, bet greitas ir merginų keitimas. Kodėl tiek daug skyrybų Lietuvoje?
Jeigu labai kokybiškas, gerai padarytas daiktas, keičiant aksesuarus ir priedus, mes tą daiktą galime turėti labai ilgai ir jis turės visai kitą užtaisą, ne taip kaip nusiperkame net nepasimatavę, net neužsidedame ir paskui greitai jį kažkur palaidojame.
– Tačiau kolekciją pristatote su nauja marškinėlių linija, ar tai nėra greito vartojimo mada?
– Visą laiką sakoma, kad kultūrai padėsime, darysime ir taip toliau, visi teatrai remontuojami, neaišku, kada jie bus, viskas kažkur vyksta, labai daug kalbų, bet aš turiu gi parduoti, kad užsidirbčiau. Šie marškinėliai yra kaip madingųjų sekta tiems, kurie supranta apie madą ir turi humoro jausmą, ir tai man padėjo uždirbti atlyginimus žmonėms, kurie daro tą couture'ą. Sukūriau tokią lengvą idėją ir apskritai man visi sako, kad prie ko prisiliečiu, tampa auksine gysla.
– Kaip gimė orevurar?
– Labai ilga ir juokinga istorija. Tai toks pasišaipantis pasakymas „viso gero“, nes mėgstu tai padaryti. Kiek daug yra badančių pirštais, tų žmonių, kurie viską labai išmano, kritikuoja, amžinai surūgę, bet pirmiausia į save reikėtų pasižiūrėti. Ir tas orevurar būtent jiems.
– O kiek kainuoja surengti madų šou?
– Tai tikrai kosminės sumos, kiekvieną kartą vis daugiau ir daugiau, todėl, kad viskas brangsta. Gi neseniai girdėjome, kad kai bus įvestas euras, visos kainos liks tokios, kaip buvo litais, bet taip nėra.
Aišku, aš galėčiau būti nereiklus ir apgaudinėti žmones, ką galėtų lengvai padaryti kiekvienas – pakabinai penkis prožektorius ir vienodai. Bet man reikia tokios šviesos, kad atpažintų pasauliniai žmonės, jei jie žiūrės, ir, kai, pavyzdžiui, žiūri italai, prancūzai, sakytų – kur čia, Prancūzijoje, Italijoje, Paryžiuje? Todėl, kad tai yra standartas, kur turi būti ne juodi šešėliai po akimis ar kaklu, o turi matytis subtiliausias makiažas. Tų visų prožektorių net nėra Lietuvoje, turime atsivežti ir iš Estijos, ir iš Latvijos.
Čia tik viena dalis. Dar kilimai, suoliukai, kur žmonės sėdės, pakvietimai. Yra tiek dalykų, kur žmonės neįsivaizduoja, galvoja, kad tai tik kolekcija, bet tai ne vien tik sijonukų prasivaikščiojimas, tai daugiau nei idėja. Tai yra iššūkis.
Tai ne vien tik sijonukų prasivaikščiojimas, tai daugiau nei idėja. Tai yra iššūkis
– Kad surengtumėte šou, naudojate savo bendrovės lėšas. Ar kartais madų šou nebūna nuostolingas?
– Man dar nei karto taip nebuvo. Bet būna, kad atsiduriu nulinėje situacijoje. Dirbu metus intensyviai, kad galėčiau surengti šitą šventę žmonėms, kurie negali nuvažiuoti į Paryžių, ir net jei galėtų nuvažiuoti, jie niekaip ten nepapultų.
– Šiemet yra naujovė – bilietai už 10 eurų. Kodėl?
– Pamatę, kad darau ne vieną, o du šou, visi galvoja, kad nespėju tų pinigų šluot. Darau du šou, nes gautais pinigais gali vos apmokėti išlaidas už šviesą. Visa kita yra mano išlaidos – ir avalynė, ir medžiagos, ir modelių apmokėjimas.
Visą pokalbį su Juozu Statkevičiumi žiūrėkite čia:
– Ne kartą išsakėte kritiką valdžiai. Dabar Seimas siekia padidinti mokesčius. Ką manote apie tai?
– Pasakysiu tik viena – kiek tų prezidentų ir ministrų buvo, jie keičiasi, o dirba tie patys, mano toks atsakymas.
Patarčiau mažiau pirkti suvenyrų, šlipsiukų, saldainių po 12 milijonų. Turim gauti 20 milijonų, tai gal nepirkim tų saldainių ir investuokim ten, kur reikia. Trūksta šeimininko, neūkiški labai mes, o gal kažkam biznis daryti tuos suvenyrus, saldainius ir šlipsiukus. Taip, aš ne politikas, o menininkas, tai mano nuomonė, tad galiu padaryti klaidų. Nesu ministras, kurie padaro daug klaidų ir niekados neatsako už tai.
Pasakysiu tik viena – kiek tų prezidentų ir ministrų buvo, jie keičiasi, o dirba tie patys
– Ar pačiam teko susidurti su per dideliais mokesčiais, ar iškilo sunkumų pasidengiant kokias nors skolas?
– Verda kažkokios keistos ambicijos, kad iš vienų atimsim ir kitiems atiduosim, bet man atrodo, kad tai didžiausias nešeimyniškumas mūsų šalyje, dėl to žmonės ir kenčia. Vienas atėjo, sugalvojo, padarė, baigė savo karjerą ir išėjo, o visi kenčia, kenčia ir kenčia. Mes gi tokia maža šalis, mūsų liko du milijonai, visi išvažiuoja iš to didelio džiaugsmo ir mokesčių, tai kodėl šitaip pjauti tuos žmones, negi negalima sugalvoti alternatyvų, kad būtume geriausi?
Manau, kad jei žmonės mokėtų mažesnius mokesčius, jie sumokėtų viską. Kai mokesčiai dideli, automatiškai juos norisi slėpti. Aš viską moku, bet, matyt, yra kažkokių dalykų ir mes nematom, kad mūsų pensininkai ar studentai geriau gyventų. Ar girdėjom, kad studentams būtų statomi nauji bendrabučiai? Nieko panašaus.
Jeigu normali šalis, turėtų būti struktūra, aiškūs, konkretūs dalykai. Kiek metų, kai toks vaizdas, kad viskas tik blogėja, o ne gerėja. Čia menininko nuomonė. Aš matau tik daug plepančių politikų galvų televizijoje. Berlyne, jeigu atėjai į ligoninę, žinai, kad viskas bus gerai, yra pamatinė struktūra. O jei nueini į ligoninę pas mus, gali infarktą gauti, kiekvienoje srityje yra tų akmenų. Bet aš ne politikas, jei būčiau, gal kažką sugalvočiau.
– Yra ne vienas žinomas žmogus, pasukęs į politiką. Ar niekada negalvojote eiti ir jūs?
– Galėčiau įkurti gal „Moterų grožio partiją“, bet aš už tai, kad žmogus darytų tai, ką geriausiai išmano. Gerai darau sijonus, turiu talentą, užsispyrimą, žinau, ko žmonėms reikia ir tas man gerai sekasi. Kodėl turėčiau daryti tai, kas man netinka? Galėčiau patarti dėl įvaizdžio, bet niekados nelendu ten, kur neišmanau.
Kai madoje jau tapsiu impotentu, tada eisiu į Seimą
Kai madoje jau tapsiu impotentu, tada eisiu į Seimą, nes ten visi prie to puodelio labai elegantiškai, bet nagučiai auga į savo pusę. Buvome okupuoti 50 metų, dabar laisvi 30 metų, tai kada bus tas rojus, už 20 metų? Kol kas jo nejaučiu.
Jų darbas, tegul atsako už savo klaidas, mes norime ne matyti, ką jie daro, bet jausti, o ne kentėti ištisai. Aš antipolitiškas, pasižadu niekados niekada gyvenime nieko bendro neturėti su politika, nes ten ne mano reikalai, mano reikalai yra grožis, laimė ir palaima.
