Praėjusią savaitę Italijos fašizmo diktatoriaus Benito Mussolini anūkei Italijos parlamento narei Alessandrai plojo visos Italijos moterys. Ne, ne už genialumo nestokojantį parlamento sprendimą.
Kas gi atsitiko?
Konkurse dalyvauja Italijos garsenybės, panašiai kaip Lietuvoje vykusioje identiškoje TV laidoje „Šoku su žvaigžde“. Įspūdinga žodžio kišenėje nelaikanti komisija – pilna garsenybių. Šokėjų poros, kurių vienas narys – profesionalas, kitas – žvaigždė, sugebanti šokti arba ne, tobulėjanti kiekvienoje laidoje, arba ne, su savo gerbėjais publikos tarpe ir komisijoje, simpatijomis ir antipatijomis.
Šiek tiek specialiai sutirštintos emocijos, įspūdinga Romos Rai Televizijos studijos scenografija, nuostabūs Italijos dizainerių sukurti drabužiai, gyvas orkestras, profesionalūs ir naujai įgyti įgūdžiai tango, valso, džaivo, čia čia čia ritme.
Nepakartojamos emocijos.
Itin aukštą reitingą išsikovojusios laidos kūrėja garsi Italijos aktorė Milly Carlucci – pati tobula asmenybė, įkūnijanti amžinąjį moteriškumą. Lėle Barbe praminta ypatingo grožio ir jaunatviškos figūros 66 metų TV programos vedėja subūrė puikią šokio profesionalų komandą. Kasmet jos užduotis – atrinkti partnerius – Italijos ir ne tik Italijos garsenybes – aktorius, politikus, muzikos pasaulio žvaigždes. Kitaip tariant – įdomias asmenybes.
Pakvietusi į žvaigždžių „kolekciją“ Italijai gerai pažįstamą moterį, italų fašizmo lyderio Benito Mussolini anūkę, šiandien savo senelio idėjas toliau puoselėjančią parlamente, laidos vedėja nežinojo, kuo rizikuoja. Nors nekilo abejonių, jog Alessandra – itin emocinga, trykštanti energija, nenusileidžianti konkurentams, juolab nenutylinti, išgirdusi bent menkiausią užuominą į jos asmenybę. Bet juk tai ir įdomu žiūrovams, tik tokie personažai užtikrina laidos reitingą.
Beje, Alessandra ir šiaip įspūdinga moteris. Į šeštą dešimtmetį įžengusi politikė – dviejų vaikų motina puikiai išsaugojo dailią figūrą, veidą, ilgus vešlius plaukus. Ir ne tik. Ji – aktorinių gabumų nestokojanti romietė, išdidžiai lyg vėliavą pristatanti pasauliui savo moteriškumą, lygias teises, troškimą būti įvertinta, gerbiama.
Jos gyvenime nestinga ir keistenybių. Jos idėjų šalininkai – fašizmo pažiūrų atstovai Romoje, išgirdę, jog politikė TV laidai „Šoku su žvaigždėmis“ žada partneriu išsirinkti juodaodį iš Kubos, beveik dešimt metų jaunesnį už ją šokėją, romietišku dialektu paleido internete negailestingų strėlių: „Alessandra, ar šoksi su...?“, „Ar žadi tapti komuniste?“ , „Ar tai reiškia, jog išdavei šeimos pažiūras?“ ir t.t.
Ne, B.Mussolini anūkė pažiūrų neišdavė.
Alessandrai rūpi ne įspūdingo kūno savininko Maykel Fonts politinės pažiūros ir kilmės valstybė. Ji puikiai žino, jog moters veidrodis yra jos partneris. Juolab šokių aikštelėje. Jei partneris – disponibile (liet. atsidavęs), netgi tuo atveju, jei jis nėra profesionalus šokėjas, jis uždengs klaidas ir išryškins tai, kas moteryje gražu. Jei jis – arogantiškas, įsitikinęs savo teisumu maskilistas, moters laukia fiasko. Ir ne vien dėl amžiaus skirtumo.
Beviltišką asmenybės griūtį pernai patyrė viena gražiausių Italijos moterų – garsi Italijos aktorė Manuella Arcuri. Negana to, jog techniškai ji išstudijavo sudėtingus visų šokių judesius, choreografiją papildydama beveik kaskadininkams prilygstančiais akrobatiniais šuoliais partneriui ant kaklo išskleistomis kojomis, vis dėlto tarp gražuolės Manuellos ir jos mokytojo žiojėjo neįveikiama praraja. Šie du partneriai vienas kito neįkvėpė. Nors tai atrodė itin keista.
Juk Manuella – puiki aktorė, suvaidinusi daugybę publikai kraują įkaitinusių seksualiausių kino filmų scenų. Vis dėlto, jos pastangos ant „Ballando con le stelle“ scenos buvo beviltiškos. Jos dieviškas grožis liko šaltas lyg Ledo karalienės iš vaikiškų pasakų. Ir netgi truputį patetiškas, juk pastangos buvo plika akimi matomos. Kiekvienas poros šokis atrodė lyg iškentėtas egzaminas. Aktorę išgelbėti nuo asmenybės kryčio galėjo tik geras psichologas, davęs Manuellai pasiūlymą – keisk partnerį.
Tuo tarpu A.Mussolini šokio profesionalas kubietis Maykel Fonts savo vaidmenį „būti partneriu“ atliko puikiai. Pora scenoje atrodė lyg harmoningai viena kitą papildančios lego kaladėlės. Ne veltui aistringo šokio metu Alessandros kūnas judėjo įkvepiančiai, ne vien techniškai pildydamas išstudijuotus treniruočių metu žingsnius. Partnerį politikė išsirinko teisingai, lyg gera psichologė, ir tai buvo akivaizdu. Romos Rai televizijos studijoje šokis vyko įspūdingame Karibų jūros fone, prie kortavimo staliuko, ant kurio ir prasidėjo Alessandros „spektaklis“. Kupinas emocijų, pasitempimo, grakštumo, gundymo. Galiausiai šokio metu išsprūsta aistringas ir visiškai nesuvaidintas bacio (liet. bučinys), kurį ne taip dažnai galima išvysti ant scenos. Juolab, tarp baltaodės ir juodaodžio, tarp fašistės ir komunisto.
Sušokusi savo kūrinį kiekviena pora prisistato prie komisijos darbastalio išklausyti verdiktą. Ir štai... uždususi suprakaitavusi politikė dviejų vaikų motina romietė A.Mussolini kartu su savo partneriu juodaodžiu iš Kubos Maykel Fonts laukia komisijos sprendimo.
Ilgi geltoni plaukai – išsitaršę, išpūstos lūpos – pernelyg išpūstos, bet vis dėlto natūralios. Visi Italijoje žino, jog Alessandra – garsios Italijos aktorės Sophia Loren dukraitė, tad panašumo netrūksta. A.Mussolini lūpos tikrai putlios kaip aktorės ir jos zia (liet. tetos) Sophios, bet aktorę primena ir įspūdingas įdegęs saulėje biustas, „lipantis“ lauk iš atviros mėlynos suknios dekolte. Naujausias mados tendencijas atspindintis suknios apatinės dalies kirpimas – tai reiškia, jog priekinė dalis pakyla beveik iki tarpkojo, kaip tikrų tikriausios profesionalios Lotynų Amerikos pramoginių šokių balerina (liet. šokėjos). Užpakalinė suknios dalis – uodega – gerokai ilgesnė, būtent ji reikalinga aistros kupinam šokiui.
Atrodo provokuojamai, bet ne vulgariai, nes į šeštą dešimtmetį jau įžengusios politikės talija – siaura, pilvuko – jokio, kojos – ilgos, lieknos, dailios. Grakščios pėdos sidabrinėse basutėse, tiesa, krinta į akis, kaip vienintelė klaida šokyje, nes šokėjos kulnai nuolat išskleisti į išorę. Tačiau tai užkliūva tik vienai komisijos narei, kuri pabrėžia ne su personažu, o su šokio technika susijusias klaidas. Alessandra nuolankiai taria: „Grazie“ (liet. ačiū).
Ant aukštakulnių stovėti moterims ir šiaip nėra paprasta, o dar šokio ritme. Tiesa, Alessandros judesiai – mažiau techniški nei kitų konkurso žvaigždžių. Tačiau du partneriai atrodo scenoje lyg įsimylėjusi pora, šokanti savo malonumui, ne publikai ir ne komisijai. Ir tai yra poros jėga. Būtent tai labiausiai patinka žiūrovams.
Turėtų patikti ir komisijai. Bet…
Prie garsenybių stalo – ne tik „Gattinoni“ mados namų stilistas Guillermo Mariotto, TV laidų vedėjai, bet ir keletas moterų. Štai kodėl įvyksta drama. Poros vertinimo balus ima koreguoti moteriškas konkurencijos jausmas. Viena komisijos narių – Selvaggia Lucarelli – žurnalistė – ypač graži moteris. Visai natūralu, jog čia įsiterpia ir pavydas. Kiekviena moteris norėtų šokti su raumeningu šokėju, patirti aistrą, išreiškiant savo kūno pilnatvę, moteriškumą. Bet S.Lucarelli yra priversta pasirėmusi alkūnėmis kiurksoti komisijoje. Nesvarbu, kad tai garbingos pareigos, juk stebi Italijos TV žiūrovai.
Tuo metu, kai kiekviena Italijos TV žiūrovė, stebėdama Alessandros Mussolini ir kubiečio Maykel šokį mintyse pavydžiai šnibžda: „Porca miseria, bravissima“ (it. velniai rautų, šaunuolė), Selvaggia Lucarelli į mikrofoną „suleidžia“ moteriškus nuodus. Gražioji žurnalistė gelia negailestingai skaudžiai: tavo partneris – Maykel yra nuostabus, žavingas, bet jam reikėtų kitokios poros, nes Alessandra yra... Galiausiai, ji prabyla liepiamąją nuosaka: „Non fare popolana, Alessandra, ormai hai un’eta...“ (liet. nebūk mužikė, Alessandra, esi jau garbaus amžiaus...).
Itin rafinuotas įžeidimas. Galų gale pasipila Lucarelli klausimai, ar tokiame amžiuje politikės iškirptė – ne pernelyg gili, vulgari? Su potekste – ar šokdama su jaunesniu su save partneriu neturėtum pridengti savo nuogybių, galiausiai, visiškai slėpti? Suknelės skeltukas – ne pernelyg aukštas, provokuojantis?
Benito Mussolini anūkė kurį laiką išpūtusi lūpas ir akis tyli. O štai paskui prasideda... Identiška laida yra ir Lietuvoje, bet Lietuvoje tokio sprogimo niekaip negalėtų būti.
Alessandrą kontratakai įkvepia ne tik jos padėtos pastangos studijuojant šokio žingsnius. Ir netgi ne noras apginti savo senelį Benito Mussolini, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje Milano Loreto aikštėje nukryžiuotą žemyn galva. Ir ne fašizmo doktrinas.
Šalia savęs romietė jaučia savo partnerio kvėpavimą, jaučia jo raumeningą kūną, ir tai ją pripildo stiprybės. O gal ji staiga prisimena TV ekrane ją stebintį seksualinį geismą praradusį savąjį sutuoktinį? Juk kartais moterys atsiranda „Šoku su žvaigždėmis“ laidoje vedamos ir tokio motyvo.
Pavadinti komisijos narę – feministe, seksiste – pavojingas dalykas. Bet kai tai – taip akivaizdu visos Italijos TV žiūrovams, kodėl to nereikėtų padaryti? Kodėl priešininkės, pasinaudojusios savo pareigomis nereikėtų ištraukti į dienos šviesą, visų akivaizdoje demaskuoti?
Kas vyksta toliau? Kontrataka pakrypsta visai netikėta linkme.
„Moterys neturi amžiaus, – ramiai sako Mussolini. Ir dar gudriau, kaip sugeba tik kandūs romiečiai. – Nebent tu, Selvaggia?“.
Komisijos narė išrausta lyg į širdį jai būtų pataikiusi nuodinga strėlė. Įtampa pasiekia aukščiausią tašką. Galiausiai visos Italijos akivaizdoje pralaimi nei viena, nei kita. Bet ironija triumfuoja prieš seksizmą.
„Vyrams viskas galima? O moterims – ne?, – ramiai įremia alkūnę į komisijos stalą diktatoriaus Mussolini anūkė. – Rispondimi, Lucarelli? (liet. atsakyk man)“. Bet ši neturi ką atsakyti.
„Taigi, įsidėk į galvą sau šitą pamoką, – tęsia. – Aš būsiu kaimiška, vulgari, aistringa, bet man plos visa Italija.“
„Tuo tarpu kai tu tik svajosi apie partnerį, su kuriuo šoku aš“, – kiekviena sau mintyse priduria Italijos TV žiūrovės.
