Fotografijose – legendinė Italijos kino aktorė Sophia Loren. Viename pirmųjų jos vaidmenų kine, juostoje, nufilmuotoje „Starita“ picerijoje „L’Oro di Napoli“ (liet. „Neapolio auksas“ ) Sophijai – vos devyniolika.
Prieš kelis mėnesius Sophia Loren vardas – vėl kino pasaulio dėmesio centre. Netrukus „Netflix“ pademonstruos naujausią jau 86-erių metų aktorės vaidmenį kino filme „Visas gyvenimas priešais“.
XXX
„Madame Rosa“ filme – Sophia Loren – brandaus amžiaus moteris. Elegantiška, tik veidą išvagojusios gyvenimo raukšlės.
Italijos žurnalui „Il Venerdi“ aktorė pasakoja, kas trikdo jos gyvenimo kasdienybę. Kino pasauliui gerai pažįstama moteris pirmąkart prisipažino: „Kasdien verkiu...“
Ko gi liūdi legendinė Italijos kino žvaigždė?
Beveik šimtą vaidmenų dovanojusi kinematografui italų aktorė Sophia Loren nepratusi skųstis. Iš Neapolio Pozuoli priemiesčio vargingos šeimos kilusi moteris ir šiandien kupina temperamento. Liekna ir grakšti tarsi tą dieną, kai prieš septyniasdešimt metų kartu su motina prisistatė į Romos Cinecita kino studiją amerikiečių kino filmo – koloso peržiūrai, laimėjo jame vaidmenį, o vėliau tapo ir „Mis Italia“ konkurso nugalėtoja.
Ir šiandien aktorė spinduliuoja itališką moters grožį. Tik simboliškai pakitusios tobulo manekeniško kūno linijos – 90-60-90, vos keli papildomi kilogramai, kuriuos optiškai ištirpdo grakšti savivertę spinduliuojanti laikysena. Vos kelios veido raukšlės, didingas profilis, aukštai iškeltas smakras, vešlių garbanotų plaukų šukuosena, ir vis dėlto...
Pasaulį pasiekė žinia, jog nuo paskutinio S.Loren vaidmens amerikiečio Robo Marshalo filme „Nine“, kuriame Sophiai teko antraeilis vaidmuo, praėjo beveik vienuolika metų. Ir štai – vėl pasiūlymas sugrįžti filmuotis. Šį kartą vaidmuo kino juostoje „Visas gyvenimas priešais” pagal prancūzo rašytojo Romaino Gary, pseudonimu Emile Ajar romaną, 1975 metais laimėjusį Gonkūrų premiją.
Vaidmenį garsiai aktorei pasiūlė Sophijos jaunesnysis sūnus Edoardo.
Filmo veiksmas vyksta Pietų Italijos regiono Apulijos sostinėje Bario mieste. Balto akyto akmens tufo uostas su įspūdinga arabiško – ispaniško mikso architektūra, unikaliu senamiesčiu ir Švento Mykolo Archangelo katedra, kurioje palaidota karalienė Bona Sforca, įspūdingais beveik identiškais, bet dar prabangesniais Palazzo Sforzesco – kaip Milane, Sforcų rūmais. Ir siaurutėmis gatvelėmis, kuriose Bario senbuvės išsinešusios į lauką virtuvinius staliukus lipdo rankų darbo pastą orecchiette (liet. ausytes). Koks puikus fonas siužetui. Sophia – madame Rosa – moteris, išgyvenusi holokausto tragediją.
Ant jos riešo vis dar išlikusi Aušvico koncentracijos stovyklos tatuiruotė primena, jog gyvenimas – trapus ir kiekvieną minutę gali kažkas baisaus įvykti. Būtent todėl Rosa savo mažučiame Bario butuke slepia prostitučių vaikus, juodaodį emigrantą, kaip dvasinį atlygį – juk panašiai fašizmo laikais buvo slepiami žydai.
Kaip teigia pati aktorė, naujausias jos vaidmuo ją smarkiai įkvėpė. Ir ne vien todėl, kad sūnus Edoardo jai patikėjo vieną pagrindinių vaidmenį. Madame Rose personažas jai pačiai – visai kitoks nei anksčiau jos suvaidinti. Filmo „Visas gyvenimas priešais” sete ji buvo apsupta juodaodžių pabėgėlių, prostitučių, žydų, transseksualų. Juk filmas atspindi šių dienų kasdienybę. Žiūrovams toks Sophia Loren pasirodymas bus gana didelis iššūkis, nes pasaulis yra įpratęs Italijos aktorę matyti kitokiuose vaidmenyse.
Žvaigždynai jaunutei bitės talija žavinčiai neapolietei atsivėrė po to, kai suvaidino nespalvoto kino juostose, kuriose Sophia – išskirtinio grožio žavi grakšti mergina. Vargu ar yra pasaulyje moterų, kurios nesižavėjo aktorės gracingumu kino juostoje, nufilmuotoje Pietų Italijos kurorte Sorente „Amore, pane, fantasia“ (liet. „Meilė, duona, fantazija“). Žavioji Sophia šiame filme šoka „Mambo italiano“. Gracingas asmenybės triumfas, kurio aktorei daugybę metų pavydėjo viso pasaulio moterys ir amžina jos konkurentė kita Italijos kino legenda Gina Lollobrigida.
Kino juosta „La fortuna di essere donna“ (liet. „Laimė būti moterimi“), kurioje S.Loren vaidina prastuomenės merginą kartu su garsiuoju paparazzo (liet. fotoreporteriu) Marcello Mastroiani ir šiandien internete skaičiuoja neįtikėtinas peržiūras. Viso pasaulio merginos su dideliu susidomėjimu stebi kilmingo conte (liet. kunigaikščio) – merginos gerbėjo pamokas. Juk pelenė, trokštanti pakliūti į aukštuomenę, privalo išmokti elegancijos per kur kas trumpesnį laiką.
Šiandien aktorė Sophia Loren gyvena prabangiame palazzo – rūme Ženevoje. Ji prisipažįsta, jog kasdien žvelgdama į veidrodį dėkoja jam ir, kaip būdinga italams, „traukia save per dantį“ dėkodama laikui: „Velniai griebtų, tu mane tikrai myli.“ Prisimena savo motiną ir seserį, su kuriomis kartu išgyveno karo laiko siaubą, bet nepalūžo. Negana to, būtent šeimoje ji išmoko suprasti, kad svarbi kiekviena gyvenimo minutė, kad būtina siekti visais įmanomais būdais gyventi geriau.
Žvelgiant į ankstyvuosius Sophia vaidmenis nespalvotose kino juostose su garsiais Italijos ir užsienio kino partneriais Gary Grantu, Marlonu Brando, Williamu Holdenu, Clarku Gable'u nesunku įsitikinti, kiek daug gali moters grožis. Ir kaip smarkiai nuo šių dienų grožio kanonų skiriasi septintojo dešimtmečio – „La Dolce Vita“ laikų elegancija, kurią į Italiją atgabeno Holivudas.
Devintąjį dešimtmetį įpusėjusi Sophia šiandien žvelgia į veidrodį ir nesisieloja dėl savo amžiaus. Panašiai kaip keleriais metais vyresnė jos konkurentė Gina Lollobrigida (jai jau sukako 93-eji). Gina iki šių dienų gyvena Romoje, nuostabiame Appio Lattino kvartale, tame pačiame legendiniame akmenimis grįstame kelyje su Viduržemio jūros kepurėtomis pušaitėmis, kuriame buvo nukryžiuoti pirmieji krikščionys.
Tame pačiame kelyje vyksta ir Sophijos filmo „La fortuna di essere donna“ (liet. Laimė būti moterimi) veiksmas. Būtent Appia Antica gatvėje pro šalį lekiantys paparazzi (liet. fotoreporteriai) nufotografuoja bandančią kojinę prisisegti merginą. Šis Sophios grožį įamžinęs kadras, panašiai kaip Merilyn Monroe baltos plisuotos suknelės pakeltos vėjo ir apnuoginusios kojas momentas, apskriejo visą pasaulį.
Savo konkurentei Ginai Sopfia šiandien jau nieko nebepavydi. Ji gyvena Ženevoje ir yra garsiausių pasaulio meno kūrinių, kuriuos sukaupė per visą savo gyvenimą, kolekcijos savininkė. Ekonominiais sunkumais aktorė nesiskundžia, tačiau ilgisi Romos. Amžinąjį miestą ji sieja su savo gyvenimo partneriu – italu, iš kilmingos Lombardijos šeimos kilusiu režisieriumi Carlo Ponti. Romą ji vadina vienu gražiausių pasaulio miestų ir jo jai labai trūksta. Pati aktorė ne kartą filmavosi Romoje, kol galiausiai ištekėjo už gerokai vyresnio už save režisieriaus, kuriam tai buvo antroji santuoka.
Su Carlo Ponti Sophia susilaukė dviejų sūnų – Carlo (jaunesniojo) ir Edoardo, ir išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Su Roma aktorės ryšys – neišdildomas ir amžinai puikus. Romoje šiuo metu gyvena jos sesuo Marija ir dukraitė Alessandra Mussolini. Italijos spauda ne kartą publikavo dviejų dieviško grožio jaunų merginų nuotraukas. Jose Marija ir Sophia vilki žaviomis pečius apnuoginančiomis sukniomis, išryškinančiomis siaurą bitės taliją, apvalius klubus, didingus biustus, putlias lūpas.
Romą moteris dievina dar ir todėl, kad Cinecita kino studijoje ir šio miesto fone ji kūrė vaidmenis su garsiausiais Italijos režisieriais – Vittorio De Sica ir Ettore Scola. Nepakartojami vaidmenys filmuose „Ciociara“, „Una giornata particolare“ (liet. „Ypatinga diena“), jai atnešė pasaulinę šlovę ir „Oskarą“.
Lūpų žavesys ir šiandien Sophijos veidui suteikia išskirtinumo. Legendinė Italijos aktorė ne kartą Romos kino festivalių metu savo gerbėjams bandė atskleisti paslaptį, kaip išsaugo dailią figūrą. Visą gyvenimą ji laikosi vienos sveikiausių pasaulyje Viduržemio jūros dietos, visada pati gamindavo savo šeimai, o dabar – sau. Nors šiuo metu moteris gyvena ne Italijoje, bet atvykusi į Romą pirmiausiai skuba į vieną Trastevere rajono bohemiškų restoranų, kuriame geriausiai gaminama jos mėgstama pasta – „caccio e pepe“ (liet. avies sūris ir juodieji pipirai). Sophijai įtikti nėra paprasta – bet kurio restorano šefas gali būti išplūstas, jei pasta – nevykusi. Juk italė pati sau šią pastą gamina kasdien ir geriau už visus žino jos klaidas.
Ne vieną savo grožio paslaptį moteris yra atskleidusi gastronomijos receptų knygoje „In cucina con amore“ (liet. „Virtuvėje su meile“).
Ji pasakoja, kad būtent kasdien vartodama pastą išsaugojo liekną taliją. Sophijos paslaptis – paprasta. Pasta privalo būti išvirta teisingai – „al dente“, jos nereikia daugiau nei 80 gramų. Ji soti ir aromatinga, o svarbiausia tai – šiltas maistas, kuris itin reikalingas tiek jaunam, tiek ir senstančiam organizmui. Ji neslepia – liūdniausiomis gyvenimo akimirkomis ją gelbėja maisto gaminimas.
Prieš trylika metų palaidojusi 94 metų sutuoktinį Carlo Ponti ji niekada nepamiršo, kad yra dviejų savo dievinamų sūnų – Carlo (jaunesniojo) ir Edoardo motina, taip pat ir keturių jų atžalų močiutė. Teatro dirigentas 54 metų Carlo (jaunesnysis) jai padovanojo du anūkus – Vittorio Leone ir Beatrice Lara, 47-erių režisierius Edoardo – Lucia Sofia ir Leonardo Fortunato.
Filmas „Visas gyvenimas priešais“ buvo pradėtas filmuoti Romos Cinecita dar 2019 metais ir tai aktorei buvo tarsi jos atgimimas iš naujo. Vaidmenį ji atliko puikiai ir jautėsi laiminga. Bet štai pasaulį aptemdė pandemijos siaubas, ir viskas pasikeitė.
Italijos žurnalui „Il Venerdi“ moteris prisipažino, jog kasdien verkia... Pandemija jai kelia baimę. Ne todėl, kad naikina žmones.
Sophia pirmąkart gyvenime jaučia dvasios badą. Virusas iš jos atėmė galimybę bendrauti, atskyrė nuo šeimos. Pirmąkart moteris, įpratusi būti dėmesio centre, pasijuto vieniša, bejėgė.
Gražioji Italijos aktorė savo namuose Ženevoje nusifotografavo vilkėdama žavia spindinčiais žvyneliais siuvinėta sunkia. Tačiau nuotraukoje ji neatrodo laiminga.
Ji bendrauja su praeitimi vartydama savo archyvo nuotraukas. Akimirkos su kita Italijos legenda aktoriumi Marcello Mastroiani, su kuriuo sukūrė gražiausius savo vaidmenis, verčia braukti ašarą.
Ji gyvena praeitimi, nes ateities, kaip sako Sophia – nėra. Pandemija atėmė iš jos tai, kas gražiausia – galimybę apsikabinti savo sūnus, anūkus.
Kaip ir iš kitų, nepriklausomai nuo turtinės padėties, vardo, tautybės.
