Atvykusią prieš ketvirtį amžiaus į Italiją mane nustebino keista tradicija. Išmušus vidurnakčiui kartu su kompanija užsimetėme paltus ir išbėgome į terasą. Kišenėje kažką švelnaus užčiuopiau. Pasirodo, bendraamžiai draugai iš Toskanos į mano palto kišenę įkišo simbolo della fortuna (liet. – sėkmės simbolį).
Kaip manote, kas tai buvo?
XXX
Naujametinę vakarienę italai vadina cenone di capod’anno. Čenonės – Naujųjų metų sočios vakarienės valgiaraštis nesusijęs su griežtomis ilgametėmis tradicijomis, kaip, tarkime, Vigilia (liet. – Kūčių) arba Natale (liet. – Kalėdų) vakaro.
Mano šeimos tradicija Italijoje yra sutikti Naujuosius metus ne namuose, o vis naujame Romos restorane.
Kodėl mėgstame būtent vakarienę restorane Naujųjų metų naktį? Nes esame fatalistai – Naujųjų sutikimas tarp svetimų naujų veidų yra tarsi palinkėjimas sau patiems kitąmet neužsidaryti tarp keturių sienų, sutikti vis naujų, vis kitų žmonių.
Bet tąkart prieš daugelį metų Toskanoje šventėme Naujuosius kartu su draugais jų namuose. Ir jų siurprizas, kuris yra tiesiog būtina Naujųjų tradicija, paliko įspūdį ir mums. Tad kasmet vykdami į vis naują restoraną sutikti Naujųjų nepamiršdavome į kišenę vieni kitiems įdėti fortūnos simbolio.
Ne, tai ne švelnus ir slidus pipiriukas – peperoncino, kurį kaip sėkmės ženklą priimta dovanoti vieni kitiems Neapolyje. Nors itin mėgstu kišenėje užčiuopti ir slidų glotnų pipiriuką, tačiau nepamirštu ir kitos tradicijos.
Minkštas ir švelnus daiktas mano kišenėje, kurį maloniai gniaužau tarp pirštų kasmet per Naujus, yra ne kas kita, o apatinis trikotažas
Minkštas ir švelnus daiktas mano kišenėje, kurį maloniai gniaužau tarp pirštų kasmet per Naujus, yra ne kas kita, o apatinis moteriškas arba vyriškas trikotažas – vyriškos kelnaitės arba moteriški bikiniai. Įvairiausių siluetų, su mezginiais, aplikacijomis, kristalų dekoru arba kailiuku, povo plunksnomis ir kutais iš zomšos. Ir vyriškos kelnaitės – tradiciniai trikampiai arba bokseriai. Svarbu, kad tiek moteriškas, tiek ir vyriškas apatinis trikotažas būtų skaisčiai raudonos spalvos, lyg Babbo Natale (liet. – Kalėdų senio) kostiumas.
Fortūnos simboliais apsirūpiname prieš gerą savaitę iki Naujųjų metų nakties. Skaisčiai raudonais apatiniais traukia žvilgsnį Italijos gatvės. Apatiniai pardavinėjami tiesiog prospektų sankryžose prie šviesoforų ant bancarelle (liet. – prekystalių). Juos pardavinėja prekeiviai iš Bangladešo, kaip ir kitas naudingas buities prekes – lovos antklodes, virtuvės reikmenis, papuošalus ir kitokias mielas smulkmenas, nelygu kokia savaitės diena. Tik raudonos kelnaitės, įprasminančios laimę ryškia šventine spalva, atkreipia praeivių ir vairuotojų žvilgsnį iš toli.
Vieno skaisčiai raudonos spalvos apatinio trikotažo vieneto kaina – vos 1 euras, tad įsigyti kad ir daugiau bikinių šeimos nariams ir draugams nėra brangu. Svarbiausia, nepavėluoti jų įsigyti iki išmušant vidurnakčio ir Naujųjų metų gongui.
Tarp restorano naujametinių patiekalų vis naujame Romos restorane niekada netrūkdavo išskirtinių užkandžių – šviežių austrių, tigrinių krevečių carpaccio artišokų plutelėje, kolekcijos visiškai neapdorotų šviežių žuvų paruoštų abbatimento (liet. – specialus paruošimas šalčiu), raviolių, įdarytų omarų minkštimu, pastos allo scoglio (liet. – su jūros gėrybėmis), krabų suktinuko su bulvių putėsiais, karamelizuotais baltųjų trumų glaiste, pandoro pyrago su Neapolio kremo užpilu. Už Naujųjų vakarienę mokėdavome nuo 65 iki 100 eurų žmogui ir linksmindavomės kelias valandas dar po vidurnakčio tarp visai nepažįstamų žmonių.
Nugriaudėjus vidurnakčio gongui restorano svečiai palikdavo stalus ir skubėdavo į lauką pasigrožėti fejerverkais. Tarkime, Neapolyje fejerverkams suteikiama tokia didžiulė reikšmė, jog kiekvienas kvartalas pagal iššautų petardų skaičių pademonstruodavo ir savo finansų potenciją. Neduok dieve, jei būsi pralenktas decibelų lenktynėse. Visas miestas užjuoks.
Panašiai ir Romoje – kartą, prieš kelerius metus, išbėgę į lauką iš restorano „Al Circo Massimo“ apkurtome nuo "bombarduojamo" fejerverkais Antikinio Massimo cirko, kuris Senovės Romos laikais talpindavo 300 tūkstančių žmonių, stebinčių lenktynes su triračiais vežimaičiais. Ir šiandien Circo Massimo arenoje rengiami concertone (liet. – koncertai), kuriuose dalyvauja garsios pasaulio muzikos žvaigždės ir gausybė žiūrovų romiečių.
Naujametinė vakarienė fejerverkais ir šampanu nesibaigia. Iš virtuvės padavėjai, vilkintys juodais smokingais ir baltomis pirštinėmis, skuba į salę gabendami svarbiausią Naujųjų metų patiekalą
Bet Naujametinė vakarienė fejerverkais ir šampanu nesibaigia. Šampano taurės pripildomos iš naujo vėl sugrįžus į restoraną prie stalų. O iš virtuvės padavėjai, vilkintys juodais smokingais ir baltomis pirštinėmis, skuba į salę gabendami svarbiausią Naujųjų metų patiekalą – lęšių patale troškintą kiaulės koją (it. – lenticchie con cotechino).
Tiesa, šiemet pandemijos metu restoranai uždaryti. Bet mes vis tiek švenčiame Romoje Naujuosius restorane „Pas Jurgą ir Paulių“. Pasipuošėme, išbėgome į terasą išmušus Naujųjų laikrodžiui, pasveikinome visus, kurie pasirodė savo terasose, aikštėse, gatvėje. Pasiruošėme ir kiaulės koją. Ją valgysime visą dieną.
Prieš daug metų sunku būdavo įsivaizduoti, jog sveiko maisto maniakai italai valgo tokį sveiko maisto tradicijoms priešišką patiekalą. Kiaulės koja arba jos minkštimas sukimštas į žarną vadinamas cotechino, supjaustytas riekelėmis ir plūduriuoja savo sugo (liet. – sultinyje).
Cottechino perkamas jau gatavas prekybos centre. Supakuotas į metalizuotą hermetišką talpą, kartu su skystais riebalais, sudėtas į kartono dėžę šis patiekalas laukia Naujųjų spintelėje, jo nebūtina dėti net į šaldytuvą. Lęšiai jau išvirti, bet juos būtina pagardinti specialiame sofritto. Patys lęšiai taip pat – itin aukštos kokybės, pažymėti teritoriniu kokybės ženklu DOC.
Cotechino prekybos centre kaina svyruoja nuo 7 – 15 eurų, priklausomai nuo to, ar kiaulės koja jau sumalta ir sukimšta į žarną, ar ištisa su kauliukais ir oda – cotica.
Galima stebėtis, galima piktintis arba netikėti, kad italai valgo užsigerdami šampanu tokį riebų patiekalą
Galima stebėtis, galima piktintis arba netikėti, kad italai valgo užsigerdami šampanu tokį riebų patiekalą. Bet tai – tikra tiesa, ir sveikata dėl to nenukenčia, nes riebusis patiekalas – lęšiai su cotechino valgomas tik vieną kartą per metus – sausio 1-ąją.
Bet kodėl jis privalo būti toks riebus? Ar jo nebūtų galima paruošti kitaip – ne kartą teiravomės garsių šefų, ir patys bandydami pagaminti mūsų restorane šį nepaprasto skonio patiekalą, išpylę ne į virtų lęšių puodą, o į kriauklę ištirpusius riebalus.
Tačiau paaiškėjo, kad dar Antikos laikais gimusi tradicija teigia, jog pagal tai, kiek lęšių pajėgsi Naujųjų metų naktį į save po gausios rafinuotos jūros gėrybių patiekalų vakarienės dar sutalpinti, tiek ir turėsi ateinančiais metais pinigų. Bet būtent dėl šios priežasties patiekalas yra užgeriamas virškinimą skatinančiais burbuliukais – šampanu.
Burtai išsipildo tik tada, jei patiekalas pakankamai riebus. Mat kiaulės riebalai simbolizuoja šeimos gerovę, ramybę, užtikrintą sočią ir ramią palikuonių ateitį. Tad Naujųjų metų naktį italai savo skrandžio netaupo.
Beje, pastebėjau, jog būtent italai pasižymi šiuo keistu sugebėjimu skrandį išplėsti tiek, kiek reikia. Žinoma, su viena sąlyga. Tai reiškia, tik tuo atveju, jei patiekalas – skanus. Na, o vėliau, kitas dvi tris dienas galima ir pasilaikyti dietos, dažniausiai – apskritai nieko nevalgyti.
Mat kiaulės riebalai simbolizuoja šeimos gerovę, ramybę, užtikrintą sočią ir ramią palikuonių ateitį
Kiaulės kojos receptas
Štai mažas receptas, kaip pasigaminau vidurnakčio patiekalą „Lęšius su kiaulės koja“. Į verdantį vandenį suverčiau lęšius, viriau tiek, kad taptų minkšti. Kitoje keptuvėje pasiruošiau sofritto (liet. – morka, saliero kotas, svogūnas). Šias daržoves pakepinau be riebalų ant nesvylančios keptuvės, lengvai pasūdydama, papildydama vandeniu.
Sofritto suverčiau į karštų lęšių puodą, sumaišiau. Tuomet pyliau cottechino turinį iš metalo plastiko pakuotės. Ant lengvos ugnies dar palaikiau kelias minutes, kad kiaulės riebalai persismelktų į kruopas.
Atsiprašau, į mūsų… pinigus.
Buon apetito, gero apetito, mielieji. Ir turtingiausių Naujų.
